Pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje gyventojų nuolat mažėja – ne tik išmirštame, bet ir išsivažinėjame. Tačiau jau netolimoje ateityje mūsų šalyje gyventojų ims daugėti, moterys pradės daugiau gimdyti, galiausia imigrantų bus daugiau nei išvažiuojančių.
© Reuters/Scanpix

Bent jau taip yra numatyta Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategijos plane, kurį parengė ir viešoms diskusijoms pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Numatoma, kad 2030 m. Lietuvos gyventojų pokytis bus teigiamas ir sieks 0,1 proc. Per tą patį laikotarpį suminis gimstamumo rodiklis, t.y., vidutinis skaičius vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per visą savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį padidėtų nuo 1,68 iki 1,8, o migracijos rodikliai būtų teigiami ir pasikeistų nuo -0,98 proc. iki 0,34 proc.

Vienas iš strategijos tikslų – šeimai palanki aplinka. Šioje strategijos dalyje kaip vienas iš tikslų įvardijamas lytinis ugdymas: „Daugiau dėmesio skirti lytiniam jaunimo ugdymui bei rizikingo seksualinio elgesio ir lytiškai plintančių ligų prevencijai.“

Kaip viena iš problemų įvardijamas ir „stereotipinis požiūris į lyčių vaidmenis“: „Nepaisant liberalėjančių vertybių ir normų, visuomenėje vis dar gajos patriarchalinio šeimos modelio nuostatos. Taigi būtina skatinti vienodų vyrų ir moterų teisių, pareigų ir galimybių užtikrinimą viešojo gyvenimo srityje ir šeimoje, plėtojant priemones, skatinančias keisti vis dar tebeegzistuojantį stereotipinį požiūrį į lyčių vaidmenis, varžantį moters profesinio užimtumo, karjeros, saviraiškos galimybes.“

Išskiriama ir partnerių tarpusavio santykių kokybė: „Šeimos stabilumą mažina prasta partnerių tarpusavio santykių kokybė, kurią lemia ribotos žinios apie šeimos ir individo psichosocialinės raidos tarpsnius. <...> Taip pat svarbu stiprinti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą, kaip visuomenės ir valstybės pagrindą.“

Strategijos plane numatoma, kad viena iš priemonių, galinčių padėti mažinti emigraciją – patriotiškumo skatinimas: „Mažinant neigiamas emigracijos tendencijas, svarbu skatinti patriotiškumą ir su Lietuva susijusios kultūrinės tapatybės formavimąsi, taip pat kultūros vartojimą plačiąja prasme (ypač vaikų ir jaunimo), didinant su Lietuva susijusios literatūros, meno, istorijos, kultūrinio paveldo sklaidą visuomenėje bei Lietuvos švietimo įstaigose.“

„Nuomonę apie valstybėje vykstančius objektyvius procesus ir pokyčius lemia ne tik faktinė situacija, bet ir jos pateikimas viešojoje erdvėje – žiniasklaidoje, televizijoje ir kt. Joje dažnai pateikiama neigiama informacija apie gyvenimą Lietuvoje ir teigiama informacija apie emigraciją, kuri ne visada būna pagrįsta. Tai lemia nepakankamai koordinuota ir efektyvi valstybės institucijų vykdomos viešosios politikos komunikacija, stiprus atotrūkis tarp visuomenės bei valstybės institucijų, priimančių sprendimus“, – teigiama strategijos plane.

DELFI kalbinti specialistai skeptiškai vertina dar vieną strategiją ir abejoja, ar pavyks įgyvendinti ja keliamus tikslus.

Tikslai šeimos gerovei kelia abejonių

Strategijoje nurodoma, kad bus siekiama užtikrinti palankias motinystės ir tėvystės atostogų sąlygas, gerinti išmokų sistemą, jaunas šeimas aprūpinti būstu, skatinti galimybes derinti darbą ir šeimos pareigas. Specialistų teigimu, kai kurie tikslai jau pasiekti, kiti negali būti siekiami dėl jau įsigaliojusių nuostatų.

„Tam tikrų sričių vaizdas, kuris piešiamas kaip probleminis, iš tikrųjų nėra toks tamsus, – apie siekį užtikrinti palankias motinystės ir tėvystės atostogų sąlygas kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Ieva Valeškaitė. – Jau šiuo metu Lietuvoje yra užtikrinama viena dosniausių motinystės ir vaiko priežiūros atostogų sistemų. „PewResearch“ duomenimis, 2015 metais Lietuva iš 41 tirtos valstybės pagal išmokų dosnumą užėmė 5 vietą, aplenkdama turtingiausias pasaulio valstybes.“

Siekis skatinti galimybes derinti darbą ir šeimos pareigas taip pat kelia abejonių. „Viena iš kliūčių derinti darbą ir šeimos pareigas – nuo 2018 m. įsigaliojusios Sodros įmokų „grindys“, dėl kurių smarkiai padidėjo mokestinė našta, dirbantiesiems už minimaliąją mėnesinę algą nepilnu etatu“, – įvardijo analitikė.

Abejonių kelia ir išmokų sistema kiekvienam vaikui visais jo gyvenimo etapais. „Galima sutikti su būtinybe remti šeimas, atsižvelgiant į šalies ekonomines galimybes bei kylančius socialinius iššūkius, tačiau manome, kad labai svarbu užtikrinti paramos taiklumą. T.y., paramą teikti atsižvelgiant ir į potencialių paramos gavėjų poreikius bei galimybes, vertinant jų gaunamas pajamas ir turimą turtą. Parama neturėtų būti skiriama visiems vaikams ar visoms šeimoms, o tik tiems, kam ji yra būtina“, – teigia LLRI analitikė I. Valeškaitė.

Jos teigimu, paramos skyrimas toms šeimoms, kurios gali išsiversti ir be to, gali būti per didelė finansinė našta viešiesiems finansams. „To, kad kiekvienam vaikui visais gyvenimo etapais neskiriama valstybės parama, negalima traktuoti kaip kiekvieno gimusio vaiko nevertinimo“, – teigia I. Valeškaitė.

Priešinga nuomone dalijasi Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė. „Valstybėje, kaip ir šeimoje, visada užauga tai, kas yra auginama. Ir tai, į ką viską investuojame. Jei mes investuojame į skurdą ir jį auginame, reikia to ir tikėtis, kad turėsime augantį skurdą ir tos problemos neišsispręs. Norėtųsi to pokyčio, kad pagaliau būtų žvelgiama į atsakingų vidutinės klasės šeimų skatinimo priemones, o ne akcentuoti tuos, kurie yra sunkmetyje“, – teigė R. Žemaitė.

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės teigimu, būtina atkreipti dėmesį į tas šeimas, kurios moka mokesčius ir taip pildo valstybės biudžetą.

Jos teigimu, taip pat labai svarbu sutelkti dėmesį ir į šeimoms teikiamas paslaugas. „Tų paslaugų reikėtų labai daug ir jos turėtų būti prieinamos ne tik socialinės rizikos ar skurdo, ar su sunkumais susiduriančioms šeimoms, – kalbėjo R. Žemaitė. – Paslaugos turėtų būti kaip savaime suprantamas reiškinys šeimai, kuri moka mokesčius.“

Jaunas šeimas sieks aprūpinti būstu

Strategijoje teigiama, jog „asmenis ir šeimas emigruoti, be kita ko, skatina ir finansiniai sunkumai įsigyjant būstą bei kuriant materialinius šeimos gyvenimo pagrindus <...> todėl svarbu suteikti daugiau apsirūpinimo būstu galimybių, ypač jaunoms šeimoms ir šeimoms, auginančioms vaikus“.

LLRI analitikė I. Valeškaitė teigia, jog turi būti skatinamas savarankiškas apsirūpinimas būstu bei materialiniais ištekliais, taip pat kaip ir atsakingas šeimos planavimas.

„Statistika rodo, kad Lietuvoje vos dešimtadalis žmonių gyvena nuomojamame būste. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Būtina įvertinti, ar apsirūpinimas būstu yra jaunoms šeimoms aktuali problema kitų jų poreikių kontekste. Be to, svarbu ir tai, kad jaunų šeimų aprūpinimas būstu diskriminuotų kitus jaunus asmenis, kurie dar nėra sukūrę šeimos arba yra pasirinkę kitą gyvenimo modelį – jie negalėtų pretenduoti į šią paramos priemonę“, – siūlymo spragas išskyrė I. Valeškaitė.

Šis strategijos siekis kelia abejonių Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovei R. Žemaitei dėl nekonkretumo. „Visiškai neaišku, kas bus daroma. Strategijoje aiškiai įvardijama, kad būsto stygius yra viena ir priežasčių, kodėl šeimos emigruoja arba nesusilaukia daugiau vaikų. Tai būstas kaip kriterijus nulemia dvi svarbiausias priežastis dėl ko demografinė situacija yra tokia, kokia yra, – kalbėjo R. Žemaitė. – Įvardinta labai svarbi problema, tačiau nepasakyta, kas ketinama daryti.“

Finansinė gerovė pensinio amžiaus žmonėms

LLRI analitikė pastebi, kad strategijoje išskiriama ryški ateityje laukianti grėsmė – gyventojų senėjimas ir dėl to didėjanti mokestinė našta dirbantiems. Tai gali tapti veiksniu, skatinančiu emigraciją.

Strategijos vizijoje išskiriamas ir pensinio amžiaus asmenų pajamų užtikrinimas koordinuotos socialinio draudimo ir socialinės paramos sistemomis. Nurodomas siekis skatinti vyresnio amžiaus asmenų integraciją, sveiką gyvenseną, ligų prevenciją, nebrangių aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo užtikrinimas.

„Įgyvendinant trečiąjį strategijos tikslą – suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę – siūloma tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kad kuo daugiau asmenų dalyvautų pensijų kaupime ir gautų papildomų pajamų iš alternatyvių šaltinių. Nors siūloma priemonė ir prisideda prie tikslo gyvendinimo, jį pasiekti dar greičiau leistų galimybė pensijų kaupime dalyvauti pensijų kaupimui ar alternatyviems šaltiniams skiriant didesnę savo mokamų pensijų įmokų dalį“, – sako LLRI analitikė I. Valeškaitė.

Kainų mažinimas

Dar vienas strategijos plane nurodytas tikslas – kainų reguliavimas. „Prekių ir paslaugų kainų mažėjimas taip pat siektinas srityse, kuriose valstybė yra tiekėja arba gali veikti kainas kitais būdais (reglamentavimu ir pan.), laikydamasi rinkos ekonomikos principų“, – teigiama strategijoje.

LLRI analitikė pastebi, kad plačiausią kainų reguliavimą Lietuvoje vykdo nepriklausomas reguliatorius, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). „Abejojame, ar aktyvus valstybės vaidmuo siekiant nepagrįstai paveikti VKEKK (ar kitų nepriklausomų reguliatorių) kainas, būtų tinkama priemonė“, – teigia I. Valeškaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vienas paslaptingiausių ginklų istorijoje: liepsnojo net jūra karius apimdavo paniška baimė (32)

Bizantijos gyventojai šį paslaptingą ginklą vadino „jūrų ugnimi“, vėliau istorijoje...

Lietuva laukia Venckienės grąžinimo: kaip violetinė Garliavos banga užvaldė politikų protą (560)

Nuo Lietuvos teisėsaugos į JAV pabėgusi Neringa Venckienė šiuo metu suimta ir laikoma JAV...

Prabangus gyvenimas slėpė kraupias paslaptis: patikusias moteris grobdavo tiesiog gatvėje (36)

„Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, 27 miegamieji su neperšaunamaisiais langais, iš aukso...

Karbauskis: aš – švariausias politikas Lietuvoje, o mes kitąmet tikriausiai laimėsime visus trejus rinkimus (167)

Nors žemės ūkio ministras Bronius Markauskas išsaugojo pareigas bent jau iki tol, kol savo...

Emigrantė kirpėja: norvegių grožio samprata skiriasi kardinaliai (26)

Laikai, kai lietuviai užsienyje buvo tik pigi darbo jėga, jau tikrai praėjo. Nuo Lietuvos...

Rimvydas Valatka. Misija kenkti Lietuvai (421)

Amerika turėjo makartizmą. Lietuva turi markauskizmą. Kalba ne tik apie nabagą žemės ūkio...

Daiginimo tabletės – ieškančiam praktiškumo

Jei planuojate intensyvius darbus darže, daiginimo tabletės gali tapti švaresne ir praktiškesne jo...

Kaip tėvystę supranta Barackas ir Michelle Obamos: įsimintiniausios jų frazės

Per aštuonerius Baltuosiuose rūmuose praleistus metus prezidentas Barackas Obama ir pirmoji dama...

Virtuvės atnaujinimas: kaip tai padaryti greitai, lengvai ir pigiai (3)

Virtuvė yra vienas daugiausiai naudojamų kambarių namuose, o tai reiškia, kad ji ypač linkusi...

Užkalnis: baisi rizika restorano nenužudė (63)

Žinote, kokia blogiausia mintis pasaulyje, atidarinėjant restoraną? Sakyti „padarom taip, kad...