Jeigu loterijoje laimėtumėte milijoną eurų, kaip panaudotumėte jums tekusį laimėjimą? Į tokį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ klausimą atsakė 1002 vyresni nei 18 metų asmenys. Apklausa buvo vykdyta 2018 metų pabaigoje.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesoriaus, psichologo G. Navaičio teigimu, ryškiausiai jaunesnių ir vyresnių respondentų nuomonė išsiskyrė skiriant dalį laimėjimo sveikatai, transportui ir labdarai. Jaunesni respondentai nelinkę dalytis, o vyresni labdarai atrėžtų nemenką pyrago dalį.
Stebina ir jaunimo pasirinkimas penktadalį milijono skirti transporto priemonėms, kurioms pirmenybės neteikia vyresnieji.
Vyrų pasirinkimas neskirti pinigų sveikatai nestebina, tačiau stebina moterų išlaidumas. Apklausos metu vyrai teigė esantys kur kas taupesni, tačiau vertinant amžiaus pjūviu, taupumą vienodai vertino studentai ir pensininkai.
Apklausos metu respondentai milijoną turėjo padalyti sveikatai, buičiai, transportui, kelionėms, asmeninių kompetencijų įgijimui, verslui, nekilnojamam turtui, labdarai, finansiniam saugumui arba pasirinkti ir nurodyti kitą tikslą. Tiesa, buvo išskirta ir galimybė atsakyti tiems, kurie niekuomet nebando laimės loterijoje. Tokių, kurie niekad neperka loterijos bilieto – 30 procentų, todėl galimai laimėtus pinigus apklausoje įvairioms sritims skirstė 70 proc.
G. Navaitis pridūrė, kad asmenys, kurie perka loterijos bilietus, per mėnesį jiems išleidžia iki 4 eurų. Psichologas taip pat įvardijo, kad bilietus perka įvairias pajamas turintys asmenys, o gaunantiems mažas pajamas loterija yra tam tikra pramoga.
Racionaliai galvojant, anot G. Navaičio, didžioji dalis jose dalyvaujančių nori laimėti pinigų. Bet ką iš tikrųjų laimi laimingą bilietą nusipirkęs asmuo?
„Geresnio gyvenimo suvokimą. Nes nusipirkęs bilietą asmuo norom ar nenorom pagalvoja apie didelius laimėjimus ir apie tai, kaip juos paskirstytų, – teigė psichologas G. Navaitis. – Žmogus, pamąstęs, kad sūnui duotų tiek, o dukrai tiek, tam pusbroliui tiek, o tas pusbrolis negaus, nes jis blogas, kad labdaros organizacijai skirtų tiek, tai žmogus geriau supranta save. Lygiai taip, kaip tas, kuris sau pasako, kad jei laimėtų, keliautų aplink pasaulį. Tai savęs supratimas.“
Kas aštuntas trečdalį skirtų buities gerinimui
10 proc. respondentų taip patenkinti savo buitimi, kad jai neskirtų nė cento iš laimėtos sumos, iki 10 proc. buičiai skirtų trečdalis, o kas aštuntas – 15 proc. – skirtų daugiau nei trečdalį.
„Vienas iš respondentų, 42-ejų metų verslininkas, sakė: gal prieš dešimt metų visus ar pusę laimėjimo būčiau skyręs namui, o dabar jį turiu, pasistačiau tokį, kokio noriu, todėl laimėjimus leisčiau tikrai ne naujoms statyboms, – įvardijo G. Navaitis. – O 38-erių išsiskyrusi, su dukra gyvenanti moteris sakė, kad toks laimėjimas leistų viską pakeisti: nebesinuomoti, nepriklausyti nuo šeimininkų.“
Jaunimas automobiliams skirtų ir 200 tūkst. eurų
Kone 40 proc. naujiems automobiliams ar automobilių remontui neskirtų pinigų, o 0,5 proc. skirtų daugiau nei trečdalį milijono. 2,5 proc. skirtų daugiau nei 20 proc.
Didžioji dalis respondentų transportui skirtų 1-10 procentų.
„Kodėl dalis nieko neskirtų transportui? Vienas respondentas teigė, kad naudojasi įmonės automobiliu, to jam ir pakanka. Tegul jaunimas vienas prieš kitą ir prieš merginas naujais automobiliais puikuojasi“, – įvardijo G. Navaitis.
Daugiau nei 200 tūkst. skirtų jaunesni asmenys – tokią milijono dalį automobiliui skirtų jaunesni nei 29-erių metų asmenys.
Moterys – taupesnės? Mitas!
Finansinis saugumas, anot psichologo, svarbus jaunesniems respondentams.
Net 30 proc. apklaustųjų nurodė, kad „į kojinę“ nieko nedėtų. 24 proc. taupymui atrėžtų daugiau nei trečdalį milijono.
Dažniau taupyti nesiruošia moterys. 34 proc. moterų nurodė, kad visiškai netaupytų. Iš apklausoje dalyvavusių vyrų, kad netaupytų, nurodė 27 proc.
„Toks rezultatas netikėtas, nes mes linkę galvoti, kad moterys taupesnės, o vyrai linkę pašvaistyti. Pasirodo, kad ne“, – pastebėjo G. Navaitis.
Psichologas įvardijo, kad šioje vietoje sutapo ir anūkų bei senelių nuomonė: pensininkai ir studentai mažiausiai linkę taupyti ateičiai.
„Pastebimas ryšys ir tarp pajamų, ir noro taupyti“, – teigė G. Navaitis. Iš tų, kurių pajamos vienam šeimos nariui nesiekia 200 eurų, nesiruošia taupyti net 64 proc. Iš tų, kurių pajamos 200-300 – 51 proc. Iš gaunančių virš 600 eurų– 36 proc.
„Aiškiai matome, kad tie, kurie turi geresnes pajamas, linkę ir pataupyti“, – pastebėjimais pasidalijo G. Navaitis.
Trisdešimtmečiai savęs nebetobulintų
Asmeninių kompetencijų įgijimui ir savęs tobulinimui pinigų skirtų 15 proc. Dažniausiai skirtų iki 10 proc. laimėjimo.
85 proc. nelinkę investuoti į savo kompetencijų augimą.
„Gal pensininkams tai nėra aktualu, tai suprantama. Suprantama ir tai, kad daugiausia tam skirtų asmenys iki 29 metų“, – teigė psichologas, tačiau pastebėjo, kad trisdešimtmečiai savęs tobulinimui pinigų nebeskirtų ir tai įvardijo kaip neigiamą tendenciją.
Verslą plėstų ar pradėtų tik rimtai pasiryžę
Verslo pradžiai arba plėtrai pinigų skirtų tik vienas iš penkių apklaustųjų.
„Yra žmonių, kurie, matyt, labai gerai žino, ko jiems trūksta ir norėtų verslo plėtrai panaudoti daugiau negu trečdalį milijono – tiek skirtų 7 procentai apklaustųjų“, – vardijo G. Navaitis.
Sveikata labiau rūpinasi moterys
1 proc. apklaustųjų sveikatinimui skirtų iki 10 proc. laimėjimo.
Sveikatai pinigų neskyrė 22 proc. vyrų ir 14 proc. moterų. „Reiškia, vyrai geriau vertina savo sveikatą ir jai skiria mažiau dėmesio nei moterys. Arba blogiau, mano, kad vyriškumas ir nesirūpinimas sveikata sutampa“, – teigė G. Navaitis.
Tie, kurie skyrė daugiau, yra vyresnio amžiaus žmonės. Daugiau nei trečdalį įsivaizduojamo laimėjimo skyrė vyresni nei 60 metų žmonės.
Keliauti labiau linkę aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys
Anot psichologo, dažnai girdimas pareiškimas, kad jei žmonės turėtų daugiau pinigų, dažniau keliautų, tačiau net trečdalis respondentų kelionėms nepaskyrė įsivaizduojamo laimėjimo dalies.
52 proc. kelionėms skirtų iki 10 proc. laimėjimo.
Kelionėms pinigų dažniau linkę skirti jaunesnio amžiaus ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.
Laisvalaikiu taip pat mėgautųsi jaunesni asmenys, tačiau net 40 proc. laisvalaikio pramogoms neatrėžtų nė mažo gabalėlio pyrago.
Dalytis linkę tik vyresni
Labdaros organizacijoms arba žmonėms, kuriems reikia paramos, laimėjimo dalį skirtų vyresni respondentai. 46 proc. respondentų teigė, kad 10 procentų paaukotų. 48 proc. nieko neaukotų.
Didesnes sumas labdarai skirtų 6 procentai.
Moterys linkusios aukoti dažniau nei vyrai.
Vyresnio amžiaus respondentai išsiskiria tuo, kad daugiau nei trečdalį laimėjimo skirtų labdarai. Visi, kurie atsakė, kad aukotų, yra sulaukę 60 metų ir vyresni.
Didelę dalį laimėtų pinigų labdarai skirtų šešiasdešimtmečiai, bet septyniasdešimtmečiai juos pralenkia.
„24 metų studentas sakė, kad kas laimi, to ir laimėjimas. Žmogui reikia ne žuvies, o meškerės. Veltui gautą iššvaistys ir pragers, – žmonių motyvus neaukoti įvardijo psichologas ir pridūrė, kad visiškai kitaip galvoja pensinio amžiaus žmonės. – 72-ejų moteris teigė, kad su savimi nenusineš, aukotų bažnyčiai, mėgintų vargstantiems padėti.“
Artimus žmones remtų beveik visi
Kad artimųjų žmonių neremtų, nurodė tik 14 proc.
40 proc. respondentų nurodė, kad paremtų tam skirdami iki 10 proc. O 19 proc. artimiems žmonėms skirtų daugiau nei trečdalį laimėjimo.
Aukoti labiau linkusios moterys. Daugiau nei trečdalį artimiesiems atiduotų moterys ir tik kas aštuntas vyras.
Asmeniniai planai dažniausiai – žemė
Respondentai galėjo nurodyti ir apklausoje nenurodytą sritį, kuriai paskirtų dalį laimėjimo. 41 respondentas nurodė kitus laimėjimo panaudojimo būdus. Dalis jų pirktų žemės, kiti – nekilnojamąjį turtą.
„Bent pusę laimėjimo skirčiau žemei pirkti. Tai geriausia investicija. Jei protingai nusipirksi, vėliau brangiau parduosi“, – respondento pagrindimą pirkti žemės įvardijo psichologas.