Dalyvavo bendruomeninėje veikloje ir protesto akcijose
Praėjusiais metais Lietuvos visuomenės pilietinė galia buvo stipresnė nei 2007 ir 2008 m. – remiantis Pilietinės visuomenės instituto atliktu tyrimu, pilietinės galios indeksas praėjusiais metais vertinamas 35,0 balais iš 100 galimų. 2008 m. jis siekė 33,2, o 2007 m. – 32,7.
Šį pokytį labiausiai lėmė išaugęs gyventojų dalyvavimas kai kuriose pilietinėse veiklose bei kintantis požiūris į tai, kiek tikėtina, kad pilietiškai aktyvus žmogus Lietuvos visuomenėje gali būti laikomas keistuoliu ar savanaudžiu.
Pilietinės galios indekso augimą labiausiai lėmė padažnėjęs Lietuvos gyventojų dalyvavimas bendruomeninėje veikloje bei protesto akcijose. Beveik pusė šalies gyventojų dalyvauja labdaringoje veikloje bei aplinkos tvarkymo talkose. Trečdalis žmonių prisideda prie vietos bendruomenių veiklos, o apie dešimtadalis gyventojų dirba nevyriausybinėse organizacijose, dalyvauja protestuose, mitinguose ar piketuose.
2008 m. aplinkos tvarkymo veikloje nurodė dalyvavę 29 proc. respondentų, o 2009 m. dalyvaujančiųjų šioje veikloje dalis paaugo iki 46 proc. Prie vietos bendruomenės prisidedančių žmonių dalis, palyginti su 2008 m., išaugo nuo 18 proc. iki 33 proc., o dalyvavusių protesto akcijose kiekis išsiplėtė nuo 3 proc. 2008-aisiais iki 8 proc. 2009-aisiais.
Kita vertus, kai kuriose pilietinėse veiklose pernai Lietuvos gyventojai dalyvavo mažiau. Nors dalyvavimas labdaringoje veikloje tebeišlieka viena iš daugiausiai gyventojų įtraukiančių pilietinių veiklų, per metus labdarai aukojančių žmonių skaičius sumažėjo nuo 50 proc. iki 45 proc.
Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad sumažėjo ir žmonių, pranešančių valstybės kontroliuojančioms institucijoms apie įstatymų pažeidimus. Jei 2008 m. pranešusių apie pažeidimus buvo 16 proc., tai praėjusiais metais tokių žmonių dalis sumažėjo iki 10 proc.
Įtikėjo prezidentės galia
Per paskutiniuosius metus padidėjo gyventojų tikėjimas prezidentės galia priimti visai visuomenei ar atskiroms jos grupėms svarbius sprendimus. Prezidentės galią gyventojai mano esant didesnę nei Seimo narių, valdininkų ar net savo pačių.
Per praėjusius metus visiškai nesikeitė gyventojų požiūris į jų pačių, kitų eilinių piliečių ar jų organizacijų galią ir visuomenėje tebevyrauja nuostata, kad eiliniai piliečiai ir jų organizacijos turi labai mažai galios arba išvis negali paveikti priimamų sprendimų
Gyventojų asmeninės įtakos vertinimo vidurkis 10 balų skalėje, kai 1
reiškia, jog žmonės mano neturintys jokios įtakos, o 10 – kad turi labai didelę įtaką, buvo 2,5 balo. Kitų eilinių piliečių galia vertinta 2,8 balo, o visuomeninių organizacijų ir bendruomenių – 4,9 balo.
Lietuvos gyventojų nuomone, priimant visai šaliai svarbius sprendimus daugiausiai įtakos turi Prezidentė, Seimo nariai ir valdininkai. Šioms trims grupėms gyventojai priskyrė daugiausiai galios ir 2007 bei 2008 m., tačiau paskutiniaisiais metais matomas vienas svarbus skirtumas – išaugo gyventojų tikėjimas prezidentės galia.
Jei 2008 m. prezidento įtakos vertinimo vidurkis buvo 7,2 balo, tai praėjusiais metais - 8,6. Anksčiau gyventojai daugiau įtakos priskirdavo Seimo nariams ir
valdininkams.
Mažiau įtakos nei nacionalinės valdžios atstovai, Lietuvos gyventojų vertinimu, turi verslininkai, žiniasklaidos atstovai ir vietinės valdžios institucijų nariai (savivaldybių tarybos ir seniūnai). Vis dėlto šių grupių įtaka yra suvokiama kaip ganėtinai svari.
Mažiau linkę laikytis nuošalyje
Atlikus visuomenės pilietinės galios tyrimą paaiškėjo, kad 2009 m. sumažėjo gyventojų, kuriems būdinga nuostata laikytis nuošalyje, kai iškyla vietinės reikšmės ar visos šalies ekonominė bei politinė problema.
Daugiausiai pilietinio aktyvumo potencialo glūdi vietinėse bendruomenėse – 29 proc. gyventojų nurodė, jog imtųsi organizuoti veiklą, jeigu iškiltų vietinės reikšmės problema, 47 proc. prisidėtų prie šios veiklos.
Visuomenėje kilus rimtai ekonominei arba politinei problemai atitinkamai tris arba septynis kartus mažesnė žmonių dalis imtųsi organizuoti veiklą šioms problemoms spręsti, o apie trečdalį gyventojų laikytųsi nuošalyje.
Nors Lietuvos gyventojų dalyvavimo pilietinėse veiklose potencialas 2009 m. liko toks pat kaip ir prieš metus, lyginant šių metų duomenis su ankstesniais galima pastebėti vieną teigiamą tendenciją: 2009 m. sumažėjo gyventojų, kuriems būdinga nuostata laikytis nuošalyje iškilus vietinės reikšmės problemai: jei 2008 m. tokie respondentai sudarė 21 proc., tai 2009 m. – 12 proc.
Visai visuomenei susidūrus su rimta ekonomine problema, norinčiųjų likti nuošaly kiekis 2008 m. sudarė 37 proc., praėjusiais metais – 24 proc. Politinėmis problemomis nesidominčiųjų skaičius, lyginant praėjusius du metus, sumažėjo nuo 42 proc. iki 32 proc., tačiau atitinkamai padaugėjo tokių, kurie nežino arba yra netikri, kaip elgsis šiose situacijose.
Mažiau bijo būti laikomi keistuoliais
Lietuvos gyventojai, dalyvavimą visuomeninėje veikloje praėjusiais metais mažiau siejo su įvairiomis grėsmėmis – jei anksčiau gyventojai labiau bijojo būti laikomi keistuoliais ar nukentėti, tai praėjusiais metais ši baimė kiek sumažėjo, nors visiškai neišnyko.
Kaip ir ankstesnių metų pilietinės galios tyrimai, 2009 m. duomenys rodo, kad dauguma šalies gyventojų visuomeninę veiklą sieja tiek su politinėmis, tiek su socialinėmis rizikomis. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, jog labai tikėtina ar tikėtina, kad žmogus, kuris inicijuoja ar aktyviai dalyvauja pilietinėse veiklose, dėl šios veiklos gali prarasti darbą, sulaukti grasinimų susidoroti, būti šmeižiamas, įtarinėjamas aplinkinių veikiąs dėl savanaudiškų paskatų.
Dar kiti žmonės mano, jog žmogus, dalyvaująs tokioje veikloje, gali būti palaikytas keistuoliu, tačiau šioje pilietinės galios dimensijoje praėjusiais metais įvyko tam tikrų teigiamų poslinkių – manančių, jog pilietine veikla užsiimantys žmonės rizikuoja atrodyti keisti, sumažėjo nuo 59 proc. iki 43 proc.
Šiek tiek sumažėjo ir abejojančių, ar į pilietinė veiklą įsitraukiantys žmonės nebus apkaltinti savanaudiškomis paskatomis. Jei 2008 m. užsikrėtusių šia baime buvo
68 proc., tai 2009-aisiais – 59 proc.
Mokytojai pilietiškesni, bet mažiau streikavo
Pilietinės visuomenės instituto atliktas tyrimas parodė, kad iš visos visuomenės pilietine galia išsiskiria mokytojai – per praėjusius metus bent vienoje pilietinėje veikloje dalyvavo 97 proc. mokytojų, o pedagogų pilietinės galios indeksas siekia 47,8 balo. Tai reiškia, kad mokytojų pilietinė galia vidutiniškai yra didesnė nei Lietuvos visuomenė, kurios pilietinės galios indeksas siekia tik 35,0 balus.
Daugiausiai Lietuvos mokytojų dalyvavo tose veiklose, kurios sutelkia daugiausiai Lietuvos gyventojų: labdaringoje veikloje, aplinkos tvarkymo talkose, vietos bendruomenių veikloje. Skirtumas tik tas, kad dalyvavusių mokytojų dalis yra apie 2 kartus didesnė nei šiose veiklose dalyvavusių gyventojų dalis visuomenėje.
Nors 2009 m. mokytojų pilietinis aktyvumas įvairiose pilietinėse veiklose išliko toks pat kaip ir 2008 m., tačiau streikai pedagogus viliojo kur kas mažiau nei prieš metus, kai buvo kovojama dėl mokytojų atlyginimų didinimo. Jei 2009 m. streikuose nurodė dalyvavę 14,5 proc. mokytojų, tai 2008 m. tokių buvo 28 proc.
Mokytojų potencialas yra stipresnis vietinių bendruomenių lygmenyje. Pedagogų, kurie imtųsi organizuoti veiklą, iškilus vietinės reikšmės problemai, dalis yra didesnė nei tokių gyventojų dalis visoje visuomenėje (atitinkamai 38 proc. ir 29 proc.), tačiau, jei reikėtų telkti žmones rimtai ekonominei ar politinei šalies problemai spręsti, tarp
mokytojų nebūtų daugiau organizatorių nei visoje Lietuvos visuomenėje.
Vis tik iškilus visai visuomenei rimtai ekonominei ar politinei problemai, žymiai didesnė dalis mokytojų prisidėtų prie veiklos, jeigu ją organizuotų kas nors kitas.
Įdomu tai, kad mokytojai, skirtingai nei Lietuvos gyventojai, labiau tiki savo pačių, eilinių piliečių ir visuomeninių organizacijų galia, nors bendras mokytojų pilietinės įtakos vertinimas per pastaruosius metus išliko nepakitęs.
Tačiau pedagogai pasižymi didesnėmis baimėmis, kad užsiimdami pilietine veikla gali būti palaikyti keistuoliais ar savanaudžiais. Didesnė dalis mokytojų baiminasi, jog žmogus, aktyviai dalyvaujantis pilietinėse veiklose, gali prarasti darbą, būti viešai užsipulti, šmeižiami, įtarinėjami aplinkinių dėl savanaudiškų paskatų, sulauktų grasinimų susidoroti, būtų laikomi keistuoliais. Tačiau taip manančiųjų skaičius praėjusiais metais kiek mažėjo – ši tendencija pastebima visoje visuomenėje.