Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) direktorės Audronės Sviklaitės, Lietuva nuo pat pirmųjų karo dienų siūlė Ukrainai medicininės evakuacijos pagalbą, tačiau pirmojo prašymo priimti sunkią galvos smegenų traumą ir kitus sužeidimus patyrusį pacientą sulaukė tik pernai birželio viduryje.
„Karo pradžioje Ukraina didžiąją dalį pacientų siuntė į Vokietiją ir tik vėliau, kai pacientų skaičius ženkliai išaugo, pradėjo priimti ir kitų valstybių pagalbos pasiūlymus. Šiai dienai Europos Sąjungos įsteigtas MedEvac centras jau yra gavęs daugiau kaip 2 tūkst. prašymų iš Ukrainos priimti pacientus, kas savaitę transportuojama po 20-40 pacientų. Tai yra didžiausia medicininės evakuacijos misija, kurią vykdo Europos Sąjunga ir kurioje dalyvauja Lietuva“, – sako A. Sviklaitė.
Pašnekovės teigimu, į Lietuvą gabenami nuo karo nukentėję Ukrainos gynėjai su šautinėmis žaizdomis, patyrę traumas, galvos smegenų sužalojimus, galūnių lūžius. Jiems Lietuvoje suteikiamos antrinio ir tretinio lygio gydymo paslaugos, vėliau medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos, teikiama psichologinė pagalba. Vidutinė medicininės reabilitacijos trukmė – 24 dienos.
„Karas atskleidžia visas sveikatos sistemos problemas, tačiau medicininė evakuacija be būtinųjų gydymo paslaugų suteikia ukrainiečiams pasitikėjimo, kad sąjungininkai yra šalia jų ir jie gali sulaukti pagalbos“, – pabrėžia A. Sviklaitė.
Veikia vieninga sistema
Medicininė evakuacija įprastai atliekama ekstremalios situacijos metu, kai prašoma perkelti pacientus iš vienos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės į kitą skubios medicininės pagalbos atveju. Tai taikoma ne tik karo ar stichinių nelaimių atvejais, bet ir esant sunkiems infekcinių ligų protrūkiams, pandemijoms, prireikus izoliuoti, slaugyti ar gydyti intensyviosios terapijos skyriuose pacientus, kuriems reikia specializuotos ir nepertraukiamos priežiūros.
„Karas Ukrainoje parodė, kad medicininė evakuacija yra ne tik būtinoji pagalba pacientams, bet ir galimybė kiekvienai valstybei geriau pasiruošti ekstremalioms situacijoms bei koordinuoti medicininės evakuacijos procesus, greičiau reaguoti į kintančius veiksnius. Lietuva itin vertina išmoktas pamokas, analizuoja visas situacijas ir taip didina sveikatos sistemų atsparumą bei parengtį galimoms grėsmėms“, – sako ESSC Ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus vyr. specialistas Robertas Jakimonis.
ES valstybės, Norvegija ir kitos šalys naudojasi Bendra ekstremalių situacijų ir informacijos sistema (angl. Common Emergency Communication and Information System (CECIS)), per kurią gaunami Ukrainos medicininės evakuacijos pagalbos prašymai. Taip pat aktyviai bendradarbiaujama su Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos medicininio perkėlimo koordinavimo grupe, kuri yra atsakinga už pacientų sąrašo sudarymą, ryšių palaikymą su Ukrainos nacionalinėmis sveikatos priežiūros įstaigomis.
Lietuvoje pacientų perėmimą iš Ukrainos organizuoja ir koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė kartu su ESSC. ESSC šiame procese koordinuoja komunikaciją tarp Lietuvos ir Ukrainos, derina pervežimo aplinkybes su Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija, operatyviai sprendžia pervežimo metu kylančias nenumatytas problemas. Ukrainos gynėjų pervežimu į Lietuvą rūpinasi Susisiekimo ministerija. Dalies kovotojų reabilitaciją inicijavo Vidaus reikalų ministerija.
Bendradarbiauti ir dalintis patirtimi
Sužeistų ukrainiečių laukiantys Lietuvos medikai yra iš anksto supažindinami su jų medicininiais duomenimis, tam naudojama Ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo sistemos platforma (angl. Early Warning and Response System (EWRS)), per kurią perduodami pacientų medicininiai duomenys bei keičiamasi aktualia informacija, todėl galima operatyviai įvertinti pirminius paciento sveikatos duomenis ir numatyti reikalingą gydymą.
„Nepaisant gero pasiruošimo, iššūkių teikiant medicininę evakuaciją Ukrainoje netrūksta. Pavyzdžiui, dėl sveikatos priežiūros paslaugų bei būtinųjų vaistų neprieinamumo karo sąlygomis nemažai pacientų įsisenėja lėtinės ligos. Pacientus gabenantys specialistai taip pat susiduria su pavojais – sudėtingais keliais, raketiniais išpuoliais. Dirbama išties sudėtingomis ir sveikatai pavojingomis sąlygomis“, – sako R. Jakimonis.
Pasak jo, pacientai evakuojami įvairiausiomis transporto priemonėmis, pavieniais atvejais, kertant šalių sienas, naudojami greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Kaip gabenti pacientą, priklauso ir nuo jo sveikatos būklės – ar jis gali judėti, ar yra gulintis, reikalingas specializuotas gydymas transportavimo metu.
„Medicininėje evakuacijoje dalyvaujančios komandos glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir kitomis vietos bei tarptautinėmis organizacijomis. Šioje vietoje savo pajėgas sutelkia ESSC, SAM, civilinės saugos specialistai, Susisiekimo ministerija, Radiacinės saugos centras, Nacionalinis krizių valdymo centras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, greitosios medicinos pagalbos stotys“, – vardija pašnekovas.
Bendradarbiavimas vykdant medicininę evakuaciją palaikomas ne tik tarp Ukrainos ir Lietuvos, bet ir tarp ES valstybių narių – kas 2 savaites ES Skubios pagalbos koordinavimo centras organizuoja susitikimus su ES šalių atstovais, kuriuose dalyvauja ir ESSC. Šių metų kovo pradžioje Lenkijoje vykusioje konferencijoje „Išmoktos pamokos“ buvo aptarti svarbiausi medicininės evakuacijos veiksniai, pasidalinta įgyta patirtimi.
