Salako stotis įrengta maždaug už 25 kilometrų nuo branduolinės jėgainės. Iš viso 25-30 kilometrų atstumu nuo IAE yra keturios tokios stotys. Tikslesnė drebėjimo vieta nenustatyta, nes jis buvo labai silpnas. Jo neužfiksavo nė viena iš kitų trijų seisminių stočių.
Žemės drebėjimą stebėjęs ir jį analizavęs geofizikas Andrius Pačėsa sakė BNS, kad tik po seismogramų tyrimų ir konsultacijų su specialistais iš Baltarusijos buvo įsitikinta, kad tai iš tiesų būta žemės drebėjimo. Todėl apie drebėjimą visuomenei pranešta tik po maždaug penkių mėnesių.
Kaip BNS sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, rugsėjį užfiksuotas žemės drebėjimas nekėlė jokio pavojaus nei IAE, nei gyventojams, kurie jo nė nepajuto. "Ignalinos jėgainės konstrukcija yra pakankamai atspari seisminiams smūgiams", - pažymėjo J.Satkūnas.
Pasak Lietuvos geodezijos tarnybos pranešimo spaudai, 1,4 balo drebėjimas apytiksliai gali būti prilygintas 20 kilogramų trotilo užtaiso sprogimui. Rugsėjį užfiksuotas žemės drebėjimas yra pirmasis, užfiksuotas Lietuvoje seisminio monitoringo sistema.
Specialistų teigimu, iki šiol specialia įranga žemės drebėjimų Lietuvoje užfiksuota nebuvo, Lietuvą tik pasiekdavo kitose valstybėse įvykusių žemės drebėjimų aidai.
"Kai kuriuos žmonės net juto, šviestuvai svyravo. O šis žemės drebėjimas mūsų vietinis, nuosavas, tikras", - sakė J.Satkūnas.
Aliarmo ir seisminio monitoringo sistemos, skirtos apsaugoti Ignalinos AE nuo galimų seisminių bangų bei stebėti vietinį žemės plutos seisminį aktyvumą, buvo įrengtos jėgainės iniciatyva 1999 metais. Seisminiai stebėjimai Lietuvoje pradėti 1972 metais.