aA
Visai neseniai amerikiečių portale „Fox news“ sudarytas Europos miestų, kuriuose 100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia nužudymų, sąrašas sukėlė didelį Lietuvos institucijų nepasitenkinimą. Tačiau tikrai ne mažesnį susirūpinimą turėtų sukelti „Business Insider“ straipsnyje aptariamos sparčiausiai nykstančios pasaulio valstybės, tarp kurių taip pat esame lyderiai.
Lietuva per 30 metų gali pasikeisti neatpažįstamai: gąsdinančios JT prognozės – ne iš piršto laužtos
© DELFI / Orestas Gurevičius

Šių metų sausį publikuotame portalo straipsnyje cituojama „Financial Times“ publikacija, kurioje aptariama mažo gimstamumo ir mažėjančių migracijos srautų sukelta demografinė krizė Italijoje. Šioje šalyje suminis gimstamumo rodiklis (vienai moteriai tenkantis vaikų skaičius) smuko iki 1,32. Demografai aiškina, kad norint užtikrinti kartų kaitą viena reprodukcinio amžiaus moteris turėtų susilaukti 2,1 vaiko.

„Tačiau Italija tikrai ne vienintelė susiduria su šiomis problemomis“, – rašo „Business Insider“.

Demografinių iššūkių temą prieš kurį laiką nagrinėjo ir britų nacionalinis transliuotojas BBC – rėmėsi Bulgarijos pavyzdžiu. Straipsnyje buvo skelbta, kad būtent Bulgarijos gyventojų skaičius mažėja sparčiausiai visame pasaulyje, tad šalis deda dideles pastangas, jog tobulintų savo švietimo sistemą bei užtikrintų ekonomines perspektyvas jauniems, dažnai emigraciją pasirenkantiems šalies gyventojams.

Lietuva per 30 metų gali pasikeisti neatpažįstamai: gąsdinančios JT prognozės – ne iš piršto laužtos
© Vida Press

Kaip teigiama amerikiečių verslo naujienų svetainėje, sparčiausiai nykstančių Europos valstybių sąrašas sudarytas siekiant geriau suprasti demografijos nulemtus pokyčius pasaulyje. Sparčiausiai mažėjančias šalis amerikiečių žurnalistai išrikiavo remdamiesi Jungtinių Tautų prognozėmis, pagal kurias numatoma, kaip populiacija gali kisti per kelis artėjančius dešimtmečius.

„Remdamiesi JT skelbiamais gimstamumo, mirtingumo ir tarptautinės migracijos rodikliais išskyrėme 20 šalių, kuriose nuo 2020 m. iki 2050 m. tikimasi sparčiausio populiacijos mažėjimo“, – aiškinama publikacijoje.

Lietuva atsidūrė antroje vietoje, bet prognozės dar liūdnesnės

Pirmoje sparčiausiai nykstančių šalių vietoje „Business Insider“ sąraše atsidūrė jau minėtoji Bulgarija. Pagal prognozes, nuo 6,9 mln. (2020 m.) šioje šalyje populiacija sumažės iki 5,4 mln. (2050 m.). Taigi numatoma, kad gyventojų skaičius susitrauks beveik 22 proc., arba penktadaliu.

"Business Insider" straipsnio ištrauka
"Business Insider" straipsnio ištrauka

Antroje vietoje sparčiausiai nykstančių šalių dvidešimtuko sąraše portalas įrašė Lietuvą. Pagal prognozes mūsų šalyje nuo 2,7 mln. (2020 m.) gyventojų skaičius susitrauks iki 2,1 mln. (2050 m.) Įdomu tai, kad amerikiečių portalas greičiausiai suklydo skaičiuodamas galimus populiacijos mažėjimo procentus, nes remiantis tokia prognoze gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėtų daugiau nei 22 proc. ir pralenktų Bulgariją. Tokiu atveju sąraše turėtume būti pirmieji.

Paskutinė JT ataskaita su populiacijos pokyčių prognozėmis buvo publikuota 2019 m. ir joje pažymima, jog tiek Bulgarijoje, tiek Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja itin sparčiai ir per 30 m. gali susitraukti beveik 23 proc.

Tiesa, ataskaitoje pateiktoje diagramoje Lietuva išskirta pirmu numeriu, tai reiškia, kad čia per artėjančius dešimtmečius numatoma didžiausia populiacijos griūtis.

Trečiąją vietą „Business Insider“ sudarytame sparčiausiai nykstančių šalių sąraše užėmė Latvija, ketvirtąją – Ukraina, o penktąją – Serbija.

JT prognozė
JT prognozė
Jeigu mes sudėtume visus tuos rodiklius, pamatytume, kad greičiausiai gyventojų skaičius turi tendenciją tik mažėti, nes nėra prognozuojama, kad gimstamumas artimiausiu metu pasieks tą ribą, kuri užtikrina kaitų skaičių, t.y. 2,1 arba 2 vaikai vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai. Remiantis šiomis prielaidomis, aš manau, kad viena vertus, tie rodikliai yra gąsdinantys, kita vertus, jie gali būti realūs.
D. Stumbrys

Prognozės realios

Komentuodamas tokias prognozes Lietuvos Socialinių tyrimų centro mokslininkas, sociologas dr. Daumantas Stumbrys DELFI aiškina, kad gyventojų skaičių šalyje lemia trys pagrindiniai veiksniai – gimstamumas, mirtingumas ir migracija.

„Jeigu taip paprastai, visuomenėje, kažkokioje šalyje, gyventojų skaičius priklauso nuo trijų dalykų – kiek žmonių gimsta, kiek miršta ir kiek atvažiuoja bei išvažiuoja“, – teigia sociologas.

Pasak jo, tokias ne itin džiugias perspektyvas Lietuvai piešia ne tik Jungtinės Tautos, panašios tendencijos esą atsispindi ir kai kuriose Eurostato prognozėse.

„Jeigu mes remtumėmės natūralios gyventojų kaitos prielaidomis, tai yra gimstamumo ir mirtingumo skirtumu, manau, kad visos prognozės yra ganėtinai realios. Vienai moteriai Lietuvoje gimsta maždaug 1,6 vaiko. Ką tai reiškia? Reiškia, kad vieną kartą, tai yra du tėvus, keičia 1,6 vaiko.

Jeigu mes sudėtume visus tuos rodiklius, pamatytume, kad greičiausiai gyventojų skaičius turi tendenciją tik mažėti, nes nėra prognozuojama, jog gimstamumas artimiausiu metu pasieks tą ribą, kuri užtikrina kaitų skaičių, t. y. 2,1 arba 2 vaikai vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai. Remdamasis šiomis prielaidomis, aš manau, kad, viena vertus, tie rodikliai yra gąsdinantys, kita vertus, jie gali būti realūs“, – komentuoja D. Stumbrys.

Lietuva per 30 metų gali pasikeisti neatpažįstamai: gąsdinančios JT prognozės – ne iš piršto laužtos
© DELFI / Karolina Pansevič

Mokslininkas pabrėžia, kad kalbant apie kitą populiacijos dydžiui įtaką darantį veiksnį – mirtingumą – Lietuvai taip pat nėra kuo džiaugtis: „Pagal mirtingumą Lietuva taip pat pasižymi vienais aukščiausių rodiklių tarp Europos Sąjungos šalių. Tendencijos pozityvios, gyvenimo trukmė ilgėja, bet tai nėra kokie nors drastiški, ypatingi pailgėjimai, kurie galėtų žymiai prisidėti prie populiacijos didėjimo.“

Anot sociologo, Lietuva, žiūrint į gyventojų skaičių, jau yra daug „nukraujavusi“, tačiau kol kas nepanašu, kad situacija keistųsi į gerąją pusę.

„Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuva iš istorinės 30 m. perspektyvos yra ta šalis, kuri neteko ketvirtadalio gyventoju. Depopuliacijos srautai Lietuvoje labai dideli, ir panašūs rodikliai prognozuojami ateityje“, – konstatuoja D. Stumbrys.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuva iš istorinės, 30 m. perspektyvos, yra ta šalis, kuri neteko ketvirtadalio gyventoju. Depopuliacijos srautai Lietuvoje yra labai dideli ir panašūs rodikliai prognozuojami ateityje.
D. Stumbrys

Sunkiausia nuspėti migracijos srautus

Socialinių tyrimų centro daktaras atkreipia dėmesį, kad, nors gyventojų mažėjimo tendencija Lietuvoje labai akivaizdi, prognozėmis 100 proc. kliautis negalima. Pasak jo, tai tėra savotiška projekcija, kuri gali padėti šalims numatyti ateityje laukiančius ekonominius ar socialinius iššūkius. Vis dėlto, sako D. Stumbrys, lygtyje yra vienas nežinomasis.

„Grįžtame prie svarbiausio rodiklio, tai yra migracijos. Per pastaruosius trisdešimt metų turime gyventojų skaičiaus mažėjimą. Pagrindinis veiksnys, kuris nulėmė tą mažėjimą, buvo migracijos neto – išvažiuojančių ir atvažiuojančių žmonių skirtumas. Labai ilgai mes turėjome neigiamą migracijos neto ir labai sunku prognozuoti šį rodiklį. Kiek žmonių atvažiuos, kiek išvažiuos, priklauso nuo įvairių procesų: kaip priimančioje ir kaip siunčiančioje šalyje svyruoja ekonomikos ciklai, keičiasi teisės aktai, kokios yra bendradarbiavimo sutartys su kitomis šalimis ir taip toliau. Iš tų trijų veiksnių, kuriuos minėjau, šį prognozuoti sudėtingiausia“, – tikina D. Stumbrys.

Lietuva per 30 metų gali pasikeisti neatpažįstamai: gąsdinančios JT prognozės – ne iš piršto laužtos
© Shutterstock

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. pirmą kartą po 28 metų pertraukos Lietuvos gyventojų skaičius per metus padidėjo. Tiesa, vos 145 žmonėmis. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo užfiksuotas 1991 metais.

„Jeigu mes pasižiūrėtume, ką slepia to rodiklio struktūra, pamatytume, kad jis susidaro iš tų žmonių, kurie atvažiuoja, ir tų, kurie išvažiuoja. Tų išvažiuojančių skaičius stabilus, jis nėra radikaliai pasikeitęs, žmonės kaip emigravo, taip ir emigruoja. Kas nulemia pastarųjų metų pokytį, tai yra imigracija. Per pastaruosius dvejus metus pasikeitė būtent imigracijos srautai.

Lietuvoje, aišku, kaip visada didelę dalį sudaro grįžtantys emigrantai, bet turbūt didžiausią poveikį padarė atvykstantys migrantai, visų pirma, iš Ukrainos, paskui – Baltarusijos ir Rusijos. Kaip tokius dalykus prognozuoti žiūrint į trisdešimties metų perspektyvą? Galime prognozuoti kokias nors tendencijas, kad galbūt mūsų emigracijos srautai sumažės ir, tikėtina, jei pastaraisiais metais imigracijos srautai iš Rytų suintensyvėjo, jie liks panašūs“, – kalba D. Stumbrys.

Nuolatinių gyventojų skaičius 1990–2020 m. metų pradžioje (Statistikos departamento duomenys)
Nuolatinių gyventojų skaičius 1990–2020 m. metų pradžioje (Statistikos departamento duomenys)

Migracijos srautus gali lemti ir gamtos kataklizmai, ir užkrečiamos ligos

Po paskutinės paskelbtos statistikos, tarsi rodančios, kad Lietuva nebemažėja, prognozuojamas šalies nykimas gali atrodyti neįtikinamai. Vis dėlto, pasak D. Stumbrio, kol kas nėra aišku, kaip situacija klostysis ateinančiais metais, ar tai nebus tik trumpas gyventojų skaičiaus subangavimas.

„Visokie veiksniai gali lemti: kai kas prognozavo, kad bus imigrantų srautas iš Sirijos, kažkokie kariniai konfliktai, dabar – gamtos kataklizmai, užkrečiamos ligos. Tai gali turėti labai didžiulį poveikį gyventojų migracijos srautams. Juk niekas neprognozavo, kad staiga kažką nulems konfliktas ir 2014 m. Europoje kils migrantų krizė“, – apie vykstančius procesus kalba sociologas.

Visokie veiksniai gali lemti: kai kas prognozavo, kad bus imigrantų srautas iš Sirijos, kažkokie kariniai konfliktai, dabar gamtos kataklizmos, užkrečiamos ligos. Tai gali turėti labai didžiulį poveikį gyventojų migracijos srautams.
D. Stumbrys

Pašnekovo teigimu, šalyse, kuriose fiksuojami dideli imigrantų srautai, iš tiesų matomi ir gerėjantys gimstamumo rodikliai. Vis dėlto, pastebi jis, iš kitų šalių atvykstantys gyventojai keičia ir pačią populiacijos struktūrą.

„Visų pirma, tautiniu aspektu, nes išvyksta lietuviai ir atvažiuoja kitų šalių gyventojai. Na, ir kitais aspektais – lyties, amžiaus. Aišku, dažniausiai atvažiuoja darbingo amžiaus žmonių, dažniau turbūt vyrų. Tai tarsi turėtų pozityviai veikti ir gimstamumo rodiklius, nes gimstamumo rodikliai tarp imigrantų dažniausiai yra didesni. Tose šalyse, kur susiduriama su dideliais imigracijos srautais, gimstamumo rodikliai veikiami teigiamai. Klausimas, kaip bus Lietuvoje, nes pas mus atvažiuoja iš tų šalių, kur gimstamumo rodikliai nėra labai dideli“, – įžvalgomis dalijasi D. Stumbrys.

Lietuva per 30 metų gali pasikeisti neatpažįstamai: gąsdinančios JT prognozės – ne iš piršto laužtos
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Paklaustas, kiek gimstamumo situacijai atsiliepia toliau gana sparčiai vykstanti emigracija iš Lietuvos, mokslininkas teigia, kad poveikis didelis, nes dažniausiai išvyksta jauni, darbingo amžiaus žmonės.

„Vadinasi, jie išsiveža savo vaikus – kalbant apie emigrantų žemiausias amžiaus grupes, t. y., vaikus, skaičius yra gana didelis. Kita vertus, išvažiuoja reproduktyvaus amžiaus grupė, kuri yra labiausiai linkusi susilaukti vaikų. Vidutinis gimdančios moters amžius yra apie trisdešimt metų – pasižiūrėjus emigrantų amžių, tai yra labai panaši amžiaus grupė, didžioji dalis emigrantų yra nuo 25 iki 30 metų“, – sako pašnekovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(118 žmonių įvertino)
4.1780

Top naujienos

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (71)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Iš patikros Kauno oro uoste pasijuokęs Messina ragino nebepanikuoti: gal išprotėjote? (204)

Ettore Messina skeptiškai vertina nervingą ažiotažą, kurį kelia nevaldomas koronaviruso...

Vėžys kasmet užklumpa tūkstančius: gyvenimą prailginti galima laikantis kelių paprastų patarimų

Praeitą savaitę Lietuvoje besilankęs garsus britų onkologas profesorius Robertas Thomasas...

JAV specialistas: pandemija neišvengiama ir ji bus skausminga gera žinia, kad koronavirusas gailestingas vaikams (43)

Tuščios mokyklų klasės, duris užvėrę restoranai ir pacientais užgrūstos ligoninės. Tokius...

Veryga pasakė, kodėl neleis tirtis savanoriškai ir kas neturėtų eiti į darbą (255)

Po ekstremalios situacijos paskelbimo visoje Lietuvoje dėl koronaviruso grėsmės, ketvirtadienį...

Vienos didžiausių baldų įmonių Lietuvoje vadovas: pinigai ir laimė – tokie sunkiai į vieną krūvą suplakami dalykai „Delfi“ laida „Atsakingas požiūris“ (1)

Šios savaitės Delfi laidos „ Atsakingas požiūris “ vedėjo, žurnalisto Rimvydo Valatkos...

Pasitikrinkite, ar mokate vairuoti – pamėginkite įveikti „Regitros“ teorijos egzaminą kokios klaidos dažniausios (86)

Norėdami sėsti prie automobilio vairo, užsilipti ant motociklo, kitaip tariant, tiesiog pradėti...

Rūta Steponavičienė

Kodėl sveika meilė – toks retas reiškinys mūsų visuomenėje?

Meilės trokšta visi – nuo mažo vaiko iki senjoro, deja, šis gyvenimo variklis įneša daugiau...

Lietuvės laukė nemaloni staigmena darbo susitikime Taline: kolegės iš Latvijos atvyko su užsikrėtusiu žmogumi (96)

Šiandien buvo pranešta, kad Estijoje užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis. Buvo skelbiama,...

|Maža didelių žinių kaina