Jie yra potencialūs turistų traukos centrai, galintys gerokai padidinti iš turizmo gaunamas pajamas.
„Turizme unikalūs objektai yra labai svarbūs. O geografinis Europos centras tikrai išskirtinis, nes jis vienintelis toks. Tačiau jo neišnaudojame. Net ne visi lietuviai žino šį centrą“, − lrt.lt tvirtino Valstybinio turizmo departamento Turizmo paslaugų plėtros skyriaus vedėjas Gintautas Indriūnas.
Daugelis turizmo specialistų sutinka, kad geografinis Europos centras yra vertingas objektas. Bet apie jį pamirštama ir kuriant Lietuvos įvaizdį. Šios išskirtinės vietos nėra ir Lietuvą pristatančioje reklamoje, kuri pernai transliuota per BBC televiziją.
„Pavėlavome į traukinį. Šiuo akcentu jau pasinaudojo kitos šalys. Kai kurios šalys prisistato kaip Europos širdis, Europos centras. Jei kurdami šalies įvaizdį, akcentuotume šį objektą, tai būtų pasikartojimas.
Nesvarbu, kad mūsų centras yra vienintelis, apskaičiuotas šiuolaikiniais moksliniais metodais. Žinią apie tai, kad yra Europos centre, jau skleidžia kitos šalys. Todėl būtų labai sunku pakeisti susidariusią nuomonę“, − įsitikinusi įstaigos „Europos namai“ direktorė Judita Akromienė.
Persikeltų arčiau Vilniaus
Europoje yra nemažai šalių, kurios skelbia, kad būtent jų teritorijoje yra geografinis Europos centras. Tokie centrai pažymėti Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje.
Unikali vieta – Senojo žemyno centras – iš vienos valstybės į kitą kilnojama todėl, kad skiriasi nuomonės dėl Europos ribų ir skaičiavimo tikslumas.
Lietuvoje esantis geografinis Europos centras unikalus tuo, jog jis vienintelis apskaičiuotas, remiantis šiuolaikiniais moksliniais metodais.
Lietuvos teritorijoje esantį centrą nustatė ne patys lietuviai, o prancūzų mokslininkai. Be to, mūsų šalyje pažymėtas centras yra vienintelis įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą, kurioje fiksuojami žmonių pasiekimai ir įrašomi unikalūs gamtos objektai.
„Dabar pasklidusi mintis, kad Islandija yra atskiras mažytis kontinentas kaip Grenlandija. Ją geografine prasme galvojama atskirti nuo Europos. Mums tai būtų į naudą.
Tuomet Europos centras atsidurtų Turniškėse. Tačiau tai buvo tik pamąstymai“, − tikino Lietuvos geografų draugijos prezidentas Ričardas Baubinas.
Dabartinė teritorija, žyminti Senojo žemyno centrą, yra maždaug už 30 kilometrų nuo Vilniaus, tarp Purnuškių ir Radžiulių kaimų. Centrą lengviausia pasiekti Molėtų plentu. Važiuojant iš Vilniaus jis driekiasi kairėje kelio pusėje.
Turistams pritrūksta vėliavų
Lietuvoje per metus apsilanko apie 2,3 mln. turistų. Tiesa, į šį skaičių neįtraukiami užsieniečiai, atvykstantys iš Europos Sąjungos, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos.
O netoli Vilniaus pažymėtame geografiniame Europos centre per metus sulaukiama apie 30 tūkst. lankytojų.
Pasak Vilniaus apskrities turizmo informacijos centro vyriausiosios specialistės ir gidės Rimos Šimėnaitės, dažniausi lankytojai yra europiečiai. Tačiau pasitaiko turistų iš JAV, Kanados, Afrikos šalių.
„Problematiška su susisiekimu iš Vilniaus stoties. Ilgai kovojome, kad prie mūsų centro sustotų autobusai, kursuojantys iš Vilniaus į Biržus ir Rokiškį. Dabar centrą pasiekti šiek tiek paprasčiau“, − pasakojo R. Šimėnaitė.
Gidė pripažino, kad neretai iš lankytojų sulaukia priekaištų, kodėl vietovėje, žyminčioje visos Europos centrą, pakabintos tiktai Europos Sąjungos narių vėliavos. Centrą prižiūrintys specialistai ketina prašyti pinigų visų Europoje įsikūrusių valstybių vėliavoms nupirkti.
Dažnai turistai teiraujasi, ką būtų galima apžiūrėti netoli geografinio Europos centro. Pačioje centro teritorijoje yra prieš ketverius metus pastatyta skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurta granito kolona, kurią juosia žvaigždžių karūna.
Centro teritorijoje mediniame pastate įsikūręs turizmo informacijos centras.
Jame turistai gali nusipirkti specialų pažymėjimą, į kurį įrašomas geografiniame centre apsilankiusio žmogaus vardas ir pavardė. Taip pat galima įsigyti suvenyrų su geografinio centro atributika.
„Apie Europos geografinį centrą turistai sužino internete. Informacijos apie jį pateikta ir mūsų turizmo informacijos centro tinklapyje.
Dauguma atvykstančių užsieniečių žino, kur atvažiuoja“, − tvirtino R. Šimėnaitė.
Galvojama sujungti su Europos parku
Lietuvos geografų draugijos prezidentas R. Baubinas pripažįsta, kad šiuo metu mūsų šalyje pažymėtas centras patrauklių aplankyti vietų žemėlapyje nėra juoda dėmė. Labiausiai jis išpopuliarėjo Lietuvai tapus ES nare.
„Prieš įstojimą centras bent šiek tiek aptvarkytas. Jame atsirado šiokios tokios infrastruktūros. Taip pat centras bent jau minimaliai pareklamuotas. Turiu vieną keistą idėją. Manau, kad prie pat Vilniaus reikia oro uosto mažiems lėktuvams.
Prie pat geografinio centro yra golfo laukai. Tai turtingųjų žaidimas. Be to, aplink Vilnių kuriama ir daugiau tokių laukų. Todėl užsieniečiai, atskridę žaisti golfo, aplankytų ir geografinį centrą“, − teigė R. Baubinas.
Manoma, kad lankytojų srautas padidėtų ir tuomet, jeigu pačiame geografiniame centre būtų siūloma daugiau paslaugų.
Viena idėjų – šiame centre rengti virtualias keliones po Lietuvą. Centre galima būtų organizuoti įvairius kultūrinius renginius.
Didinant geografinio Europos centro patrauklumą jį pažintiniu taku siūloma sujungti su netoliese esančiu skulptoriaus Gintaro Karoso įkurtu Europos parku. Šis menininkas bene pirmasis pradėjo skleisti žinią, jog Europos centras yra Lietuvoje.
„Kuo Lietuvoje bus daugiau traukos centrų, tuo visiems bus naudingiau. Tačiau viskas vyksta bananinės respublikos lygmenyje. Prašome, kad sutvarkytų kelią nuo geografinio centro iki mūsų parko, o išasfaltuotas kelias prie golfo lauko, kuris yra prie pat to centro“, − pasakojo G. Karosas.
Europos parką per metus aplanko apie 40-60 tūkst. turistų. Todėl neabejojama, kad sutvarkius kelią tarp šių objektų pasaulyje jau žinomas šiuolaikinio meno muziejus po atviru dangumi padėtų pritraukti daugiau turistų ir į geografinį Europos centrą.