Istorija yra apie trisdešimtmetį baltarusį, kuris su žmona ir mažamete dukra gyvena Lietuvoje. Jo tapatybę DELFI pažadėjo saugoti, todėl pavadinkime jį Sergejumi (vardas išgalvotas). Jo tėvas ir brolis Baltarusijoje yra nuteisti, dėdė gyvena Lenkijoje.
Šis vyras 2017 m. buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuris nebuvo patenkintas.
Tame prašyme vyras nurodė, kad jo tėvo įmonė veikė jau 24 metus ir joje dirbo daugybė žmonių, buvo gerai visuomenės vertinama.
„Viskas prasidėjo 2015 gruodžio mėn 2 dieną, kada Baltarusijos Valstybės saugumo komiteto (toliau KGB) Minsko ir Minsko srities skyriaus pareigūnai mano tėvui (...) ir mano broliui (...) iškėlė baudžiamąją bylą dėl mokesčių nesumokėjimo ir uždarė abudu į laikino sulaikymo kamerą. Jiems buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad įmonė (…) nesumokėjo 3 milijonų JAV dolerių mokesčių ir iš karto pasiūlė patiems susimokėti tą sumą bei pažadėjo išleisti į laisvę.
Iš pradžių tėvas nesutiko mokėti, sakydamas, kad visi mokesčiai sumokėti. Mokesčių inspekcija nuolat tikrindavo įmonę ir jokių nusižengimų nerasdavo. Tačiau kameroje sąlygos buvo prastos, todėl pradėjo šlubuoti sveikata ir tėvas sutiko sumokėti 750 000 JAV dolerių. Tokiu būdu 2016 03 18 tėvą paleido, tačiau brolis iki šiol (iki 2017 m. lapkričio – DELFI) liko sulaikytas. Nors buvo pažadėta, kad įnešus minėtą sumą bus paleisti abudu“, – prašyme rašė vyras.
Tėvo įmonėje vyras dirbo direktoriaus patarėju. Prašyme dėl prieglobsčio suteikimo jis minėjo, kad tėvo įmonėje jis dirbo direktoriaus patarėju. Jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai ar kažkaip kitaip apribota laisvė.
„Tačiau kai tėvą išleido (...) ir po savaitės jį pakvietė vėl į apklausą ir pasakė, kad turi kuo greičiau sumokėti likusią 2 250 000 JAV dolerių sumą, nes kitokiu atveju bus užsiimta ir jaunesniuoju sūnumi, tai yra ir manimi. Todėl (…) bijodamas būti suimtas išvykau į Lietuvą, kur ir iki šiol gyvenu su leidimu laikinai gyventi verslo pagrindu“, – rašė Sergejus.
Jiedu su žmona yra Lietuvoje veikiančios įmonės akcininkai. Jis taip pat teigė esąs akcininkas dviejų Baltarusijoje įkurtų kompanijų. Vyras rašė, kad po to, kai išvyko iš Baltarusijos, įvairaus lygio pareigūnai pastoviai klausinėjo jo artimų žmonių apie jį.
„Mano tikras dėdė (…) yra Baltarusijos disidentas ir nuo 1998 metų jam buvo suteiktas prieglobstis Lenkijoje, nes A.Lukašenkos valdžia jį persekiojo, todėl jis turėjo bėgti iš šalies. Mes dažnai pasikalbėdavo su dėde apie politinę situaciją Baltarusijoje, A. Lukašenkos valdymą bei jo pasekmes visiems Baltarusijos žmonėms. Problema šiuo metu yra ne tai, kad šalį valdo seni nomenklatūrininkai, bet tai, kad valdžioje yra jauni žmonės, kurie labai gerai išmokę senųjų valdymo metodų“, – rašė Sergejus.
Jis pats teigė baigęs studijas Jungtinėje Karalystėje, buvo įstojęs į organizaciją „Amnesty International“.
„Mano žmona (…) turi daugybę giminių JAV. Aš neseniai lankiausi joje ir domėjausi apie prieglobsčio suteikimo procedūras ten. Neformalioje aplinkoje man buvo pasakyta, kad JAV sutiktų suteikti prieglobstį. Tačiau Lietuvą pasirinkau todėl, kad iš čia galėsiu daugiau padėti savo artimiesiems bei galėsiu kovoti už demokratinę Baltarusiją“, – rašė Sergejus.
DELFI gautas dokumentas rodo, kad vyrui ir jo šeimai Migracijos departamentas nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Šis sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Skunde yra cituojamas departamento sprendimas. Jame nurodoma: kad „buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo tėvui (...) ir broliui (...) buvo iškelta baudžiamoji byla dėl mokesčių vengimo. Šiuo metu (jie) yra nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas, tėvo ir brolio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo kviečiamas į apklausas, bendravo su teisėsaugos pareigūnais įvairiais procedūriniais klausimais.
Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad (…) baudžiamoji byla buvo iškelta dėl politinio motyvo. (…) Įvertinus objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą, nenustatyta jokių konkrečių prielaidų, sąlygojančių prieglobsčio prašytojo baimės patirti baudžiamąjį persekiojimą, tėvo ir brolio bylos kontekste, visišką pagrįstumą“.
Baiminasi dėl artimųjų ateities
Vyras DELFI sakė, kad nenori atskleisti savo tapatybės, nes jo tėtis ir brolis tebėra kolonijoje. Brolis turėtų išeiti į laisvę šių metų pabaigoje – gruodį.
„Mes, kaip ir galima pagal įstatymus, rašome skundus, kad tėčio sveikatos būklė yra labai bloga, jis sirgo vėžiu. Ir tai kolonijos vadovybei nelabai patinka. Aš dėl savęs nebijau, tik nerimauju dėl savo artimųjų“, – sakė Sergejus.
Vyras paaiškino, kad Baltarusijoje daug kontroliuojančių organų yra tie, kurie specializuojasi finansinėse bylose.
„KGB yra stipriausia teisėsaugos institucija šalyje, ir jie su visais verslininkais, ne tik mūsų atveju, siekia skirtingų tikslų. Pavyzdžiui, Baltarusijos įstatymuose parašyta, kad KGB tiria ekonomines bylas, ir turi perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms. Mūsų atveju KGB kreipėsi į prokuratūrą, o prokurorai sako: „tvarkykitės patys“, – kalbėjo Sergejus.
Jo nuomone, šis atvejis yra ne tik ekonominis.
„Sovietų laikais, net po Stalino, KGB prieš represuotuosius taikydavo įvairias priemones, pripaišydavo įvairių nusikaltimų. Bet realiai esmė būdavo kita. Todėl ir šiuo atveju manau, kad realus motyvas yra: „nelįsk, kur nereikia“, – sakė Sergejus.
Piktinosi neišmoktomis pamokomis
Į Joniškio rajono merus išrinktas (kol kas dar parlamentaras) Vitalijus Galius emocingai skėsčiodamas rankomis piktinosi, kad Lietuva neišmoko pamokų.
„2011 m. Lietuva turėjo skaudžią pamoką, ir aš buvau tos pamokos dalis – tik tos pamokos, kaip reikia elgtis. Kalbu apie Baltarusijos opozicijos nario istoriją, kai Lietuva padėjo pasodinti vieną iš opozicijos lyderių A. Beliackį , ir šita istorija yra gėdinga Lietuvai.
Manau, kad nuo 2011 m. mes turėjome išmokti elementarias pamokas. Susipažinau su dar viena – daug gėdingesne istorija, nes šitoje istorijoje yra ir represuoti, ir nuteisti, atliekantys bausmę žmonės, ir šiuo metu turintys verslą Lietuvoje jauni žmonės iš Baltarusijos, besislapstantys nuo teisėsaugos. Iš esmės mūsų teisėsaugos institucijų jie yra persekiojami kartu su Baltarusijos KGB. Aš manau, kad tai yra Valstybės gynybos tarybos ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Valstybės saugumo departamento kompetencijų klausimas“, – kalbėjo V. Gailius.
Parlamentaro vertinimu, 1992 m. sutartis dėl bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos dėl teisinės pagalbos (...) iš esmės nenumato bendradarbiavimo su žvalgybos institucija.
„Skirtingai nei ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokuratūros pareigūnai, Baltarusijos KGB yra žvalgybos institucija, ir tikrai labai atsakingai reikėtų vertinti teisinės pagalbos prašymus, kai kalba eina apie bylą, kas, mano nuomone, yra mokesčių administratoriaus kompetencijos klausimas, bet jokiu būdu ne Baltarusijos KGB“, – kalbėjo V. Gailius.
Pasak parlamentaro, tos bylos sėkmė priklauso nuo 220 lapų teisinės pagalbos – elektroninių laikmenų, bankinių duomenų.
„Iš esmės tai buvo teismui papildoma medžiaga, kad nuteistų žmones (…) dėl jų verslo Latvijoje ir Lietuvoje. Toliau pagal tą pateiktą medžiagą persekiojamas verslą turintis Baltarusijos pilietis. Tai yra gėdinga situacija. Ir žmogus, matydamas, kaip elgiasi mūsų teisinė sistemos, yra įbaugintas. Jis jau šiandien prašo apsaugos. Prašo, kad jį apsaugotų valstybė nuo mūsų pačių teisinės sistemos, kuri mano nuomone tarnauja Baltarusijos KGB“, – piktinosi V. Gailius.
Pasak parlamentaro, grėsmingai atrodo, „kai pamatai dokumentą, kaip mūsų Generalinė prokuratūra nuolankiai vykdo Baltarusijos KGB pavedimą“.
„Baltarusijos KGB pavedimas pildomas pilna apimti, kai siunčiame iš Lietuvos Generalinės prokuratūros duomenis. (…) Kam reikia Baltarusijos saugumui steigti agentūrinius tinklus Lietuvos teritorijoje, kai jiems dirba visa mūsų teisėsaugos sistema?“, – piktinosi V. Gailius.
Generalinė prokuratūra teigė bendradarbiaujanti su Baltarusijos prokurorais
Lietuvos Generalinės prokuratūros viešųjų ryšių skyrius paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarką nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
„Vykdydama tarptautinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra susižino su Baltarusijos Respublikos generaline prokuratūra“, – teigiama viešųjų ryšių skyriaus pateiktame atsakyme apie bendrai galiojančią tvarką dėl teisinių pagalbos prašymų.