aA
Turtingųjų valstybių klubu pakrikštytoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) Lietuva sveikatos srityje išsiskiria trumpiausia gyventojų vidutine gyvenimo trukme, didžiausiu skirtumu tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės rodiklių, alkoholio vartojimo lygiu, vyrų rūkymu, ir tuo, kad mes dažnai lankomės pas gydytojus, bet vis tiek nuo tam tikrų ligų mirštam anksčiau nei kitose šalyse.
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokias pagrindines problemas interviu DELFI minėjo EBPO Sveikatos departamento vyriausioji ekonomistė Agnes Couffinhal. Ji atvyko į tarptautinę konferenciją „Lietuvos sveikatos sistemos efektyvumas ir tvarumas“, kurioje pristatė organizacijos parengtą leidinį apie Lietuvos sveikatos sistemą.

Šita ataskaita buvo parengta Lietuvai stojant į turtingųjų klubu pakrikštytą organizaciją. Buvo analizuojama, kiek mūsų šalis atitinka jos keliamus reikalavimus. Geroji žinia, pasak A. Couffinhal, kad mūsų šalis atitinka organizacijos keliamus standartus.

Tačiau, pasak ekspertės, duomenys rodo, kad sveikatos rodikliai Lietuvoje nėra tokie geri, kaip galėtų būti. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė nuo 1970 m. išaugo tik ketveriais metais, ir ji bus žemiausia EBPO.

Lietuvoje dažniausiai žmonės miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Taip yra ir kitose EBPO šalyse. Tačiau mūsų šalis yra išskirtinė tuo, kad pas mus jie nuo tokių ligų miršta žymiai anksčiau.

„Lietuvoje mirtingumas nuo šių ligų anksčiau nei sulaukus 65 metų yra daug didesnis nei kitose šalyse“, – konstatavo A. Couffinhal.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad dar 2000 metais Čekija, Slovakija, Latvija ir Estija turėjo aukštesnius širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumo lygius nei Lietuva. Dabar joms visoms sekasi geriau nei Lietuvai.

„Yra ir pas jus progresas, bet ne toks didelis, kaip kitose šalyse, kur yra panašios problemos. Čia nėra pinigų klausimas. Mes bandome suprasti, kodėl taip yra jūsų šalyje“, – sakė A. Couffinhal.

Akcentuoja paslaugų kokybę

Ekspertės vertinimu, Lietuva atsilieka, kai kalbama apie paslaugų kokybę sveikatos srityje.

„Noriu paaiškinti, kad tai nereiškia, kad žmonės nedaro, ką gali geriausio. Sveikatos sektoriaus profesionalai dirba geriausiai, kaip gali. Tai yra susiję su tuo, kad nėra kultūros orientuotos į paslaugų užtikrinimo kokybę, nėra realios diskusijos apie ją“, – pažymėjo A. Couffinhal.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad pavyzdžiui, vyresnių nei 65 metų žmonių skiepijimo nuo gripo rodikliai Lietuvoje yra daug žemesnis už EBPO vidurkį.

Dažnai pakliūname į ligonines

Pasak EBPO ekspertės, Lietuvos pirmininės sveikatos priežiūros pažanga yra akivaizdi. Tačiau ji išskyrė ir nerimą keliančių dalykų.

Ji paaiškino, kad vienas iš rodiklių, kaip vertinama pirminės sveikatos priežiūros kokybė yra stebėjimas, kaip dažnai žmonės, kurie turi lėtinių ligų, paguldomi į ligoninę. Jeigu su jomis sėkmingai tvarkomasi pirminiame lygyje, į ligoninę tokie pacientai turėtų pakliūti rečiau.

„Pastaraisiais metais galime matyti realų progresą. Pavyzdžiui, dėl astmos – 2015 m. dažnis žmonių, kurie buvo guldomi į ligonines dėl astmos buvo beveik toks pats, kaip vidurkis EBPO 2013 m. Bet gali pamatyti, kad buvo sumažėjimas ir pagerėjimas. To negalime matyti, pavyzdžiui, diabeto atveju, kur nėra progreso. Pirminė sveikatos priežiūra keičiasi, bet kol kas nepakankamai“, – konstatavo A. Couffinhal.

Ji taip pat minėjo problemų su ligoninėmis. Lietuvoje tikimybė, kad po širdies smūgio pakliuvęs į ligoninę pacientas neišgyvens yra dvigubai didesnė nei EBPO vidurkis, ir daugiau nei dvigubai didesnė nei dalyje EBPO šalių – taip pat ir Ispanijoje, Lenkijoje.

„Tai yra kokybės ir efektyvumo klausimas. Lietuvoje, palyginus su EBPO vidurkiu, yra daug ligoninių, daug ligoninių lovų, tačiau daug jų yra per mažai naudojamos“, – sakė A. Couffinhal.

Pasak ekspertės, šioje vietoje yra daug resursų, kurie galėtų būti naudojami, investuojami kituose sektoriuose.

„Be tuo nuo to priklauso paslaugų kokybė. Norint užtikrinti kokybiškas paslaugas, reikia užtikrinti ir tai, kad jų būtų atliekama pakankamai kvalifikacijai palaikyti“, – sakė A. Couffinhal.

Trys Lietuvos bėdos: alkoholis, tabakas, savižudybės

Ekspertė atkreipė dėmesį ir į rizikos faktorių problematikos lauką Lietuvoje. Ji atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, žiūrint į bendrus rūkančiųjų skaičius Lietuvoje atrodo ne taip ir blogai, tačiau Lietuvos vyrai yra tarp labiausiai rūkančių EBPO šalyse. Moterys rūko daug mažiau.

Taip pat Lietuvos alkoholio suvartojimo lygis vienam asmeniui yra didžiausias EBPO. Kitose šalyse jis sumažėjo, o Lietuvoje – ne.

„Galiausiai, ką jūs turite – vienuolikos metų gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų. Daugelis šių rizikos faktorių tai paaiškina. Savižudybės irgi daugiau būdingos vyrams“, – sakė A. Couffinhal.

Ligoninių uždarymas – jautrus klausimas visur

Kalbėdama apie išeitis iš problemų, EBPO ekspertė, teigė, kad ligoninių tinklo pertvarka yra visur jautrus klausimas.

„Daugiau negu 20 metų dirbau Rytų Europoje, Centrinėje Azijoje ir kitur Europoje. Tai vienas sunkiausiai padaromų dalykų – uždaryti ligoninę. Tačiau uždaryti ligoninę nereiškia neteikti paslaugų“, – sakė A. Couffinhal.

Pasak ekspertės, jei tinklai veiks paslaugų sistema, tai pacientai veikiau rinksis vykti į tolimesnę ligoninę ir gauti kokybišką paslaugą.

Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra ligoninių, kur rimtos chirurginės operacijos atliekamos mažiau nei kartą per savaitę. Pasak jos, tai negali būti saugu.

„Aš nemažai dirbau Lenkijoje. Vieną dieną nuvykau į susitikimą su maršalu. Tai buvo ligoninė, kuri buvo netoli nuo Varšuvos, kur tikrai turite puikias paslaugas, ir paklausiau: ar jūs nusiųstumėte savo mamą į šitą ligoninę? Jis atsakė: „jokiu būdu“. Ar uždarytumėte šitą ligoninę? „jokiu būdu“, – pasakojo A. Couffinhal.

Pasak jos, šalims, kurios susiduria su potencialiu medikų trūkumu, vertėtų strategiškai mastyti apie tai, kas ką turi daryti, ir sustiprinti pirminę sveikatos priežiūrą. Nes jeigu ji veiks gerai, tada nereikės tiek daug žmonių guldyti į ligonines.

„Taip pat ir paslaugų teikimo ligoninėse tinklas turi keistis. Jos gali būti suorganizuotos tinklais. Tai nereiškia, kad paslaugos nebus pasiekiamos. Bet tai neįmanoma padaryti, jeigu ligoninės valdomos savivaldos“, – sakė A. Couffinhal.

Pasigenda diskusijos apie paslaugų kokybę
Nors Lietuvoje dažnai skundžiamasi ilgomis eilėmis, ekspertė neįžvelgė problemos, kad paslaugos pas mus būtų sunkiai prieinamos. 2016 m. duomenimis, lietuvis vidutiniškai pas gydytoją lankėsi 8,8 kartus per metus, tai yra 20 proc. dažniau nei vidutinis EBPO šalių gyventojas.

Ekspertė buvo labiau linkusi atkreipti dėmesį į paslaugų efektyvumo problemą. Pasak jos, svarbu žiūrėti ne į tai, kad patenkate pas gydytoją, bet į tai, ar jis užtikrina tas paslaugas, kurios reikalingos konkrečioje situacijoje.

„Kaip ir daugelis šalių, turite mokėjimo už rezultatus schemą. Vienas iš dalykų, pagal ką yra vertinama – kokią proporciją savo pacientų pamatei kartą per metus. Bet pamatyti kažką kartą per metus, o ypač šalyje, kur vidutinis vizitų skaičius yra daugiau nei 8 kartai, nereiškia, kad tau puikiai sekasi“, – sakė A. Couffinhal.

Pasak ekspertės, būtų protingiau žiūrėti, ar konkretūs pacientai gauna jiems reikalingus tyrimus. Arba dar geriau – žiūrėti, pavyzdžiui, kokiam procentų tavo pacientų su aukštu kraujospūdžiu, jis buvo sukontroliuotas.

Ji pažymėjo, kad svarbu su medikais kalbėtis apie tai, ar jų pacientai gauna tinkamas paslaugas, ar jų sveikata yra geresnė nei prieš metus.

„Aš esu prieš sankcionavimą. Gydytojai dirba savo darbą, nes jie nori padėti pacientams. Viskas prasideda nuo geros valios, klausimas tik kaip rasti modernius būdus, kaip juos paskatinti“, – sakė A. Couffinhal.

Nekritikavo draudimų

EBPO ekspertė teigiamai įvertino Lietuvoje priimtas priemones kovoti su alkoholio vartojimu ir rūkymu.

„Yra įrodymų, kad šitos priemonės veikia, jeigu jos yra tinkamai vykdomos. Žinoma, pakeisti socialines normas užtrunka. Tačiau dar galite daug padaryti, kad padėtumėte žmonėms, kurie jau turi problemų“, – sakė A. Couffinhal.

Kaip papildomą idėją, kaip kovoti su alkoholizmu, ji paminėjo galimą šeimos gydytojo vaidmenį tame. Ji pateikė pavyzdį, kad kai kuriose šalyse, šeimos gydytojas, jeigu jam kyla įtarimų, pradeda kalbėtis su pacientu apie alkoholio vartojimą. Paskui į procesą įsijungia slaugytojos.

„Visa tai kainuoja, bet, kaip rodo šalių pavyzdžiai, tai sutaupo daugiau pinigų nei kainuoja“, – sakė A. Couffinhal.

Pasigedo dėmesio psichikos sveikatai

EBPO ekspertė atkreipė dėmesį, kad psichikos sveikata yra viena iš sričių, kuriai Lietuvoje reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Jos vertinimu, šios paslaugos nepakankamai prieinamos pirminiame lygmenyje.

„Šeimos gydytojai patys sako, kad jiems nepakanka gebėjimų dirbti su tuo. Daug kas gali būti padaryta šitame lygmenyje. Viena iš mūsų rekomendacijų yra pažiūrėti , kaip geriau integruoti pirminę priežiūrą ir psichikos sveikatos sistemą“, – sakė A. Couffinhal.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Užkalnis. Rinkimų košmaro scenarijus (135)

Jums reikės rinktis iš Sauliaus Skvernelio ir Rolando Pakso. Toks bus antrasis prezidento rinkimų...

Vienas popierius apnuogino nepatogią tiesą: ką iš tiesų žinome apie Seime priimamus sprendimus? (109)

Pastaruoju metu konfliktai tarp valdančiųjų ir opozicijos yra tapę tokie įprasti, kad sunku juos...

Ušacko ultimatumas Gabrieliui Landsbergiui: tai primena gerai surežisuotą spektaklį atnaujinta 13.52 (73)

Trečiadienį kandidatas į prezidentus Vygaudas Ušackas viešai kreipėsi į Tėvynės Sąjungos -...

Skvernelio kovos su kylančiomis kainomis planas: aštriausių pasiūlymų nebeliko (57)

Trečiadienį Vyriausybė svarsto planą, kaip ruošiamasi didinti konkurenciją maisto produktų...

Kreivus žvilgsnius į lietuvį pasaulio vicečempionų šalyje keičia septynženkliai pasiūlymai specialiai DELFI iš Zagrebo (12)

Užėjęs į kavinę išgerti puodelio espresso , Mindaugas Nikoličius gali nekrapštyti iš...

Paaiškino apie seksualinį vaikų vystymąsi: žalą daro ne tik maudynės kartu su mama, bet ir ilgas žindymas (63)

Gimus kūdikiui dažna moteris nebeturi laiko pagalvoti apie save ir savo poreikius. Ji prausiasi...

Makalius rekomenduoja: neatrastos vietos ir maršrutai aplink Vilnių

Kelionės nebūtinai turi būti tolimos. Juk kartais net šalia esančių vietų iki galo nesame...

Vilkaviškietės slapta kamera nufilmavo siaubingą įrašą: vyras atidaro voljero vartus ir lazda daužo šunį (51)

Feisbuke plinta šokiruojantis vaizdo įrašas: į svetimą kiemą įsibrovęs vyras atidaro voljerą...

Karbauskis prisipažino: Guoga būtų geresnis meras už Šimašių (149)

Europarlamentaras Antanas Guoga šiuo metu nėra siūlomas kandidatu į sostinės merus, bet juo...

Demaskuok.lt pristatyta Europos Komisijos atstovybėje (8)

Rugsėjo 26 d. nacionalinė iniciatyva Demaskuok.lt pirmą kartą pristatyta ES institucijų...