Statistikos departamento duomenimis, pernai įregistruota 3,3 tūkst. santuokų su užsienio piliečiais. Tai 16 proc. visų santuokų. Kasmet tokių porų daugėja, o Lietuva pagal jų skaičių jau pirmauja ES. Daugiausiai mūsų šalies moterų susituokė su vokiečiais, maždaug tiek pat vyrų pasirinko ruses. Psichologai mišrių santuokų sėkmę vertina prieštaringai. Dažnai nesusišneka du lietuviai iš skirtingų socialinių sluoksnių, o kai dar tenka taikytis prie vokiško švaros supratimo ar daniškos emancipacijos...
© Corbis/Scanpix

Mišrių santuokų kasmet daugėja

Per 4 metus mišrių santuokų su užsieniečiais padaugėjo beveik tūkstančiu. Pernai su užsieniečiais susituokė 2,3 tūkst. mūsų šalies moterų ir beveik tūkstantis vyrų. Populiariausi lietuvių vyrai – vokiečių, už kurių ištekėjo 16,8 proc., arba 393 moterys, – amerikiečiai (9,3 proc. arba 218 moterų), rusai (9,2 proc. arba 216), britai (9,2 proc. arba 137). Po jų seka, kaip bebūtų keista, ukrainiečiai (118) ir baltarusiai (107), italai (86), danai (63), lenkai (55), pakistaniečiai (50), prancūzai (45), latviai (41), airiai (35), albanai (35).

Visiškai kitokia žmonų geografija tarp lietuvių vyrų. 375 lietuviai pasirinko ruses, 244 – baltaruses, 120 – ukrainietes, 57 – latves, 19 – amerikietes, po 13 – vokietes ir lenkes, 11 – estes, 5 – žydes, 4 – brites. Taigi lietuvius žavi emocingesnės už lietuves slavės, o lietuvės linkusios rinktis turtingesnius vakariečius.

Tuo tarpu Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė pastebi, kad mišrių santuokų šalies viduje nedaugėja. Nors jaunoji lenkų ir rusų karta puikiai moka lietuviškai ir prisitaikiusi prie lietuviško gyvenimo būdo, anot pašnekovės, santuokos tarp skirtingų tautybių žmonių labiau išimtis. Šios tendencijos nesikeitė visą nepriklausomybės laikotarpį.

Moterys lieka ir sužavėtos, ir nuviltos

Pačios moterys įvairiuose interneto forumuose mišrias santuokas vertina skirtingai. „Siūlau prieš santuoką nuspręsti visus esminius klausimus: kur gyvensite, kokios moters ir vyro pareigos namuose, kaip leisite pinigus, krikštysite vaikus ar ne, kurios religijos jie bus“, - patarė viena.

„Ačiū, pagyvenau su užsieniečiu, supratau, kaip gera turėti žmogelį, su kuriuo gali bendrauti nevaržoma kalbos, švęsti tas pačias šventes, valgyti tuos pačius dalykus, bendrauti su giminaičiais“, - tikino kita.

„Aš ištekėjusi už musulmono. Šeima jam pirmoje vietoje. Aišku, visko buvo, taip pat ir nesusipratimų, bet kai pažiūriu, kaip mano sesuo gyvena su lietuviu vyru, manasis – aukso gabalas“, - prieštaravo trečia.

„O mano vyras – iš Kazachstano. Rusas. Vyras nerealus, naktimis prie vaiko keliasi, dirba daug ir mane ant rankų, išstorėjusią po gimdymo, nešioja. Pas juos kitoks požiūris į šeimą, į žmoną. Nepatinka gal tik tai, kad jis labai tradicinio mąstymo, konservatyvus. Bet tai nėra ydos“, - atviravo ketvirta.

Dalis už užsieniečių ištekėjusių moterų tikina, kad meilė neskirsto žmonių į tautybes. Kitos teigia, kad Lietuvoje gerų vyrų tiesiog nebėra. Štai dar vienas komentaras: „Man asmeniškai nelabai priimtinas lietuvių vyrų mentalitetas. Nepatinka moters vieta dabartinėje lietuvių visuomenėje. Nepatinka neprisižiūrintys, porą kartų per savaitę besiprausiantys vyrai riebaluotomis galvomis ir nukramtytais nagais. Gal kiek sutirštinau spalvas. Situacija pamažu keičiasi į gera, bet jau per vėlu. Jei būčiau sutikusi lietuvį su visomis maniškio savybėmis, nereikėtų dabar kvaršinti galvos dėl gyvenamosios vietos ir karjeros“.

Dalis moterų taip ir nesiryžta viską mesti ir išvykti paskui mylimąjį į jo šalį. Štai viena lietuvė, pagyvenusi su vaikinu Italijoje, teigė negalėsianti priprasti prie pernelyg karštakošiško šios tautos vyrų temperamento ir nepamatuotų ambicijų. Kita nusivylė norvegu, kuris netgi nežinojo, kur yra Lietuva ir nė nebandė pažinti draugės kultūros.

Kita vertus, vargu, ar dėl nesutarimų kaltos tautybės. Štai viena už dano ištekėjusi moteris tikino nejaučianti jokių kultūrinių skirtumų nei bendraudama su vyru, nei su jo šeima. Tuo tarpu kita lietuvė, net ir puikiai sutarusi su būsimo vyro giminaičiais ir pamaloninta vyro dėmesio šeimai bei jos vaikui iš pirmos santuokos, po kelių incidentų, kai vyras viešoje vietoje grubiai pasipiktino lietuviško gyvenimo ypatumais, suprato, kad jų kultūriniai skirtumai didesni nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. Be to, danas nematė savo karjeros galimybių Lietuvoje, o savo šalyje jau įsitvirtinusiai moteriai atrodė neracionalu svečioje šalyje savo profesinį gyvenimą pradėti praktiškai nuo nulio.

Kartais gyvenimą apkartina buitinės smulkmenos

Anot psichologės Genovaitės Petronienės, du panašaus socialinio sluoksnio ir interesų žmonės, net būdami skirtingų tautybių, dažnai daug greičiau randa bendrą kalbą nei du lietuviai iš skirtingų socialinių sluoksnių. Visgi pašnekovė pripažįsta, kad net ir tuo atveju, kai žmonės puikiai dera, dėl tautybės gali kilti nemažai problemų.

„Kadangi priešybės traukia, kitos tautybės žmogus gali atrodyti ypatingas, egzotiškas. Pagaliau daugelis užsieniečių bendravimo pradžios etape laimi prieš lietuvius sugebėjimu bendrauti, išreikšti jausmus. Deja, visa tai tik laikini blizgučiai, kurie nebepadeda, kai prasideda tikrasis bendravimas ir kova už savo poreikių patenkinimą“, - svarstė psichologė.

Anot G. Petronienės, žmonės neretai nė neįtaria, kad jų gyvenimą gali apkartinti paprasčiausios buitinės smulkmenos. Pavyzdžiui, moteris, ketinanti tekėti už prancūzo, skundėsi, kad prancūzai labai daug dėmesio skiria maistui, stalo serviravimui, todėl ji priversta kasdien užsiimti tuo, ko nemėgsta. Amerikoje vaikus reikia kasdien nuvežti ir parvežti iš mokyklos, kas nedaroma Lietuvoje, o ką jau kalbėti apie musulmoniškas šalis, kuriose požiūris į vyro ir moters vaidmenis, vaikų auklėjimą, finansų tvarkymą ir visa kita kardinaliai skiriasi nuo mūsiškio. Taip pat santuokoje su kitataučiu daug problemų kyla bendraujant su vyro ar žmonos giminaičiais.

Ne vienai lietuvei gali būti sunku prisitaikyti, pavyzdžiui, prie į vokiečių kraują įsigėrusio supratimo apie švarą. Dažnai lietuvei vyro noras matyti kasdien iššveistą vonią gali pasirodyti kaip perdėtas priekabių ieškojimas.

Tuo tarpu dažnas europietis tikisi, kad žmona lietuvė, paauginusi vaiką, mokysis, sieks karjeros, žodžiu, taps emancipuota moterimi, o pastaroji ir toliau užsiima namais, kol galiausiai vyrui tampa visiškai nepatraukli. Tiesa, būna ir atvirkščiai. Lietuvė išteka už komplimentus žarsčiusio prancūzo, išvyksta su juo į nedidelį Prancūzijos miestelį, kur nė gyvos dvasios nepažįsta, ir tampa nemokama namų šeimininke – tvarko namus, kasdien tris kartus per dieną gamina valgyti, nes vyrui tai labai svarbu, prižiūri vaikus. Ji neturi nei su kuo bendrauti, nei laiko tam.

Skyrybos su kitataučiu – sudėtingesnės

„Pirmieji bendro gyvenimo metai yra sunkūs ir tos pačios tautybės žmonėms: reikia prisiderinti prie vienas kito įpročių ir emocijų, o kai čia įsipina skirtybės dėl tautybės, galima visai susipainioti – dėl visko kaltinti tautybę, užuot sprendus psichologines problemas, ir atvirkščiai – neįžvelgti tautybės nulemtų problemų“, - įspėjo psichologė.

Pašnekovės teigimu, didelė problemų dalis susijusi su faktu, kad vienam iš sutuoktinių, dažniausiai tai yra moteris, tenka kraustytis į kitą šalį. Jei sutuoktinio šalis atrodo geresnė už tėvynę, jei žmogus pasiryžęs perimti jos papročius ir taisykles, problemų kyla mažiau. Bet jei kita tauta neatrodo besąlygiškai geresnė, gimus vaikui prasideda derybos: kokiu vardu jis bus pavadintas, kokia kalba kalbės, kitaip tariant, „kieno tautybė yra geresnė“. Taip į konfliktų verpetą įsukamas ir vaikas.

Skyrybos su kitataučiu taip pat vyksta daug sudėtingiau, nes prieš tuokdamasis retas kuris pasidomi, kokie įstatymai galioja svetur, kaip sprendžiami vaiko išsivežimo klausimai. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse nėra savaime suprantama, kad vaikas lieka su motina, dar kitose draudžiama vaikus išvežti iš šalies, jei moteris nori grįžti į tėvynę.

„Santuoka su užsieniečiu, žinoma, turi teigiamų aspektų. Ne paslaptis, kad dažnai pagerėja vieno iš sutuoktinių finansinė padėtis ir vaiko aprūpinimas, išmokstama kalbų, praplečiamas pasaulio pažinimas, didėja tolerancija kitokiems. Kita vertus, jei turite bendravimo problemų, neverta tikėtis, kad su kitataučiu jos staiga išnyks. Jų gali tik padaugėti. Bet kuriuo atveju, rimtų santykių kūrimas su kitataučiu – labai rizikingas projektas, kuris pasiseka tik nedaugeliui“, - teigė psichologė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis iš Jakilaičio gavo ir kitokių klausimų (11)

Po antradienį vykusios spaudos konferencijos, kurioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Aplinkiniuose laukuose surinko visas atliekas ir pasistatė štai tokį namą (168)

Krunai – kaimas Širvintų rajone, kuris jau 2001-aisiais laikytas išnykusiu. Šiandien čia...

Susirinkusi LRT taryba reaguoja į Karbauskio veiksmus (48)

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis sako, kad būdamas universiteto profesoriumi uždirba...

Tobula vieta Saboniui – „Pacers“ aprangą apsivilkęs talentas nenustoja stebinti (11)

Bebaimiu vadinamas 21-erių metų Domantas Sabonis ne tik įsitvirtino Indianos „Pacers“...

Kaimynas: 13 vaikų kalinusios poros namuose – šlykštūs vaizdai (5)

Savo 13 vaikų kalinę ir kankinę sutuoktiniai ankstesnius savo namus buvo pavertę tikra landyne,...

Netikėtas posūkis: LaVaras Ballas padės Šeškui treniruoti „Vytautą“ (12)

Ballų viešnagės Lietuvoje istorijoje – netikėtas posūkis: antradienio popietę pranešta, kad...

Gydytojas pataria: ką pakeisti, kad aplinkiniai spėliotų jūsų tikrąjį amžių (2)

„Jums skauda kelius, rankas išvagojo gilios raukšlės , o nuotaika blogesnė už lietuvišką...

Arūnas Milašius. Kai pradėjome plėšyti reklaminius žurnalų puslapius, mums ėmė sektis. Nesustokime. (48)

Nors bėdų, skaudulių ir saviplakos, baimės „o ką pasakys tas kaimynas, kurio dar nepažįstu“...

Vilniaus centre sprogo vamzdis – gatvę tvindo vanduo vairuotojams pataria vengti Upės g. (86)

Antradienį perpiet sostinės Upės gatvė patvino dėl sprogusio vandentiekio vamzdžio –...

Matijošaitis apie prezidento rinkimus: padėsiu Skverneliui (153)

Apie jokius kitus žygdarbius negalvosiu, kol nebaigsiu mero kadencijos, LRT RADIJUI sako Kauno meras...