aA
Statistiką yra įprasta vadinti ar bent lyginti su valstybės veidrodžiu, kuriame skaičių kalba atspindimas jos nepagražintas vaizdas, primenama savaitraščio „Atgimimas“ straipsnyje.
Archyvinė J.Palio nuotr.

Įdomu, kad apie statistikos reikalingumą kalbėjo dar mūsų tautinio atgimimo šauklys Vincas Kudirka, tikinęs, kad „statistika yra aiškintoja viso mūsų gyvenimo“.

Dar XIX a. pab. V.Kudirka rašė: „Mes savo statistikos neturime visai, nors tūlas svetimų šalių šakas numanome labai gerai. Gėda mums nežinant tuo tarpu, kiek javų įpila į aruodą ūkininkas Lietuvoje, kiek joje vienas pavietas prilaiko karčiamų.“ („Varpas“, 1896 m., Nr. 6)

Šoktelkime nuo tų laikų keletą dešimt­mečių mūsų dienų link. Kaip atrodė nepriklausoma Lietuva tarpukariu? Greta visų patriotinių peizažų, Pirmosios Respublikos vaizdą neblogai nupiešia ir statistika. Tuo labiau gretinant mūsų šalį su jos kaimynėmis – Latvija ir Estija. Prieš kelerius metus Latvijos centrinis statistikos biuras išleido ne naujų duomenų rinkinį, bet pateikė daugiau nei 70 metų senumo informaciją – „Baltijos šalys prieš Antrąjį pasaulinį karą“. Nežiūrint solidaus informacijos amžiaus, tai tikrai įdomi statistinė medžiaga jau vien dėl to, kad šie duomenys dabartinei kartai yra sunkiai prieinami, todėl su jais susipažinti įdomu kiekvienam, besidominčiam savo šalies istorija.

Nepriklausomybė, teritorija, sostinės

Lietuvos nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 d., Estijos – 1918 m. vasario 24 d., Latvijos – 1918 m. lapkričio 18 d.

Didžiausia pagal teritoriją 1939 m. buvo Latvija – 65,8 tūkst. kv. km, Lietuvos plotas tuomet buvo 59,7 tūkst. kv. km, Estijos – 47,6 tūkst. kv. km. Šiuo metu didžiausia yra Lietuva – 65,3 tūkst. kv. km, Latvijos plotas – 64,6 tūkst. kv. km, Estijos – 45,2 tūkst. kv. km. Seniausia Baltijos sostine buvo ir yra Ryga, ji miesto teises gavo 1201 m., Talinas – 1248 m., Kaunas – 1408 m. Vilniaus miesto gimimas datuojamas 1323 m.

Gyventojai

1939 m. Baltijos šalyse daugiausia gyventojų turėjo Lietuva – 2,925 mln. (2013 m. sausio 1 d. – 2,979 mln.), Latvija – 1,951 mln. (2,028 mln.), Estija – 1,122 mln. žmonių (1,286 mln.). Labiausiai urbanizuota tuomet buvo Latvija, kur miestuose gyveno 34,5 proc. gyventojų, Estijoje – 32,8 proc., Lietuvoje – 23,1 proc.

1935 m. Baltijos šalyse moterų dalis buvo gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse. Latvijoje moterys sudarė 53,2 proc. visų gyventojų, Estijoje – 53 proc., Lietuvoje – 51,9 proc. Įdomu, kad kai kuriose to meto Europos šalyse vyrų skaičius tuomet net viršijo moterų – Bulgarijoje, Liuksemburge, Airijoje, Turkijoje.

1930 m. didžiausi Lietuvos miestai buvo Kaunas – 105,4 tūkst. (2013 m. – 307 tūkst.), Klaipėda – 38,1 tūkst. (159 tūkst.), Šiauliai – 24,4 tūkst. (107 tūkst.), Panevėžys – 21,3 tūkst. (97 tūkst.), Ukmergė – 11,7 tūkst. (23 tūkst.), Marijampolė – 10,3 tūkst. (40 tūkst.). Latvijos eilė: Ryga – 385,1 tūkst. (2013 m. – 658 tūkst.), Liepoja – 57,1 tūkst., Daugpilis – 45,2 tūkst., Jelgava – 34,1 tūkst. Estijos sąraše: Talinas – 137,8 tūkst. (2013 m. – 392 tūkst.), Tartu – 58,9 tūkst., Narva – 25,1 tūkst., Pernu – 20,3 tūkst. žmonių.

Tautinė sudėtis

Šis demografijos aspektas Baltijos šalims visada buvo ypač svarbus ir jautrus. Pokario metais jose vykdytas sąmoningas tautinės kokybės bloginimas (ypač Latvijoje ir Estijoje) darosi visiškai akivaizdus, palyginus anuometinius ir dabartinius demografijos duomenis. 1935 m. Lietuvoje lietuviai sudarė 80,6 proc. visų gyventojų, žydai – 7,2 proc., vokiečiai – 4,1 proc., lenkai – 3,0 proc., rusai – 2,4 proc., kitų tautybių – 2,7 proc. 2013 m. lietuvių buvo 84,2 proc., rusų – 5,8 proc., lenkų – 6,6 proc., kitos tautybės – 3,4 proc.

Latvijoje tuo metu latvių buvo 75,5 proc., rusų – 10,6 proc., žydų – 4,8 proc., vokiečių – 3,2 proc., lenkų – 2,5 proc., kitų tautybių – 3,4 proc. 2013 m. latvių beliko tik 65,1 proc., užtat rusų priskaičiuota 26,9 proc., baltarusių ir ukrainiečių – 5,5 proc., lenkų – 2,2 proc., lietuvių – 1,2 proc.
Estijoje prieš karą gyveno net 88,2 proc. estų, 8,2 proc. rusų, 1,5 proc. vokiečių, 0,7 proc. švedų, 0,4 proc. žydų, 1 proc. kitų tautybių žmonių. Šiuo metu estų liko 68,7 proc., rusai sudaro 24,8 proc., baltarusiai ir ukrainiečiai – 2,7 proc., suomiai – 0,6 proc.

Bažnyčių skirtybės

Ryškiai skyrėsi ir, aišku, tebesiskiria Baltijos kraštų bažnyčios. Lietuvoje katalikai 1933 m. sudarė absoliučią daugumą – 80,5 proc., liuteronai – 9,5 proc., Mozės tikėtojai – 7,3 proc., stačiatikiai – 2,5 proc. Latvijoje liuteronai sudarė 55,2 proc. visų gyventojų, katalikai – 24,4 proc., stačiatikiai – 14,4 proc., Mozės tikėtojai – 4,8 proc.

Estijoje, priešingai Lietuvai, absoliučią daugumą sudarė liuteronai – 78,2 proc. Be jų dar buvo stačiatikių – 19,0 proc., Mozės tikėtojų – 0,4 proc., o katalikų – vos 0,2 proc.

Lietuviai – vaisingiausia tauta

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje 1936–1939 m. buvo stebėtinai aukšti: tuo laikotarpiu tūkstančiui gyventojų teko 22,9 gimusių ir 13,2 mirusių asmenų, taigi natūralus prieaugis (skirtumas tarp gyvų gimusių ir mirusių skaičiaus tūkstančiui gyventojų) buvo 9,7 (2011 m., deja, minus 2,2). Latvijoje natūralus prieaugis tuomet sudarė 4,2 (2011 m. – minus 4,7), o Estijoje prieš karą prieaugis buvo net aštuoniskart mažesnis už Lietuvą – 1,2 (2011 m. – minus 0,4).

Pagal 1938 m. Europos gimstamumo rodiklius Lietuva užėmė 9 vietą, Latvija – 16, Estija – 19 vietą, pagal mirtingumą Lietuva Europoje buvo aštunta, Latvija – trylikta, Estija – dvidešimta. Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė Lietuvoje 1925–1926 m. siekė 49 metus vyrams ir 52 metus moterims (2010 m. atitinkamai – 68 ir 78,8), Latvijoje 1934–1936 m. – 55 ir 61 (2010 m. 68 ir 77,8), Estijoje – 53 ir 60 (2010 m. 69,9 ir 80,0).

Daugiausia Baltijos žmonių tarpukario metais dirbo žemės ūkyje: Lietuvoje – 76,7 proc., Latvijoje – 67,2 proc., Estijoje – 63,0 proc. Lietuvos šiaurės kaimynų pramonėje dirbančiųjų dalis buvo tris kartus didesnė nei Lietuvoje. Tačiau mūsų šalis buvo vienintelė to meto Europoje, kur absoliutus dirbančių moterų skaičius viršijo dirbančių vyrų skaičių.

Pajamos, kainos, vartojimas

1935 m. kvalifikuotas darbininkas per valandą vidutiniškai Lietuvoje uždirbdavo 1,04 lito, Latvijoje – 1,33 lito, Estijoje – 0,62 lito. Daugelyje Europos šalių darbininkai uždirbdavo daugiau, tačiau realus uždarbis, atsižvelgus į palyginti žemas Baltijos šalių prekių ir paslaugų kainas, viršijo Vakarų Europos rodiklius. Pvz., Latvijoje realus uždarbis buvo aukštesnis negu Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje.

1935 m. kilogramas jautienos Lietuvoje kainavo 0,85 lito, Latvijoje – 1,12 lito, Estijoje – 1,58 lito; pienas atitinkamai – 0,15, 0,33, 0,14; sviestas – 2,76, 4,05, 2,10; bulvės – 0,04, 0,14, 0,06; cukrus – 1,25, 1,29, 0,75.

Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga

Lietuvoje 1923 m. neraštingumas siekė 35 proc., Latvijoje 1935 m. – 11 proc., Estijoje 1934 m. – 4 proc. Europoje tuo metu didžiausias neraštingumas buvo Portugalijoje – 65 proc., SSRS – 49 proc., Graikijoje – 43 proc., Bulgarijoje – 39 proc.

Iš tūkstančio 5–14 metų vaikų 1930 m. dešimtmetį pradines mokyklas lankė 533 lietuviai, 699 latviai, 687 estai. Tuo pačiu laikotarpiu Belgijoje iš tūkstančio mokėsi 974 vaikai, Prancūzijoje – 916, Čekoslovakijoje – 847. Pagal šį rodiklį Lietuva tuomet užėmė 22 vietą Europoje, Latvija – 14, Estija – 15 vietą.

Studentų skaičiumi taip pat pirmavo latviai, kur 1935 m. tūkstančiui gyventojų teko 3 studentai, Estijoje – 2,9; Lietuvoje – 1,7. Pagal studentų skaičių Latvija tuomet užėmė pirmą vietą Europoje, Estija – antrą, Lietuva – septintą.

Pagal išleistų knygų kiekį tūkstančiui gyventojų Latvija aplenkė Lietuvą du kartus, o Estija – net tris kartus, pagal laikraščius ir žurnalus Estija vėlgi buvo aplenkusi Lietuvą tris kartus, o su latviais buvome beveik lygūs. Pagal išleistas knygas Lietuva Europoje užėmė 9 vietą, Latvija – trečią, Estija – pirmą; pagal laikraščius ir žurnalus Lietuva tenkinosi 18, Latvija – 11, o Estija – vėlgi prizine – 3 vieta.

Pagal gydytojų skaičių 10 tūkst. gyventojų 1940 m. turtingiausia buvo Latvija – 13,2 (2011 m. – 30); Estijoje – 10,0 (2002 m. – 33,3); Lietuvoje – 6,7 (2011 m. – 41,7).

Baltijos gyventojai nebuvo vargšai

Dalinant nacionalines pajamas, vienam Lietuvos gyventojui 1930 m. teko 140 JAV dolerių, latviui – 221, estui – 214 JAV dolerių. Tuo metu Europoje turtingiausi buvo britai – 502 JAV dol. ir šveicarai – 493. Pagal šį rodiklį Latvija Europoje tuomet užėmė 12 vietą, Estija – 13, Lietuva – 20. 2011 m. vienam gyventojui tenkančios BVP dalies (GDP per capita) skaičiai kitokie: Lietuva – 20 321 JAV dol., Latvija – 17 569, Estija – 21 995. Pagal šias pajamas šiuo metu Lietuva Europoje užima 27 vietą, Latvija – 29, Estija – 24.

Prilyginus ES BVP vienam gyventojui lygį 100 proc., Lietuvos rodiklis siekia 62 proc., Latvijos – 58 proc., Estijos – 67 proc. Pasaulyje dabar turtingiausi yra Liuksemburgo gyventojai – 89 012 JAV dol., arabų Kataras – 88 314 ir buvusi portugalų kolonija šalia Kinijos – Makao – 77 079 JAV dol.

Užsienio prekyba

Visų Baltijos šalių pirmieji eksporto ir importo adresatai buvo Didžioji Britanija ir Vokietija. Lietuva tuomet daugiausia eksportavo sviestą (3 vieta Europoje ir 5 vieta pasaulyje), mėsą ir linus, latviai – sviestą, medieną, estai – sviestą, medieną, medvilnės gaminius.

Žemės ūkis

Baltijos šalių žemės ūkio produkcija tarpukariu buvo gausi, kokybiška, konkurencinga. Pagal augalininkystės produkciją vienam gyventojui Baltijos šalys Europoje buvo vienos pirmųjų po Danijos, Airijos. Tarp Baltijos šalių galvijų skaičiumi tuomet pirmavo Estija – šimtui gyventojų – 61,7 (Lietuva – 47,2); pagal kiaules – Lietuva – 49,8; avis – Latvija – 62,7; arklius – vėl Lietuva – 23,2. Europoje pagal galvijų ir kiaulių skaičių tuomet pirmavo Danija, pagal avių skaičių – Bulgarija, Graikija, tačiau arklių skaičiumi tvirtai pirmavo Baltijos šalys.

Vienam lietuviui 1938 m. buvo pagaminta 46 kg mėsos, 470 kg pieno, 64 kiaušiniai, vienam latviui – 83 kg mėsos, 897 kg pieno, 96 kiaušiniai, vienam estui – 52 kg mėsos, 862 kg pieno, 131 kiaušinis.
Labai skyrėsi Baltijos šalių žuvininkystės rodikliai: Estija 1939 m. sugavo 18,5 tūkst. tonų žuvies, Latvija – 16,2 tūkst. tonų, Lietuva, deja, tik 2,6 tūkst. tonų.

Pramonė

Nuo 1913 m. iki 1940 m. Lietuvos pramonės produkcija padidėjo 160 proc., Latvijos 5 proc. sumažėjo, Estijos padidėjo 30 proc. Nežiūrint tokių skirtumų, 1934 m. vienam lietuviui buvo pagaminama pramonės produkcijos už 129 litus (12 vieta Europoje), latviui – 370 litų (9 vieta), estui – 154 litus (10 vieta). Tuomet šis rodiklis buvo aukščiausias Danijoje – 3 532 litai ir Jungtinėje Karalystėje – 3 430 litų.

Geležinkeliai

Šioje srityje aiškiai pirmavo Latvija, jos geležinkelių ilgis siekė 3 223 km, Lietuvos – 1 634, Estijos – 1 434. Pagal geležinkelio tinklo tankumą 1930 m. Europoje pirmavo Belgija, Latvija buvo 11, Lietuva – 17, Estija – 19. Latviai geležinkeliu važiuodavo keturiskart dažniau nei lietuviai, estai – dukart.

Lietuviai gerokai atsiliko nuo kaimynų ir kitose komunikacijų srityse. Vienas automobilis 1938 m. teko 763 lietuviams (2011 m. Lietuvoje registruoti 1 713 277 lengvieji automobiliai, tokiu būdu vienas automobilis dabar tenka 1,8 žmogaus), 298 latviams, 226 estams; vienas telefonas – 123 lietuviams, 29 latviams, 44 estams; tūkstančiui Lietuvos gyventojų 1937 m. teko 21 radijo imtuvas, latviams – 59, estams – 44. Daugiausia radijo imtuvų tuometinėje Europoje teko tūkstančiui danų – 198 ir britų – 184. Šiuo metu kiekviena Lietuvos šeima turi mažiausiai po vieną televizorių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kad pritrauktumėte šio milijardieriaus dėmesį, jums reikia iškristi iš mokyklos

Kadaise sėdėjęs kalėjime už automobilių vagystę, Tally Fofana dabar sulaukia paramos iš...

Kaunietis pasipiktino ligoninės darbu: numirėliui juk nėra kur skubėti (10)

„ Kas vyksta Kaune “ redakciją pasiekė Kauno klinikinės ligoninės administracijos darbu...

Ir Jasikevičius, ir Adomaitis turi prastų naujienų (42)

Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą mūšis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“...

Karieta su žirgais ir žiedlapiai iš sraigtasparnio: ištaigingos mafijos vadeivos laidotuvės pagaliau atvėrė akis namai – prabangūs iki absurdo (60)

Romos policija ėmėsi griauti aštuonis prabangius namus, pastatytus, kaip įtariama, mafijos klano,...

Į Paryžių nuvykęs lietuvis rado iki šiol skaniausius desertus, dėl kurių alpsta visas pasaulis: vieneto kaina – 2,5 euro (31)

Turbūt nėra tokių žmonių, kuriems nepatiktų desertai , tačiau dar smagiau juos valgyti, kai...

Apžvalgininkas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas (373)

Vargu, ar premjeras Saulius Skvernelis tikėjosi, kad nepatenkintų dėl etatinio apmokėjimo...

Pusės svorio netekusi 60-metė papasakojo, ką patyrė po skrandžio mažinimo operacijos

Naujo sveikatingumo portalo „Kikifit“ rubrikoje „ Sėkmės istorija“ –...

Sukūrė testą, vos per kelias minutes atpažįstantį vėžį: visa paslaptis – ypatingas aukso poveikis (5)

Mokslininkai kuria testą, kurį bus galima pritaikyti siekiant diagnozuoti visų tipų vėžį,...

Erika Vitulskienė: augindama sūnus stengiuosi nekartoti savo mamos padarytos klaidos (43)

„Didžiausias motinystės iššūkis man buvo susitaikyti su tuo, kad vaikams gimus viskas pasirodė...

Netoli Vilniaus žuvo mikroautobuso partrenktas jaunuolis

Sekmadienio vakarą, apie 20.20 val., Vilniaus r., sostinės priemiestyje Raisteniškėse, Ukmergės...