Šiam istoriniam įvykiui pažymėti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų surengta iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, kurioje dalyvavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ministrų kabineto nariai, užsienio valstybių ambasadoriai, kiti svečiai.

9 valandą prie Vyriausybės rūmų iškilmingai pakeltos Lietuvos Respublikos valstybinė, istorinė ir ES vėliavos, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, buvo giedamas Lietuvos himnas.

A. Butkevičius: Lietuva bus atsakinga už visos ES piliečių gerovės kūrimą

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžia Vyriausybės rūmuose pažymėta iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, kurioje dalyvavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Ministrų kabineto nariai, užsienio valstybių ambasadoriai, kiti svečiai.

"Šiandien didi diena. Tai diena, kai garbė ir atsakomybė yra neatsiejamos. (...) Didžiuodamasis galiu pareikšti, kad Lietuvos Respublika, įprasmindama savo laisvę, yra atsakinga ne tik už Lietuvos, bet ir visos ES piliečių gerovės kūrimą ir kartu su kitomis ES valstybėmis dirbs visos Europos labui", - kalbėjo ministras pirmininkas.

Prie Vyriausybės rūmų iškilmingai pakeltos Lietuvos Respublikos valstybinė, istorinė ir ES vėliavos, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, buvo giedamas Lietuvos ir ES himnai. Po to Vyriausybės rūmuose atidaryta ES vėliavų paroda "Nepriklausomos istorijos".

Sveikindamas susirinkusius svečius, Premjeras pažymėjo, kad Lietuva pirmininkaus sudėtingomis ekonomikos sąlygomis, išskirtiniu demokratinio kalendoriaus periodu.

"Baigiantis šiam parlamentiniam ciklui, glaudžiai bendradarbiaudami su Europos Parlamentu ir Europos Komisija (EK), turime užbaigti jau pradėtus esminius teisėkūros darbus", - sakė Vyriausybės vadovas, pažymėdamas, kad Lietuva turi ambicijų paspartinti Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo įgyvendinimą.

Pasak ministro pirmininko, taip pat bus dedama daug pastangų, kad sklandžiai ir sėkmingai būtų sprendžiami energetikos klausimai: 2014 m. sukurta energijos vidaus rinka, daugiau investuojama į modernią transeuropinę energetikos infrastruktūrą. Dar vienas Lietuvos pirmininkavimo prioritetas - Rytų partnerystė.

A. Kubilius: sėkmingą pirmininkavimą ES matome kaip nacionalinės svarbos uždavinį

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius sveikina Lietuvos žmones su ypatinga diena - Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

"Ta pačia proga galima pasveikinti ir visą Europą - ne taip dažnai net ir Europa yra stebėjusi tokį dramatišką pasikeitimą - prieš 23 metus Lietuva dar tik vadavosi iš byrančios paskutinės Europos imperijos griuvėsių, ir dabar jau imasi tikros europietiškos atsakomybės. To nebūtų įvykę, jei nuo pat 90-ųjų nebūtume jautę efektyvaus europietiško solidarumo. Todėl mūsų pirmininkavimas yra ne tik Lietuvos istorinės sėkmės paliudijimas, tai yra viso Europos Sąjungos projekto sėkmės paliudijimas", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Kubilius.

Jo teigimu, Lietuvos pirmininkavimas yra taip pat ir labai reikšmingas signalas bei įkvepiantis simbolis mūsų rytų kaimynams, pirmiausia - ukrainiečiams, moldavams, pietų Kaukazo valstybėms, bet taip pat ir artimiausiems kaimynams - baltarusiams.

Andrius Kubilius
"Mes visi ne mažiau kaip 50 metų kentėjome tą pačią nelaisvę sovietinėje imperijoje. Mums pasisekė labiau - jau esame ir ES, ir NATO nariai. Esame pirmieji, kurie išsivadavome iš sovietinės imperijos ir jau imamės pirmininkauti ES. Tokie stebuklai šiais laikais Europos žemyne kartais įvyksta ir dėl jų verta pasistengti - tiek mums, ES naujokams, tiek senajai Europai, tiek ir Rytų kaimynystės partneriams", - teigė A. Kubilius.

Politikas sakė, kad Lietuvos pirmininkavimo metu nematąs Lietuvai svarbesnio prioriteto kaip Rytų kaimynystės susitikimo sėkmė, pasirašant asociacijos ir laisvos kaimynystės sutartis su rytų kaimynėmis, ir ypač - su Ukraina.

"Galima daug kalbėti, kokia bloga yra dabartinė Ukrainos valdžia, kaip ji negerbia europietiškų žmogaus teisių ir demokratijos vertybių, bet žinau viena - jei Vilniaus susitikime sutartys su Ukraina nebus pasirašytos, - Kremlius džiūgaus tai laikydamas savo sėkme ir pergale kovojant už jiems artimą geopolitinę Ukrainos kryptį. Tuo tarpu pasirašius sutartis - ir Julijos Tymošenko išvadavimas, ir svarbiausia - demokratinis atsisveikinimas su nedemokratišku Viktoro Janukovyčiaus režimu per 2015 m. prezidento rinkimus yra daug labiau tikėtinas", - sakė A. Kubilius.

Jo nuomone, Lietuva turi galimybių šį pirmininkavimą palydėti ir rimtu savo istorinės misijos visam regionui įprasminimu. "Todėl, nepaisant mūsų kritiško požiūrio į dabartinę valdžią, mes sėkmingą pirmininkavimą matome kaip nacionalinės svarbos uždavinį ir visomis išgalėmis prisidedame ir prisidėsime prie jo sėkmės, išnaudodami tiek savo patirtį, tiek partinius ir dalykinius kontaktus ar ES, ar Rytų kaimynystės sostinėse. Tą pastaruosius keletą mėnesių darome nuolat, per daug nesigirdami ir derindami savo veiksmus su dabartine valdžia", - sakė TS-LKD lyderis A. Kubilius.

Tačiau pirmininkavimo reikalai ir rūpesčiai, jo nuomone, negali tapti pagunda pro pirštus žiūrėti į dabartines valdžios klaidas, vis labiau aiškėjančias vidines valdžios problemas.

Lietuva ES Tarybai pirmininkauja pirmoji iš Baltijos šalių. Vadovauti ES taisyklių kūrimui eilės tvarka kas pusmetį tenka kiekvienai iš 28 ES šalių narių. Pirmininkavimą perėmusi iš Airijos, Lietuva 2014 m. sausio 1-ąją jį perduos Graikijai.

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai prasidės mūsų šalies pirmininkavimo prioritetų pristatymu Europos Parlamentui Strasbūre ir Europos Komisijos vizitu į Vilnių. Liepos 5-ąją mūsų šalyje pirmą kartą lankysis visi Europos Komisijos nariai. Tai bus pirmas toks istorinis susitikimas, nes visi Europos Komisijos nariai Lietuvoje nėra buvę.

Iš suplanuotų 200 Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių daugiau kaip 20 bus aukšto lygio susitikimų, 162 - ekspertų lygio ir 12 - parlamentinių renginių. Vien aukšto lygio susitikimuose, planuojama, dalyvaus 34 valstybių ir vyriausybių vadovai, daugiau nei 800 ministrų, apie 10 tūkst. delegacijų narių, per 1500 žiniasklaidos atstovų.

Vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo renginių - lapkritį vyksiantis Rytų partnerystės vadovų susitikimas Vilniuje.

Pagrindinis pirmininkaujančiai šaliai tenkantis uždavinys - vadovauti ES teisės aktų leidybai, kuria Taryba rūpinasi kartu su Europos Parlamentu, užtikrinti Sąjungos darbotvarkės tęstinumą, sklandų teisėkūros procesą, atstovauti visų šalių narių interesams.

Pirmininkaujanti šalis vadovauja ES Tarybai ir jos parengiamiesiems organams - darbo grupėms ir komitetams, organizuoja daugelį formalių ir neformalių susitikimų Briuselyje bei pirmininkaujančioje šalyje. Pirmininkaujanti šalis veda ES Taryboje vykstančias diskusijas ir siekia kuo platesnio narių sutarimo svarstant visai ES svarbius klausimus, priimant sprendimus.

Pirmininkaujanti šalis taip pat atstovauja ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis - Europos Komisija, Europos Parlamentu, kitomis ES institucijomis.

Siekiant užtikrinti Tarybos veiklos tęstinumą ir nuoseklų pirmininkavimo perėmimą, pirmininkaujančios valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja grupėmis po tris šalis. Tokia tvarka įtvirtinta 2009 metais, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis.

Vadinamasis Trejetas užsibrėžia, kokių ilgalaikių tikslų ketina siekti ir parengia bendrą 18 mėnesių Trejeto programą. Dabartinis Trejetas - Airija, Lietuva ir Graikija - ES teisėkūros procesui vadovaus nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 metų birželio 30 dienos.

Lisabonos sutartimi įsteigtos dvi naujos pareigybės. Pirmoji - Europos Vadovų Tarybos pirmininko. Šias pareigas eina belgas Hermanas van Rompėjus (Herman van Rompuy). Antroji - vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai. Šias pareigas eina britė Katerina Ešton (Catherine Ashton).

Atsiradus šioms naujovėms, pasikeitė pirmininkaujančios šalies vaidmuo, nes ji nebevadovauja Užsienio reikalų tarybos ir Europos Vadovų Tarybos susitikimams. Tačiau pirmininkaujanti valstybė ir toliau glaudžiai bendradarbiauja su Europos Vadovų Taryba ir vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams.

Be to, Lisabonos sutartis išplėtė Europos Parlamento galias įstatymų leidybos srityje, kurias jis dalijasi su Taryba.

Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva sieks patikimos, augančios ir atviros Europos.

"Prisijungus Kroatijai prie šio stalo mūsų bus jau nebe 27, o 28 narės. Todėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai atspindi visų Europos žmonių interesus - sieksime finansinio stabilumo, ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo. Dar vienas iš labai svarbių mūsų pirmininkavimo uždavinių - atvira ir saugi Europa bei jos kaimynystė", - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė birželio 28-ąją Lietuvos pirmininkavimo prioritetus pristatydama Europos Vadovų Tarybai.

Lietuvai teks baigti derybas dėl teisės aktų, užtikrinsiančių, kad 2014-2020 metų ES biudžeto pinigai šalis nares pasiektų laiku.

Lietuva stengsis užtikrinti finansinį stabilumą - tai vienas esminių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų. Finansinio stabilumo bus siekiama stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą bei kuriant bankų sąjungą.

Antrasis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetas - ekonomikos augimo skatinimas. Tam būtina mažinti nedarbą, ypač jaunimo.

Atvira Europa - trečias Lietuvos pirmininkavimo prioritetas. Tikimasi, kad Vilniaus viršūnių susitikimas, vyksiantis lapkričio mėnesį, atvers kokybiškai naują etapą ES santykiuose su Rytų partnerystės šalimis.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai aktualijas galima sekti specialiai tam sukurtoje oficialioje interneto svetainėje eu2013.lt

Joje bus pristatomi pirmininkavimo renginiai, pateikiami teminiai straipsniai ir interviu, vyks tiesioginės transliacijos iš aukščiausio lygio susitikimų, specialūs vaizdo reportažai leis pasidairyti po erdves, kuriose vyks svarbiausi susitikimai Lietuvoje.

Informacija oficialioje svetainėje bus pateikiama keturiomis kalbomis - lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų.