Epidemiologinė situacija Danijoje, teigė mergina, šiuo metu yra labai pagerėjusi ir tai įrodo taikomi atlaisvinimai. Taip pat ją pradžiugino vyriausybės žinia, kad kai kurie atlaisvinimai bus taikomi netgi anksčiau negu buvo planuota.

„Pavyzdžiui, restoranams ir barams turėjo būti leista dirbti nuo gegužės 6 d., bet viskas atsidaro jau rytoj (balandžio 21 d. – aut. past.). Tiesa, su sąlyga, kad viduje paslaugos bus teikiamos su imuniteto pasu. Lauke, kas yra labai įdomu, nereiks neigiamo testo atsakymo, todėl ši žinia irgi labai gera“, – tikino ji.

Paklausta, kaip vyksta skiepijimo procesas šioje šalyje, Gabrielė sakė, kad žino, jog Danija atsisakė vakcinacijos „AstraZeneca“, bet sklando gandai, kad ja skiepytis galės tie, kurie nori.

„Tačiau kol kas nėra aišku, kaip tai atrodys. Taip pat sustojo skiepijimas ir „Johnson&Johnson“ vakcinomis. Sakykime, aš priklausau tai žmonių amžiaus grupei, kuri bus paskiepyta vėliausiai.

Taigi, žinau, kad kažkiek nusikėlė vakcinacijos planas, kadangi Danija nusipirko daugiausiai „Johnson&Johnson“ vakcinų, todėl dabar viskas suspenduota, kol nepaaiškės, ar saugu jas naudoti.“

Nepaisant šių nesklandumų, sako lietuvė, ši šalis, jos žiniomis, skiepija sparčiai ir tiek vyresni, tiek jaunesni gyventojai vertina optimistiškai vakcinacijos procesą.

„Tikrai nesu sutikusi žmonių, kurie aktyviai neigtų skiepų naudą arba prieštarautų koronapasui. Mano žiniomis, šalyje tvyro pozityvi nuotaika dėl vakcinacijos ir žmonės labai laukia atsidarymo. Bent jau mes su draugais iš tikrųjų labai laukiame skiepo.“

Galima naudoti trimis atvejais

Paprašyta papasakoti, kaip šalyje veikia vadinamasis imuniteto pasas, Gabrielė norėjo labai pabrėžti, jog Danijoje viskas yra skaitmenizuota.

„Čia naudojamės programėle, kuri turbūt į lietuvių kalbą išvertus vadintųsi „Mano sveikata“. Žodžiu, ten galima matyti įvairių dalykų, susijusių su mūsų sveikata, vizitais pas gydytojus ir pan. Kiek žinau, gegužę bus paleista programėlė specialiai imuniteto pasui, bet dabar naudojamės programėle „Mano sveikata“.

Prie jos prisijungus yra skiltis „Koronapass“ ir ant jos paspaudę galime pamatyti arba savo testo atsakymą, arba išrašą, kad buvome paskiepyti, arba, kad turėjome teigiamą testo atsakymą. Vadinasi, toks įrodymas, kad sirgome korona, bet jis turi būti ne senesnis nei trys mėnesiai ir tarp dviejų ir dvylikos savaičių turi būti tas periodas, kada žmogus yra persirgęs koronavirusu.“

Ji išsamiau papasakojo, kaip viskas atrodo naudojantis programėle realiose situacijose.

„Tarkime, aš noriu registruotis pas manikiūrininkę, tuomet einu išsitirti, mat nesu dar paskiepyta arba persirgusi. Dažniausiai yra atliekamas greitasis testas ir gauname atsakymą per 20-30 minučių. Tada galima nusiųsti ekrano nuotrauką manikiūrininkei ir ramiai pas ją nueiti.“

Gabrielė dar kartą pakartojo, kad šiuo metu yra trys būdai, kada jie gali naudotis koronapasu.

„Pirmu atveju, turi būti ne senesnis negu 72 val. neigiamas testo atsakymas. Antru atveju, suleistos dvi vakcinos dozės, o trečiu atveju įrodymas, kad esame persirgę. Taigi, vakcinacijos atveju mes galime parodyti, kad buvome paskiepyti, bet tik praėjus dviem savaitėms nuo skiepo.“

Pasak jos, patį pasą žmonės gali atsiųsti ir atsispausdinti, jeigu neturi išmaniojo arba iš principo nenori naudotis programėle.

„Taip pat neigiamo testo atsakymą galima pasiimti ir testavimo vietoje, o skiepo patvirtinimą galime gauti paštu.“

Mergina pažymėjo, kad netrukus atsidarančiuose restoranuose ir baruose turės parodyti koronapasą, jeigu norės būti aptarnauti viduje, o jeigu lauke – tuomet jo nereiks.

Koronaviruso testas

Manė, kad nebus pajėgumų testuoti

Gabrielė teigė, kad iš pradžių žiūrėjo skeptiškai į tokio paso idėją, mat manė, kad valstybė neturės pajėgumų laiku ištestuoti visų norinčių. Ji gyvena 50 tūkst. gyv. turinčiame mieste Herninge ir iš pradžių čia buvo įkurti tik du testavimo punktai.

„Dabar jau turime tris tokius centrus. Vienur išliko tie testai, kurių atsakymas ateina per dvi dienas, tačiau dabar labai patogu, nes galima atlikti ir greitąjį testą kitoje vietoje. Jam užsiregistruoti nereikia, visi tvarkingai stovime „gyvoje“ eilėje, galiausiai atliekamas testas ir po 15-20 min gauname atsakymą. Svarbiausia, kad jie yra atliekami nemokamai. Kadangi dabar įvedė tą koronapasą, mes turime galimybę būti testuojami netgi universitete.“

Testas, aiškino ji, galioja 72 val. ir per tą laiką galima eiti į kavinę, pas manikiūrininkę, masažistę ir pan.

„Man jau tikrai teko naudotis šia sistema, kai ėjau atlikti kai kurių grožio procedūrų. Viską tikrai buvo paprasta padaryti.“

Pasak Gabrielės, taip pat Danijos valdžia neseniai nurodė, kad jeigu dabar per dieną testų galima atlikti 400 tūkst., tai gegužės mėnesį jų bus galima atlikti ir iki 700 tūkst.

„Šią iniciatyvą tikrai vertinu teigiamai ir ką dar pastebėjau, kad šios šalies komunikacija apskritai šiek tiek skyrėsi nuo Lietuvos. Mes niekada nebuvome gąsdinami kažkokiomis baudomis už galimus karantino pažeidimus. Tiesa, vietiniai žmonės irgi socialiai atsakingai žiūri, kad tų užsikrėtimų nedaugėtų“, – apibendrino ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (631)