Bene atidžiausiai vairuoti reikėtų tiems, kurie važiuoja keliu, vedančiu nuo Vievio Grigiškių link. Ne vienas vairuotojas pranešė, kad pirmoji eismo juosta čia užversta vėjo ir audros nulaužytais medžiais.

Ne vienas spėjo, kad panaši situacija yra ir daugelyje kitų į Vilnių vedančių aplink sostinę esančių kelių.

Medžiai virto ir pačioje sostinėje. Skaitytojai informavo apie tai, kad Geležinio Vilko gatvėje, kone šiai susijungiant su Žalgirio gatve, pirmoje eismo juostoje guli vėtros nulaužtas medis.

Apie tai, kad automagistralėje netoli Vilniaus guli nuversti medžiai, sulankstę ir kelio ženklus, ir užtvėrę pirmąją eismo juostą, savo feisbuko paskyroje pranešė ir Daiva Sakalė.

Žiniasklaida taip pat praneša, kad dėl stiprios liūties iš Vilniaus oro uosto vėlavo pakilti penki lėktuvai, su problemomis susidūrė ir keliaujantys iš sostinės traukiniais – šie vėlavo išvykti dėl Vievyje nuvirtusio medžio.

Ugniagesiai per valandą sulaukė dešimčių pranešimų apie nuvirtusius medžius

Per Lietuvą keliaujant liūtims, ugniagesiai per valandą sulaukė kelių dešimčių pranešimų apie nuvirtusius medžius, dalis darbų tebėra tęsiama, jų gali daugėti.

Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento situacijų koordinavimo skyriuje, iki 15.30 val. pranešta apie 26 nuvirtusius medžius, tačiau per valandą bendras jų skaičius viršijo penkiasdešimt.

Dalis darbų tebėra tęsiami. Pranešimų apie nukentėjusius žmones ar smarkiai suniokotą jų turtą nebuvo.

„Grinda“: kai kuriose gatvėse susidarė patvankos

Kelius Vilniuje prižiūrinti įmonė „Grinda“ skelbia, kad nors liūtis nebuvo labai stipri, nemažai bėdos pridarė vėjas, kuris plėšė lapus, laužė šakas, vartėmedžius.

„Nuplauti lapai ir šakos užkimšo lietaus nuotekų surinkimo trapus, dėl to kai kuriose gatvėse susidarė patvankos. Bene geriausia iliustracija – Verkių-Lakūnų gatvių sankryža, kur neseniai rekonstruotas vamzdynas funkcionuoja be priekaištų, tačiau gatvę skandina lapais užnešti lietaus nuotekų surinkimo trapai“, – rašoma įmonės feisbuko paskyroje.

„Grindos“ ekipažai, kaip teigiama, dirba visame mieste – vieni šalina šiukšles nuo lietaus nuotekų surinkimo grotelių, kiti – nuo gatvių šalina nulūžusias šakas ir išvirtusius medžius.

Dėl užvirtusių medžių geležinkelio ruože Vilnius–Kaunas vėluoja šeši traukiniai

Dėl škvalo išverstų medžių sutriko eismas geležinkelio ruože Vilnius–Kaunas, kelionės tikslo šiuo metu nėra pasiekę šeši traukiniai.

„Dėl ant bėgių nuvirtusių medžių sutrikdytas traukinių eismas tarp Vilniaus ir Kauno. Neišvykę arba neatvykę į galutinę stotį yra šeši traukiniai. Buvo septintas, bet jo keleiviams buvo užsakytas autobusas, jo keleiviai pasiekė savo tikslą“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas.

Autobusas buvo užsakytas seniausiai dėl audros sustojusio traukinio keleiviams.

„Jeigu artimiausiu metu nebus atstatytas eismas, kitiems keleiviams taip pat pasirūpinsime autobusais“, – sakė bendrovės atstovas.

„Lietuvos geležinkeliai“ tikisi traukinių eismą atstatyti artimiausiu metu, tačiau kada tiksliai tai pavyks padaryti, M. Dubauskas kol kas detalizuoti negalėjo.

Šeštadienio vakarą gausios liūtys rytų Lietuvoje tvindė gatves, tarnybos sulaukė dešimčių pranešimų apie vėjo nulaužtus medžius.

Užfiksavote audros padarinius, įamžinote stiprų škvalą? Laukiame Jūsų nuotraukų ir video el. paštu delfi@delfi.lt

Apie elektros tiekimo sutrikimus pranešė ir dar vienas portalo skaitytojas. Anot jo, dėl itin stipraus lietaus ir vėjo elektros tiekimas sutriko visame Pilaitės mikrorajone Vilniuje.

Keli žmonės pranešė apie energijos tiekimo sutrikimus ir Ukmergėje. Čia elektra trumpam dingo net keliuose prekybos centruose.


Tikras krioklys iš lietaus vandens susiformavo ir pačiame sostinės centre: netoli Halės turgaus vandens buvo tiek, kad sėmė kai kurių automobilių slenksčius.

Delfi skaitytojas Gintaras informavo, kad sunkiai išvažiuojama Žirmūnų gatvė. O Delfi skaitytoja Ligita, susisiekusi su portalu, pasidalino vaizdo įrašais iš Antakalnio. Čia liūtis nuskandino gatves taip, kad kai kurie automobiliai ežerais virtusių gatvių nė neįveikia: sustojo su avarinėmis šviesomis ir nebegali pajudėti toliau.

Pavienių elektros tiekimo sutrikimų ir gedimų, atsiradusių dėl stipraus žaibavimo ir lietaus, pastebėta visoje Lietuvoje, daugiausiai - Vilniaus apskrityje, tačiau be elektros likę ir kitų rajonių gyventojų.

Penktadienį pagerintas karščio rekordas

Hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad penktadienį Lietuvoje buvo pagerintas 90 metų senumo karščio rekordas, po to beveik visoje šalyje fiksuota tropinė naktis.

Pasak meteorologų, penktadienį fiksuotas tiek absoliutus paros oro temperatūros rekordas, tiek pavieniai rekordas skirtingose meteorologijos stotyse.

Šeštadienio naktis taip pat buvo labai karšta ir temperatūra siekė 18–23 laipsnių, daugelyje Lietuvos vietovių visą naktį išsilaikė virš 20 laipsnių, todėl buvo fiksuojama tropinė naktis.

Vėsiausia buvo Šiauliuose – 17,9 laipsnių Celsijaus, o šilčiausia – Klaipėdoje, 23 laipsniai.

Šiauliuose oras atvėso po stiprios liūties, siekusios net 35,4 mm.

Penktadienį meteorologai pranešė, jog, preliminariais duomenimis, užfiksuotas naujas liepos 16 dienos absoliutus maksimalios oro temperatūros rekordas: Dotnuvos meteorologijos stotyje oras užkaito iki 35,3 laipsnių Celsijaus. Ankstesnis šios paros rekordas buvo užfiksuotas Vilniuje 1931 metais, tuomet sušilo iki 33,8 laipsnių.

Dauguma kitų meteorologijos stočių, išskyrus pajūrį, taip pat pagerino vietinius rekordus.

Absoliutus liepos ir visų metų karščio rekordas Lietuvoje yra 37,5 laipsniai Celsijaus. Jis buvo užfiksuotas Zarasuose 1994 metų liepos 30-ąją.

Meteorologų duomenimis, šeštadienį didesnėje šalies dalyje numatomi trumpi lietūs, vietomis smarkūs, griaudės perkūnijos, kai kur kils škvalas, gali iškristi kruša.

Vėjas nepastovių, daugiausia šiaurinių krypčių, 5–10 m/s, per škvalą gūsiai 15–20 m/s.

Aukščiausia temperatūra bus 28–33 laipsniai. Sekmadienį daugelyje rajonų numatomas trumpas lietus, perkūnija. Temperatūra naktį sieks 16–21, dieną – 25–30 laipsnių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (233)