Nors bemaž kas penktas Lietuvos gyventojas neturi nuomonės kaip mūsų valstybė turėtų būti pristatoma pasaulyje, Lietuvos kaip drąsios šalies idėja sulaukia daugiau pritariančių balsų (46 proc.) nei kritikuojančių (35,2 proc.). Tokias šalies žmonių nuotaikas rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)
Pritariantys tokiai Lietuvos įvaizdžio idėjai savo poziciją pirmiausia grindžia pačios idėjos originalumu (26 proc.), dar 20 proc. mano , kad drąsa išties yra viena charakteringų lietuvio savybių.

Idėjos originalumą labiau vertina jaunesnio amžiaus (iki 35 m.), aukštesnio išsimokslinimo respondentai.

Sausio pabaigoje buvo pristatyta Lietuvos įvaizdžio koncepcija, kurioje teigiama, kad pasauliui Lietuva bus pristatoma kaip drąsi šalis. Pasak koncepciją rengusių ekspertų, drąsa ženklina šalies istoriją - nuo paskutinės pagonių tautos iki šalies, inicijavusios Sovietų Sąjungos sugriuvimą.

Lentelė 1

K1. Ar pritartumėte idėjai, kad Lietuva pasauliui prisistatytų kaip drąsi šalis?(proc.)
Taip, nes tai atspindi lietuvių būdą19,9
Taip, nes tai originalu26,0
Ne, nepritarčiau35,2
Nežino/ neatsakė18,9
Iš viso:100

Kita šiuo metu dažnai aptariama idėja dėl angliško Lietuvos pavadinimo „Lithuania“ keitimo į paprastesnį, lengviau rašomą ir ištariamą žodį nesulauktų platesnio šalies gyventojų palaikymo, pirmiausia dėl to, kad dabartinis vardas daugeliui atrodo jau nusistovėjęs (50 proc., lentelė 2, dažniau jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai), dar 21 proc. neigiamą nuostatą grindžia tuo, kad Lietuva negali kištis į kitų kalbų „daržą“ (dažniau vyresnio amžiaus, didesnių pajamų atstovai).

Pavadinimo keitimui pritartų 9 proc. apklaustųjų.

Lentelė 2

K2. Ar Lietuvai reikėtų keisti anglišką šalies pavadinimą „Lithuania“?(proc.)
Taip, nes jį sunku ištarti7,2
Taip, nes jis per ilgas2,0
Ne, nes visi prie jo pripratę49,7
Ne, nes mes negalime kitiems nurodinėti, kaip mu s vadinti kita (pvz. anglų) kalba21,3
Nežino/neatsakė19,8
Iš viso:100

Kalbant apie Lietuvos privalumus, patys gyventojai pirmiausia kalba apie gamtos grožį (32 proc., lentelė 3), istoriją (25 proc.) bei architektūrą (19 proc.).

Gamtą kaip charakteringą Lietuvos privalumą dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo respondentai, istoriją – vyrai, jauniausio ir vyriausio amžiaus respondentai. Atkreipti dėmesį į savitą architektūrą dažniau linkę didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

Lentelė 3

K3. Jūsų nuomone, kokie Lietuvos privalumai sudomintų užsieniečius?(proc.) galimi keli atsakymo variantai, suma viršija 100 proc.
Gamta32,2
Istorija24,7
Architektūra19,0
Svetingi žmonės11,2
Gražios moterys7,4
Skanus alus6,8
Mažos kainos1,7
Kita1,2
Nežino/ neatsakė17,0
Iš viso:100

Jei Lietuvos valstybę būtų bandoma reprezentuoti istorinio įvykio ekranizacija, idėjų būsimam scenarijui šalies gyventojai siūlo semtis iš kunigaikščio Vytauto valdymo laikotarpio (19 proc.), Lietuvos išstojimo iš SSSR peripetijų (17 proc.) bei Žalgirio mūšio įvykių (17 proc.).

Vytauto valdymo laikotarpis vertas dėmesio dažniau atrodo vyrams bei jaunimui (iki 25m.). Išstojimą iš SSSR dažniau vaizduotų 36 -55 m., didmiesčių gyventojai, moterys. Žalgirio mūšio ekranizacija patrauklesnė Lietuvos vyrams.

Lentelė 4

K4. Kaip manote, kokio istorinio įvykio ekranizacija teigiamai reprezentuotų Lietuvą pasaulyje?(proc.)
Kunigaikščio Vytauto valdymo laikotarpis19,0
Išstojimas iš SSSR17,4
Žalgirio mūšis17,0
Tremtys į Sibirą7,4
Pokario partizanų kovos5,7
Reikėtų išgalvoti įdomų įvykį3,8
Pilėnų tragedija3,3
Lietuvos pakrikštijimas3,2
Nežino/ neatsakė23,2
Iš viso:100

Šį gyventojų viešosios nuomonės tyrimą DELFI portalo užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" vasario 12-20 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Trimečio mama nebeištvėrė: tai kam aš moku sveikatos draudimą? (10)

Prireikė gydytojo oftalmologo konsultacijos? Geriau iš anksto apsilankykite Valstybinės ligonių...

Tėvai – priblokšti: Vilniaus vaikų darželio direktorė elgėsi lyg monstrė (31)

Vaikų darželio direktorė, smurtavusi prieš penkiametį auklėtinį, sulaukė atpildo – Vilniaus...

Gyvai / Eurolygos mūšis Bamberge: „Brose“ – „Žalgiris“ (32)

Kauno „Žalgirio“ (11/6) krepšininkai Eurolygos 18 ture antradienio vakarą antrą kartą šiame...

R.I.T.A. Už lėšas skurdo kaime mažinimui – odiniai diržai ir piniginės (105)

Absoliuti dauguma Seimo narių išlaidas viešosios informacijos rengėjams galėtų pakeisti...

Nemalonumų sulaukęs buvęs garsios advokatės žentas: jeigu lemta, nuo kalėjimo nepabėgsi (60)

Dėl baisios avarijos išgarsėjęs buvęs garsios sostinės advokatės žentas Arnas Tumėnas vėl...

Dažniausiai užsienio žiniasklaidoje minimas Lietuvos miestas – iš arti (13)

Atvykus JAV ir kituose žemynuose garsiai Ballų šeimynai, viso pasaulio dėmesys krypsta į...

Aplinkinių nurašyta panevėžiečio idėja virto pragyvenimo šaltiniu: man sakydavo, kad mirsiu badu (16)

„Jeigu tavo namuose nėra katino, tai ką tu myli?“ –rašoma ant Mariaus Dijoko sukurto...

Gyvai / Dešimtasis Dakaro etapas: greičio ruože lietuviai žengia koja kojon (114)

Po neplanuotos pertraukos, kai dėl prasto oro buvo atšauktas devintasis etapas, jubiliejiniame...

Siaubinga tragedija Kazlų Rūdoje (478)

Kazlų Rūdoje - siaubinga tragedija. Pirmadienį nusižudė mergina, o kitą dieną - ir jos mama.

Siaubinga parduotuvės klaida: pardavė nuodingą žuvį, galinčią sukelti skausmingą mirtį (6)

Gamagoryje (Japonija) per garsiakalbius skamba įspėjimas nevalgyti nuodingos žuvies, kurios penkias...