„Europos Komisija parengė žaliąją knygą dėl senėjimo. Joje Lietuvai prognozuojama, kad norint iki 2040 m. išlaikyti pastovų nacionalinį senėjimo indeksą, Lietuva turėtų pailginti darbingą amžių – iki 72 metų. Nesunku nujausti, kad ši prognozė mūsų vyresnio amžiaus žmonių nepradžiugintų“, – feisbuke rašė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Mindaugas Lingė.
Jis atkreipė dėmesį, kad 2015 m. atliktas tyrimas parodė, jog vyrai Lietuvoje norėtų dirbti iki 61 m., moterys – iki 59 m. (dabartinis pensinis amžius (64 ir 63 m.).
„Dar tragikomiškiau ši prognozė atrodo tikėtinos gyvenimo trukmės kontekste žiūrint iš šios dienos taško. Lietuvoje vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė – 71,5 m. (moterų 81 m.).
Jei šiuo metu Lietuvoje vyresnių nei 55 m. žmonių skaičius sudaro apie 35 proc., tai 2050 prognozuojama, kad tokių žmonių jau bus virš 45 proc.
Šiandien nesvarstoma ilginti amžių, bet tendencija išlieka aiški – turime dėti visas pastangas, kad Lietuvos žmonės kuo ilgiau išliktų aktyvūs, darbingi ir savarankiški“, – rašė M. Lingė.
Tikslui pasiekti reikalingos trys sąlygos
Parlamentaras išskyrė tris punktus, ko reikia pasiekti šiam tikslui.
Vienas jų – sąlygų sveikai senti.
„Iššūkių turime rimtų. Lietuvoje žmonės, vyresni nei 65 m., prasčiausiai visoje ES vertina savo sveikatą. Pvz., vos 6 proc. šios amžiaus kategorijos moterų savo sveikatą apibūdina kaip gerą, o ES vidurkis – 36 proc., Airijoje – 70 proc. Ligų prevencija, ankstyva diagnostika, sveiko gyvenimo būdo įpročių lavinimas – priemonės, kurios efektyviausiai leistų užtikrinti sveiką senėjimą“, – teigė M. Lingė.
Taip pat, parlamentaro vertinimu, tam reikia stabilių pensijų.
„Nors pensijos Lietuvoje indeksuojamos ir kyla (šiemet vidutiniškai virš 9 proc.), tačiau skurstančių vyresnių žmonių problema išlieka aktuali. Lietuvoje beveik 70 proc. vyresnių nei 65 m. vienišų asmenų negalėtų patirti nenumatytų išlaidų. Mes senatvės pensijoms išleidžiame 5,1 proc. BVP (2017 m. duomenys), o ES vidutiniškai 9,6 proc. BVP.
Greitų ir stebuklingų sprendimų nebus. Pirmiausia bendromis išgalėmis turime didinti viešųjų finansų dalį, tenkančią socialinės apsaugos reikmėms. Šioje srityje labai atsiliekame nuo ES vidurkio (mes skiriame apie 12,5 proc. BVP, ES – apie 19 proc.)“, – rašė M. Lingė.
Pasak parlamentaro, tam taip pat reikia efektyvaus perkvalifikavimo ir paslaugų prieinamumo.
„Perkvalifikavimo ir kitų užimtumo programų didelis dėmesys turi būti nukreiptas į vyresnius žmones, kuriems artėja pensinis amžius. Natūralu, kad senstant visuomenei reikės daugiau paslaugų vyresniems žmonėms.
Numatoma, kad asmenų, kuriems gali reikėti ilgalaikės priežiūros, skaičius ES 27 šalyse narėse padidės nuo 19,5 mln. 2016 m. iki 23,6 mln. 2030 m. Per ateinančius 10 metų ES sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektoriuje gali būti sukurta 8 mln. darbo vietų. Tą turime vertinti ir mes planuodami užimtumo politikos pokyčius“, – teigė M. Lingė.
Andriukaitis: ES valstybėse – labai didžiuliai skirtumai
Buvęs sveikatos eurokomisaras, socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad tokios EK rekomendacijos yra paremtos peržvalga visų procesų, kurie vyksta 27 valstybėse.
Pasak jo, šitas vidurkio terminas yra išvedamas iš matematinių skaičiavimų, pasiremiant tam tikrais demografiniais aspektais. Bet jis neįskaito tokių svarbių dalykų, apie kuriuos tenka kalbėti kiekvienoje šalyje atskirai.
„Jeigu paimsime gyvenimo trukmės rodiklį, tai jo kontekste yra šalių, kurios turi 80,2 arba 82,1 metų gyvenimo trukmės rodiklį. O yra šalių, kurios turi 75–76 metų vidurkinį rodiklį.
Gyvenimo trukmės rodiklių skirtumai tarp vakarinės bei centrinės ir rytinės ES dalių yra labai dideli – net iki aštuonerių metų“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Pasak jo, dar vienas svarbus kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti diskutuojant apie pensinio amžiaus ribą, – sveikų gyvenimo metų kriterijus.
„Sveikų gyvenimo metų rodiklis šalyse narėse irgi labai skiriasi. Lietuvoje jis yra apie 45–50 metų. Mūsų darbo jėga turi didelių bėdų, nes žmonės serga net ne po viena lėtine liga (širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, turi raumenų problemų), bet jie dirba.
O sveikų gyvenimo metų trukmės rodiklis ES vakarinėje dalyje ilgesnis“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Pasak jo, svarbus dar ir trečias – sveiko senėjimo – rodiklis.
„Pagal sveiko senėjimo rodiklius vėlgi yra didžiulių skirtumų“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Siūlo į formulę įtraukti gyvenimo kokybės parametrus
Pasak jo, diskusijos dėl darbo jėgos amžiaus pratęsimo susijusios su demografinėmis ES problemomis.
„Iki 2050 m. ES pagal pasaulio populiaciją gyvens žymiai mažiau gyventojų negu, tarkime, labai audringai augančioje Afrikoje, kur jaunų žmonių skaičiai didėja įspūdingai.
ES trauksis demografiškai. Vadinasi, iškyla klausimas dėl dirbančiųjų ir nedirbančiųjų santykio. <…>. Jeigu mes nelaikysime pensinio amžiaus ilginimo dinamikos, pateksime į kitą bėdą.
Bet tai nereiškia, kad neturime atsižvelgti į mano minėtus kriterijus: gyvenimo trukmės, sveiko senėjimo, sveikų darbo metų skirtumus ES šalyse narėse. Ir tai, kad dar turime vyrų ir moterų skirtumus“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Jis atkreipė dėmesį, kad pati EK yra pasiūliusi, jog Bendrojo vidaus produkto skaičiavimas turi pasikeisti, – turi atsirasti žmogaus gyvenimo kokybės parametrai.
„Dabar, apskaičiuodami ilgesnį darbo amžių, jie, rodos, skaičiuoja pagal senas formules. Formulei turi pritaikyti visiškai naujus parametrus. Manau, kad tokie parametrai bus diskutuojami.
Jeigu prasidės diskusijos apie darbingo amžiaus ilginimą, neatsižvelgiant į žmonių gyvenimo kokybės parametrus, mažiausiai 14 ES šalių narių tai sukels didžiulių prieštaravimų“, – pabrėžė V. P. Andriukaitis.
Jo nuomone, toks ES skaičiavimas ir liks tik „prognostiniu teoriniu“.
„Nes šalių narių skirtumai yra labai dideli. Be to, kovidas juk irgi atsilieps kitu aspektu. Kaupiasi duomenys apie ilgalaikes medicinines pasekmes daliai visuomenės. Kol kas nėra aišku, kaip tai atsilieps sergamumo ir sveikų gyvenimo metų rodikliams. Turime galvoti kompleksiškai“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Apskritai tokiais vidurkiais paremtas skaičiavimas politikui priminė seną medikų anekdotą: „Ar žinote, kad ligoninių palatose ligonių temperatūra yra normali? <…>. Ateini į palatą, žiūri – vienas jau numirė, o kitam – 40 laipsnių. Vidurkis – 36,6 laipsnio.“
Vyksta diskusijos dėl išankstinių pensijų
Lietuvoje yra prasidėjusios diskusijos dėl išankstinių pensijų. Išankstinės pensijos maskuoja negalinčių susirasti darbo vyresnių žmonių įsidarbinimo problemą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Monika Navickienė tikina, jog valstybės tikslas turėtų būti kuo ilgiau išlaikyti šiuos žmones darbo rinkoje, rašė BNS.
„Žmogus turėtų turėti galimybes išsilaikyti darbo rinkoje iki pensinio amžiaus. Tai turėtų būti pagrindinis tikslas ir šito turėtume siekti. Visos kitos papildomos priemonės rodo, kad mes tą problemą šiek tiek užmaskuojame ir bandome rasti lengvesnę išeitį“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Navickienė.
Pasak jos, išankstinė pensija nebūtinai yra pats geriausias sprendimas.
Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Išankstinės pensijos šiuo metu vidutiniškai siekia 280 eurų. Pernai ją gavo daugiau nei 5,5 tūkst. gyventojų.
