aA
Šiau­lie­tė Bi­ru­tė Juo­die­nė Ang­li­jo­je pra­lei­do 10 me­tų. Iš­vyk­da­ma gal­vo­jo, kad tik pus­me­čiui – už­si­dirbs ir grįš. Išė­jo ki­taip. Prieš tre­jus me­tus mo­te­ris grį­žo į gim­tuo­sius Šiau­lius. Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad su­grįš dau­ge­lis, nes tik čia jau­tie­si sa­vas, ga­li mė­gau­tis na­tū­ra­lia gam­ta, ko­ky­biš­ku mais­tu ir ty­ru oru. Vis­gi pa­gy­ven­ti ki­to­je ša­ly­je, pa­sak Bi­ru­tės, ver­ta, iš­moks­ti to­le­ran­ci­jos, man­da­gu­mo, pa­ma­tai, ką gim­to­jo­je ša­ly­je bū­tų ga­li­ma da­ry­ti ki­taip.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Iš­vyk­ti pa­ska­ti­no eko­no­mi­nės prie­žas­tys

Į Ang­li­ją Bi­ru­tė iš­vy­ko 2005 me­tais. Mo­te­ris Šiau­liuo­se vi­są lai­ką dir­bo pre­ky­bo­je, prieš iš­vyk­da­ma tur­gu­je pre­kia­vo mė­sa.

„Dar­bas sun­kus, par­si­ne­šu al­gą ir ma­tau, kad bui­čiai vi­sai ne­lie­ka pi­ni­gų, o na­mams ver­kiant rei­kia re­mon­to. Ra­dau skel­bi­mą, kad iš Kau­no ve­ža į su­muš­ti­nių fab­ri­ką Ang­li­jo­je, su­si­gun­džiau ir iš­va­žia­vau. Pus­me­čiui. Taip gal­vo­jau iš pra­džių, bet po to pus­me­čio jau­tie­si tar­si tik ko­ją įkė­lęs ir vos spė­jęs ap­si­dai­ry­ti“, – pa­sa­ko­ja šiau­lie­tė.

Kaip ir dau­gu­ma lie­tu­vių, Bi­ru­tė ir jos bend­ra­ke­lei­viai Ang­li­jo­je pa­te­ko į lie­tu­vių ma­fi­jos ran­kas. Tris sa­vai­tes gy­ve­no ne­gau­da­mi at­ly­gio, kol ga­liau­siai at­si­ra­do drą­ses­nių, ne­pa­bū­gu­sių ma­fi­jo­zų gra­si­ni­mų su­si­do­ro­ti ir mo­kan­čių kal­bą. Gru­pe­lė lie­tu­vių, tarp jų ir Bi­ru­tė, su­si­ra­do ang­lų įdar­bi­ni­mo agen­tū­rą ta­me pa­čia­me fab­ri­ke ir pe­rė­jo į ją.

Fab­ri­kas ne­di­de­lia­me Ang­li­jos mies­te­ly­je ga­mi­no su­muš­ti­nius di­de­liam pre­ky­bos tink­lui „Tes­co“. „Dar­bas vi­sai ne­sun­kus, iš pra­džių net keis­ta bu­vo, kad už tai dar ir pi­ni­gus mo­ka“, – pri­si­mi­nu­si šyp­so­si Bi­ru­tė.

Ne tik dar­bo są­ly­gos mo­te­rį su­ža­vė­jo Ang­li­jo­je, bet ir pa­gar­ba dar­buo­to­jui. Ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius ei­da­mas pro pa­pras­tą dar­bi­nin­ką vi­sa­da pa­si­svei­kins, nu­si­šyp­sos, pa­si­tei­raus, kaip gy­vuo­ji.

„Nors ir su­pran­ti, kad tai tik man­da­gu­mo ges­tas, bet vis tiek ma­lo­nu“, – sa­ko Bi­ru­tė.

10 imig­ran­tų iš pra­džių bu­vo ap­gy­ven­din­ti tri­jų aukš­tų na­me su vie­nu tua­le­tu ir vo­nia. „Kel­da­vau­si pu­sant­ros va­lan­dos anks­čiau, kad spė­čiau nu­si­praus­ti“, – gy­ve­ni­mą tar­si bend­ra­bu­čio są­ly­go­mis pri­si­me­na Bi­ru­tė.

Nuo­mo­tis vie­nam būs­tą Ang­li­jo­je la­bai bran­gu, to­dėl sten­gia­ma­si koo­pe­ruo­tis.

Vė­liau B. Juo­die­nė ga­vo erd­vų tri­jų kam­ba­rių „kon­su­li­nį“ bu­tą (kaž­kas pa­na­šaus į so­cia­li­nį būs­tą Lie­tu­vo­je) ke­tu­rių bu­tų na­me.

„Jei­gu bū­čiau vie­na, bū­čiau mo­kė­ju­si 540 sva­rų su vi­sais pa­tar­na­vi­mais per mė­ne­sį, o už­dirb­da­vau apie 1 000 sva­rų per mė­ne­sį“, – sa­ko Bi­ru­tė ir pri­du­ria, kad jos anū­kė da­bar Ang­li­jo­je už būs­tą su­mo­ka net 900 sva­rų.

Bu­tui pri­klau­sė ne­di­de­lis kie­me­lis. Be­veik me­tus Bi­ru­tė kar­tu su sū­nu­mi iš jo tem­pė šiukš­les ir pa­ver­tė žy­din­čiu so­de­liu. Net ko­mi­si­jos ei­da­vo pa­si­žiū­rė­ti.

Mo­te­ris džiau­gia­si, kad Ang­li­jo­je tu­rė­jo ge­rų drau­gų, mėgs­tan­čių ke­liau­ti. Kar­tu ap­ke­lia­vo vi­są ša­lį, ap­lan­kė be­veik vi­sas pi­lis, par­kus, gam­tos ste­buk­lus. Ka­dan­gi ato­sto­gų tu­rė­da­vo ne­ma­žai – net 28 dar­bo die­nas, o iš­dir­bus il­giau fab­ri­ke ir 31, tai už­tek­da­vo lai­ko ne tik po Ang­li­ją ke­liau­ti, bet ir dvi sa­vai­tes pra­leis­ti šil­tuo­se kraš­tuo­se ir dar po­rą sa­vai­čių – Lie­tu­vo­je.

„Pap­ras­tas dar­bi­nin­kas, jei­gu vi­so už­dar­bio neiš­lei­džia ba­ruo­se, ga­li sau leis­ti per ato­sto­gas ke­liau­ti. Aš ten gy­ve­nau, ne­kau­piau pi­ni­gų, ke­lia­vau“, – sa­ko Bi­ru­tė.

Ne­ju­čia sve­ti­mo­je ša­ly­je pra­bė­go 10 me­tų. Mo­te­ris sa­ko, kad gal dar ir to­liau bū­tų gy­ve­nu­si, ta­čiau ap­si­spręs­ti pa­ska­ti­no ne­su­ta­ri­mai su kai­my­nais – jau­na nie­kur ne­dir­ban­čia ang­lų po­ra. Jei­gu Bi­ru­tė jiems pa­sa­ky­da­vo ko­kią pa­sta­bą ne­šiukš­lin­ti, ne­vaikš­čio­ti po jos kie­mą, tie tuoj iš­rėk­da­vo „go ho­me!“ ("va­žiuok na­mo"). Bi­ru­tė taip ir pa­da­rė.

Iš dvie­jų pen­si­jų iš­gy­ven­ti ga­li­ma

Grį­žu­si į Šiau­lius Bi­ru­tė nu­si­pir­ko dvie­jų kam­ba­rių bu­tą.

„Ry­te išė­ju­si į bal­ko­ną trau­kiu orą ir ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, at­ro­do, kad kas į ma­ne de­guo­nį pu­čia, taip ge­ra kvė­puo­ti. Ten gal gy­ve­nau to­kio­je vie­to­je, kad jei­gu bū­da­vo drėg­na ir šil­ta, jau­tie­si tar­si į mai­šą su dur­pė­mis įkri­tęs, vi­sai nė­ra kuo kvė­puo­ti“, – pa­sa­ko­ja mo­te­ris.

Šiau­lie­tė ne­tru­ko at­si­nau­jin­ti ry­šius su se­nais ge­rais drau­gais, pra­dė­jo lan­ky­ti cho­rą „Bi­čiu­liai“, ke­liau­ja po Lie­tu­vą, lan­ko­si įvai­riau­siuo­se ren­gi­niuo­se ir džiau­gia­si su­grį­žu­si į Lie­tu­vą.

Prieš iš­vyk­da­ma, Lie­tu­vo­je B. Juo­die­nė bu­vo iš­dir­bu­si 33 me­tus, to­dėl gau­na ir lie­tu­viš­ką pen­si­ją, ir ang­liš­ką už 10 me­tų sta­žo. Pa­ra­dok­sa­lu, bet lie­tu­viš­ka pen­si­ja yra ge­ro­kai ma­žes­nė už ang­liš­ką.

Kai su­ka­ko pen­si­nis am­žius, Bi­ru­tė nu­ste­bo su­ži­no­ju­si, kad lie­tu­viš­kos pen­si­jos ne­gaus, kol ne­pri­si­re­gist­ruos Lie­tu­vo­je, tuo tar­pu ang­lams vi­siš­kai neį­do­mu, ko­kio­je ša­ly­je gy­vens į pen­si­ją išė­jęs žmo­gus – nu­ro­dai są­skai­tos nu­me­rį ir gau­ni pen­si­ją.

Jei­gu pen­si­nin­kas gy­ve­na Ang­li­jo­je ir jam pen­si­jos per sa­vai­tę į ran­kas nei­šei­na 140 sva­rų, bū­ti­nai pri­dės, kad tik iš­gy­ven­tų oriai, be to, dar pri­klau­so įvai­rios kom­pen­sa­ci­jos už pa­tar­na­vi­mus, ki­tos leng­va­tos. Be­je, ir vais­tai žmo­nėms nuo 60 me­tų iš­duo­da­mi ne­mo­ka­mai. Tik, pa­sak Bi­ru­tės, ne taip leng­va gau­ti re­cep­tą. Gy­dy­to­jas vi­sa­pu­siš­kai iš­tirs pa­cien­tą, kad įsi­ti­kin­tų, jog vais­tas tik­rai rei­ka­lin­gas.

Po il­go­kos per­trau­kos į Lie­tu­vą su­grį­žu­sią Bi­ru­tę pri­bloš­kė tai, kad mū­sų tau­tie­čiai be sai­ko var­to­ja vais­tus: „Vais­ti­nė­je kar­tą žiū­riu, mo­čiu­tė vais­ti­nin­kei skun­džia­si vi­so­kiais ne­ga­la­vi­mais, o ta ir krau­na vais­tus. 60 eu­rų su­mo­kė­jo. „Mo­čiut, – sa­kau, – nueik ge­riau už tuos pi­ni­gus ko­kių vai­sių nu­si­pirk, ge­res­nio mais­to!“

B. Juo­die­nė pa­ste­bi, kad mū­sų ša­ly­je daž­nai pi­ni­gai nau­do­ja­mi ne ten, kur rei­kė­tų. Kad ir da­bar Šiau­liuo­se. Bi­ru­tės įsi­ti­ki­ni­mu, pir­miau­sia rei­kė­tų gat­ves, ša­li­gat­vius tvar­ky­ti, o tik pa­skiau­siai aikš­tes.

„Sut­ri­kus šir­dies rit­mui pa­te­kau į li­go­ni­nę, čia, Šiau­liuo­se. Iš­ve­žė kaip sto­viu. Li­go­ni­nė­je sie­nos gra­žiau­siai iš­da­žy­tos, va­zos sto­vi, pa­veiks­lai ant sie­nų ka­bo. Nuei­nu į tua­le­tą – tua­le­ti­nio po­pie­riaus nė­ra! Išė­ju­si ir sa­kau: „Ge­riau par­duo­kit tą va­zą, ku­ri čia vi­sai ne­rei­ka­lin­ga, ir nu­pir­ki­te tua­le­ti­nio po­pie­riaus“, – ne­se­ną nu­ti­ki­mą pa­sa­ko­ja Bi­ru­tė.

Ang­li­jo­je, pa­sak šiau­lie­tės, li­go­ni­nė­se to­kių „pra­šmat­ny­bių“ ne­pa­ma­ty­si, ta­čiau vi­sur yra rei­ka­lin­giau­sia me­di­ci­ni­nė įran­ga, o pa­cien­tai la­bai stro­piai pri­žiū­ri­mi ir slau­go­mi.

Kai­nų skir­tu­mai

Bi­ru­tė pa­sa­ko­ja, kad gy­ve­nant Ang­li­jo­je mais­tui ir ki­toms bū­ti­noms pre­kėms per mė­ne­sį pa­kak­da­vo 100 sva­rų, da­bar gal­būt rei­kia jau dau­giau – 120 sva­rų. Ta­čiau Lie­tu­vo­je to­kios su­mos tik­rai ne­pa­kan­ka.

„Čia mais­tas man bran­giau išei­na, ma­žiau per­ku, daug ko at­si­sa­kiau. Jei­gu ten par­duo­tu­vė­je į ve­ži­mą mes­da­vau­si vis­ką kas pa­puo­la, čia jau at­si­ren­ku. Bet už­tat pra­dė­jau svei­kiau mai­tin­tis. Ir mais­tas, tarp kit­ko, Lie­tu­vo­je ke­lis kar­tus ko­ky­biš­kes­nis“, – pliu­sus ma­to Bi­ru­tė.

Pa­sa­ko­da­ma apie kai­nų skir­tu­mus mo­te­ris pa­tei­kia du iš­kal­bin­gus pa­vyz­džius. Tos pa­čios fir­mos šal­dy­tų dar­žo­vių 1 ki­log­ra­mo mai­še­lis ten kai­nuo­ja apie 1 sva­rą, pas mus – be­veik 4 eu­rai už 400 gra­mų pa­ke­lį.

Ang­li­jo­je B. Juo­die­nė bu­vo įsi­gi­ju­si ge­rą dul­kių siurb­lį už 60 sva­rų, kai kraus­tė­si at­gal į Lie­tu­vą, siurb­lį pa­li­ko Ang­li­jo­je, anū­kė pa­ti­ki­no, kad ir čia vis­ko yra. Grį­žu­si į Šiau­lius, nuė­jo į vie­ną bui­ti­nės tech­ni­kos par­duo­tu­vę, su­si­ra­do to­kį pat siurb­lį ir ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti sa­vo aki­mis pa­ma­čiu­si kai­ną – 170 eu­rų.

„Par­da­vė­jo ir klau­siu, gal jūs 300 pro­cen­tų ant­kai­nį už­si­de­da­te? Tas sa­ko – pa­na­šiai“, – pa­sa­ko­ja B. Juo­die­nė.

Ly­gin­da­ma ang­lų ir lie­tu­vių po­žiū­rį į vers­lą ir dar­buo­to­jus, vis­gi dau­giau pliu­sų ma­to už­sie­ny­je.

„Dar ne vi­si mū­sų vers­li­nin­kai su­pran­ta, kad ge­ras dar­bi­nin­kas yra jų ran­kos. Kei­čia dar­buo­to­jus, ne­ver­ti­na, ne­no­ri mo­kė­ti dau­giau. Bet jei­gu dar­bi­nin­kas ge­ras, tu lai­kyk jį, mo­kėk jam, net jei­gu pa­čiam ma­žiau liks“, – vers­li­nin­kams pa­ta­ri­mą tu­ri Bi­ru­tė.

Už­sie­ny­je, pa­sak šiau­lie­tės, lie­tu­viai dar­bi­nin­kai la­bai ver­ti­na­mi, to­dėl ir emig­ruo­ja, o Lie­tu­vo­je ma­žė­jant gy­ven­to­jų sto­ja vers­lai, nes ne tik ne­lie­ka kam dirb­ti, bet ir nė­ra kam pirk­ti.

Lie­tu­viai su­grįš

Bi­ru­tė sa­ko, kad lie­tu­viams la­bai nau­din­ga pa­gy­ven­ti už­sie­ny­je. Ne tik už­si­dirb­ti, bet ir pa­si­mo­ky­ti to­le­ran­ci­jos, man­da­gu­mo, pa­gar­bos vai­kui, mo­te­riai, neį­ga­liam, net ir nar­ko­ma­nui ar al­ko­ho­li­kui.

„Kai par­va­žia­vau, bu­vo la­bai sun­ku pri­pras­ti prie lie­tu­viš­ko šiurkštumo. Va­žiuo­ju kar­tą au­to­bu­su, ir vai­ki­nas, gal ko­kių 14 me­tų, at­si­sto­jo ir už­lei­do mo­te­riai vie­tą. Ta mo­te­ris at­si­sė­do, taip pik­tai į tą vai­ką pa­si­žiū­rė­jo, nė ačiū ne­pa­sa­kė. Ang­lė bū­tų pa­dė­ko­ju­si, nu­glos­čiu­si tą vai­ką, pra­šne­ki­nu­si. Aš ti­kiu, kad ir pas mus pa­ge­rės, bėgant laikui ne­liks tų pik­tų, vis­kuo ne­pa­ten­kin­tų žmo­nių“, – vi­lia­si Bi­ru­tė.

Pa­bu­vo­ję už­sie­ny­je, šiau­lie­tės įsi­ti­ki­ni­mu, lie­tu­viai iš­moks­ta ir man­da­giau vai­ruo­ti.

„Ten 10 me­tų kas­dien au­to­mo­bi­liu į dar­bą ­va­ži­nė­jau, per vi­są tą lai­ką tik dvi ava­ri­jas te­ko ma­ty­ti. Jie la­bai kant­rūs, man­da­gūs, už­leis, pra­leis, pa­lauks, jei­gu tu il­giau už­gai­šai san­kry­žo­je. Jie nie­kur ne­sku­ba, bet vi­sur spė­ja“, – vai­ruo­to­jus ly­gi­na mo­te­ris.

Lie­tu­viai, Bi­ru­tės pa­ste­bė­ji­mu, vi­sur la­bai ne­kant­rūs, grū­da­si, stum­do­si, li­pa vienas ki­tam per gal­vas ar bū­tų au­to­bu­se, par­duo­tu­vė­je, ar gat­vė­je.

„Su­tin­kant 2010 me­tus Lon­do­ne mi­li­jo­ni­nei mi­niai pa­ju­dė­jus link met­ro nė vie­nas gre­ta ei­nan­tis žmo­gus net petimi neužk­liu­dė, o sū­nus kaip tik Vil­niu­je Nau­juo­sius su­ti­ko, tai pa­sa­ko­jo, kad pa­čiam ei­ti ne­rei­kė­jo – mi­nia ne­šė“, – pa­sa­ko­ja mo­te­ris.

Ta­čiau, kad ir kiek pliu­sų ga­lė­tum su­ras­ti Ang­li­jo­je, pa­sak šiau­lie­tės, na­muo­se vis tiek ge­riau­siai. Mo­te­ris ti­ki, kad lie­tu­viai anks­čiau ar vė­liau su­grįš.

„Kad ir kiek ten pra­gy­ven­tum, ne­si­jau­ti sa­vas. Vie­ti­niai su ta­vi­mi ma­lo­niai bend­rau­ja, bet per daug ar­ti ne­pri­si­lei­džia. Kar­tą pa­kvie­čiau kai­my­nę pas sa­ve ka­vos, tai ji atė­jo su sa­vo puo­du­ku jau pa­si­tai­siu­si ka­vos, kad neį­pa­rei­go­čiau jos ma­ne ka­va vai­šin­ti“, – pa­sa­ko­ja Bi­ru­tė.

Ne vie­ną kraš­tą ap­ke­lia­vu­siai B. Juo­die­nei ir gam­ta pa­ti gra­žiau­sia Lie­tu­vo­je. Eže­rai, miš­kai, jū­ros pa­kran­tė, pu­šy­nai – vis­kas mie­la.

Bi­ru­tė ti­ki, kad na­mo su­grįš ir dar Ang­li­jo­je ­li­kę gy­ven­ti jos sū­nus ir anū­kė su vy­ru.

„Jie pa­siil­gę drau­gų, lie­tu­viš­kų šven­čių ir tik­rai su­grįš“, – sa­ko mo­te­ris.

"Šiaulių kraštas"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (22)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Prieš mažametį galimai smurtavusiai motinai gali tekti kalėti 5 metus (93)

Kauno apylinkės teisme – prieš mažametį vaiką, kaip įtariama, smurtavusios Evelinos...

Snygis baigėsi, vairuotojų problemos ne – automobiliu geriau niekur nevažiuoti

Vilniaus vairuotojams prieššventinė savaitė, panašu, taps rimtu išbandymu nervams. Antradienį...

Specialistai įspėja: net nežinodami ant stalo galite turėti nuodų (24)

Ši medžiaga, nors ir natūralus aplinkos teršalas, yra kancerogenas , galintis sukelti žmogui...

Išnarstė e.sveikatos sistemą: kelerius metus nejudintas problemas atiduoda prokurorams (143)

Registrų centras atlikęs e. sveikatos sistemos auditą dėl galimai neteisėtų veiksmų ir dėl...

Iš visos Lietuvos atvažiuoja apžiūrėti vilkaviškiečių šeimos papuošto namo: antro tokio tikrai nėra (21)

Galima pamanyti, kad šiuose namuose įsikūręs pats Kalėdų senelis. DELFI redakciją pasiekė...

Išžaginimu įtariamas „Alfa vyras“ Airinas išleistas iš kalėjimo (187)

Išžaginimu ir santykiavimu su nepilnamečiu asmeniu įtariamas Airinas Arutiunianas – laisvėje....

Rusijos diplomatija: siūlo pasirašyti taikos susitarimą ir tuo pat metu stato naujas kareivines ginčytinose salose (135)

Rusija pastatė kareivinių savo kareiviams ginčijamoje salų grandinėje netoli Japonijos, o...

Darbas prieš šventes: trumpesnė darbo diena, o viršvalandžiai – tik darbuotojui sutikus (7)

Šiuo prieššventiniu laikotarpiu darbų apimtys ir tempai auga, iki metų galo skubama užbaigti...

Veiksmingas būdas prailginti jaunystę: nieko nekainuoja ir nereikalauja pastangų (3)

„ Veido mankšta “ skamba truputį keistai... O, pasirodo, mankštinti veido raumenis yra tiek pat...