Situacija Baltarusijoje buvo aptariama trečiadienį uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje. Jame buvo išklausyta įvairių tarnybų informacija.

Posėdžiui pirmininkavęs NSGK pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas informavo, kad, nepaisant audringos A. Lukašenkos retorikos ir grasinimų, realių pasekmių karine arba ekonomine prasme neįžvelgiama.

„Šiandieną nereikia bijoti dėl realių karinių grėsmių. Karine prasme yra labai daug parodomųjų aspektų. Daug kas atitinka tam tikrą sezoniškumą, jau iš anksto suplanuotų pratybų scenarijus, tik galbūt paaitrinama tam tikrais informacinio karo elementais. (…)

Esminis klausimas, kas ir kaip vyks, jeigu Rusija, išnaudodama akivaizdžiai A. Lukašenkos priklausomybę nuo jų, bandys įgyvendinti absorbavimo (formalios arba de facto sąjunginės valstybės) scenarijų. (…) Kalbant apie tranzitą, visus kitus dalykus, – daug šnekų, garsių pareiškimų, bet vis dėlto ekonominė priklausomybė, tam tikri nusistovėję ryšiai, labai stipri Klaipėdos uosto pozicija šia prasme, padidėsiantys alternatyvų kaštai kol kas irgi iš esmės neleidžia kalbėti apie kokius nors pokyčius, kurie keistų situaciją“, – sakė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininko pavaduotojas teigė, kad Baltarusijoje slapta įvykusi A. Lukašenkos inauguracija situacijos nekeičia. Vakarai jo nepripažįsta legitimiu vadovu.

„Su Vakarais tai situacijos nekeičia, nes jis yra nepripažįstamas legitimiu vadovu“, – sakė L. Kasčiūnas.

Labiausiai nerimą keliantis klausimas – kaina už Rusijos paramą

Posėdyje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, kad šiuo metu išskirtinio karinio aktyvumo nepastebima.

„Visada visos kariuomenės juda. Visą laiką vykdomos pratybos, karinis rengimas. Jeigu žiūrėtume situaciją nuo rugpjūčio vidurio, tai buvo paankstintos pratybos po to, kai ponas Lukašenka įsakė sustiprinti Baltarusijos karinių ginkluotųjų pajėgų dislokavimą šalia Lenkijos ir Lietuvos sienų.

Be įprastinių pratybų, kurios vyksta paprastai Gožos poligone, tuo metu buvo papildomų pajėgumų. Dabar šios pratybos ir karinis aktyvumas šalia sienų per šį aspektą vėl sumažėjo, grįžta daugmaž į normalų lygį. Karinis parengimas vyksta normalia eiga.

Dabar vyksta pratybos „Slavianskoje bratstvo“, kur dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos kariai. Jos yra tradicinės. Nors jų mastas šiek tiek didesnis, tačiau tai yra pratybos, ir kokių nors rizikų dėl jų tikrai nematome“, – sakė R. Karoblis.

Ministro žiniomis, Baltarusijoje nėra padaugėję nuolatos ten dislokuotų Rusijos karių.

„Šiuo metu nuolatinio Rusijos karių dalyvavimo Baltarusijoje nėra, išskyrus dvi vietas nuo sovietinių laikų, kur funkcijos yra žymiai platesnės negu šis regionas. Kitos pajėgos dalyvauja tik tada, kai vyksta pratybos ir kiti kariniai renginiai. Nematome ženklų, kad po šių pratybų (Rusijos kariai) liktų. Tam turėtų būti priimti logistiniai sprendimai ir išspręsti kiti su tuo susiję klausimai“, – kalbėjo R. Karoblis.

Tačiau, pasak ministro, Rusijos karinių pajėgų nuolatinis buvimas, jeigu būtų priimtas toks sprendimas, būtų didelis iššūkis saugumo prasme tiek Lietuvai, tiek Lenkijai, visai NATO, ypač Ukrainai, nes Rusijos pajėgos šiai šaliai vėl būtų ir iš Šiaurės.

„Tada reikėtų papildomų sprendimų. Tačiau šiuo metu nematome, kad konkrečiai tam vyktų pasiruošimas. Pažiūrėsime, kaip toliau vyks, – jeigu lieka dabartinis režimas Baltarusijoje, koks bus tolesnis Rusijos ir Baltarusijos suartėjimas, tai yra koks bus Baltarusijos jungimasis į bendrą sąjungą, ir konkrečiai – kokia tai bus kaina, kurią ponas Lukašenka mokės už Rusijos paramą jam“, – sakė R. Karoblis.

Pasak ministro, Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės integracija jau yra labai glaudi.

„Tai yra absoliutūs sąjungininkai. Didelių abejonių dėl jau dabartinės Rusijos ir Baltarusijos integracijos nėra. Tik tiek, kad ginkluotosios pajėgos yra atskirai, paprastai jos vykdo pratybas ir mokymus atskirai, nors jau yra bendra vadovavimo ir valdymo grandinė“, – sakė R. Karoblis.

Ministro teigimu, jeigu Rusijos karių daugėtų Baltarusijoje, tai būtų naujas iššūkis NATO.

„Sprendimai būtų pirmiausia karinio planavimo įvairiais kontekstais. Tai nėra trumpas ir paprastas procesas“, – sakė R. Karoblis.