aA
Šiandien į istoriją pateksiančioje konferencijoje „Idėja Lietuvai“ pagaliau nuskambėjo nekantriai lauktos trys idėjos.
© DELFI / Karolina Pansevič

Jos buvo palydėtos griausmingomis susirinkusiųjų „Litexpo“ rūmuose Vilniuje ovacijomis. Iš 1500 pasiūlytų idėjų, kurias galėjo siūlyti visi norintys, buvo atrinktos 30 idėjų. Galiausia, visuomenė, įtakingiausi šalies ekspertai ir profesionalai iš jų išrinko tris.

Jas paskelbė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Lietuva pasirinko šias idėjas:

3 idėjos Lietuvai
3 idėjos Lietuvai
© DELFI

Daugiau skaitykite čia.

„Idėja Lietuvai“ iniciatyvą sveikino George'as W. Bushas: visada didžiavomės Lietuva.

Daugiau skaitykite čia.

„Pirmiausia noriu pasakyti, kad ši idėja apie idėjas buvo labai gera idėja. Mes pasitinkame antrą šimtmetį ir mūsų žmonės patys pasiūlė, koks tas šimtmetis turi būti. Jie pasiūlė net pusantro tūkstančio idėjų ir galiausiai po atrankos proceso turime tris. Gal kažkam pasirodys, kad tai ne pačios svarbiausios idėjos, bet svarbiausia, kad jos atrinktos pačių žmonių“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Daugiau skaitykite čia.

Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Šis projektas – tai galimybė pažvelgti į mūsų valstybės ateitį piliečių akimis. Drąsios, skatinančios proveržį ir pokyčius, o svarbiausia – vienijančios tautą idėjos yra stipriausia valstybės varomoji jėga“, – konferencijos dalyvius sveikino S. Skvernelis.

„Ši idėja bręsta jau kurį laiką. Gera žinoti, kad ją pradėjome įgyvendinti dar gerokai iki šio renginio – esame pažengę, nes kalbėjome apie tai jau seniai“, – apie idėją įteisinti dvigubą pilietybę kalbėjo V. Pranckietis.

Lietuvai – užsienio profesionalų patarimai ir pamokos

Po idėjų paskelbimo Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje pranešimus skaitė garbingi užsienio svečiai.

Vašingtone įsikūrusio Nacionalinio demokratijos fondo (NED) prezidentas Carlas Gershmanas pasakojo susirinkusiems apie demokratiją kaip pokyčių variklį.

Taip pat jis pasidžiaugė Lietuvos demokratija ir pasveikino valstybę su šimtmečiu.

„Šiandien Lietuva švenčia 100-uosius savo nepriklausomybės metus, tačiau kova ginant laisvę prasidėjo gerokai anksčiau prieš 1918-sius. Lietuva, kaip pafrontės valstybė, Vakarų šalimi tapo dar 1253-siais, kai Mindaugą karaliumi karūnavo popiežius Inocentas IV.

Nuo 1492-ųjų Lietuva nuolat tris šimtus metų kariavo su Rusija, o LDK nešė katalikiškos Europos vertybių vėliavą. Nuo tų laikų bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė tapo iššūkiu Rusijos absoliutizmui, nes jūs sukūrėte demokratinę sistemą, su renkamu parlamentu, tolerancija religijoms ir nepriklausomais teismais“, – istorines kovas priminė C. Gershmanas.

Carlas Gershmanas
Carlas Gershmanas
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis pabrėžė, kad Lietuvos politinis apsisprendimas kyla būtent iš istorinės patirties, stengiantis išlikti politinės ir civilizacijų kovos tarp Europos ir Rusijos kontekste.

Daugiau skaitykite čia.

Buvęs Estijos Ministras Pirmininkas Taavi Roivas savo pranešime visų pirma pakvietė dalyvius prisiminti gana netolimą praeitį visų trijų Baltijos šalių praeitį.

„Aš pats esu gimęs 1979 metais. Mano amžiaus žmonės atsimena, kad tuo metu mūsų šalys buvo okupuotos, mūsų laisvės buvo ribojamos, galėjome keliauti tik kaimyninėse šalyse, prekybos galimybės buvo apribotos tik iki vienos zonos. Tai buvo pasaulis, kurio nebenorėtume matyti.

Šiandien esame turtingiausios prekybos zonos, Europos Sąjungos, nariai, taip pat priklausome NATO, esame euro zonos narės, sėkmingiausio pasaulio klubo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nariai (Lietuvoje stojimo procesą tikisi baigti iki šių metų vasaros – red. pastaba). Mes turėtume savimi didžiuotis, kad tiek daug pasiekėme“, – sakė jis.

Taavi Rõivas
Taavi Rõivas
© DELFI / Domantas Pipas

Jis skaitė pranešimą, koks turėtų būti valstybės vaidmuo kuriant skaitmeninę visuomenę.

Daugiau skaitykite čia.

Susivienijo ir ekonomistai

Susivieniję Lietuvos ekonomistai iš skirtingų bankų susirinkusią publiką ir visus, stebinčius renginį internetu, pradžiugino jungtiniu pranešimu „Idėjų įkvėpta ekonomika“.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakojo, ko Lietuva turėtų pasimokyti iš kitų šalių, kad jas pasivytų.

„Iš tikrųjų per nepriklausomybės laikotarpį pasiekėme labai daug, prieš 20 metų mūsų ekonomika sudarė tik 30 proc. Vakarų Europos vidurkio, o dabar net 70 proc. Galime paploti sau. Būtent mūsų dėka mums pavyko šitą proveržį pasiekti. Jeigu išlaikysime pagreitį, tai 2030 m. pasivysime Vakarų Europą“, – teigė jis.

SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda aptarė 30 iš 1500 siūlytų atrinktų idėjų.

Jis džiaugėsi, kad iniciatyva „Idėja Lietuva“ suvienijo žmones, o valdžios atstovai negalės ignoruoti to, kas buvo pasiūlyta, nes tauta parodė, kad nori ir sugeba dalyvauti valstybės valdyme. „Mes nerasime vienos stebuklingos idėjos, nėra vienos idėjos, kuri išgelbėtų Lietuvą ir suteiktų didžiulį konkurencinį pranašumą, idėjų yra daugybė“, – sakė jis.

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis juokėsi, kad jam teko maloniausia ir sunkiausia užduotis, nes turintis pristatyti tris daugiausia balsų gavusias, populiariausias ekonomines idėjas.

„Sunkiausia, nes už dvi aš nebalsuočiau, bet čia tik mano nuomonė, – šmaikštavo ekonomistas. – Tiesą sakant, dvi iš tų idėjų yra kontraversiškos.“

Vis dėlto jis džiaugėsi, kad tarp atrinktų idėjų pateko jo palaikoma idėja – skaitmenizuoti valstybės valdymą.

Daugiau skaitykite čia.

Dalijosi sėkmės receptais

Izraelio nevyriausybinės organizacijos „Taglit“ arba „Birthright Israel“ vadovas Gidi Markas konferencijoje pristatė savo organizacijos patirtį, kaip pritraukti jaunus žydiškų šaknų turinčius žmones aplankyti Izraelį, kurie ten iki tol nėra buvę

Daugiausiai iš privačių turtingų rėmėjų lėšų finansuojamas „Brithright Israel“ remiamas Izraelio vyriausybės, kuri skyrė savo paramą ir ketvirtadalį lėšų. Nuo 20 mln iki 150 mln. dolerių išaugęs organizacijos biudžetas leidžia tūkstančiams 18-26 amžiaus jaunuolių pamatyti savo protėvių valstybę, susipažinti su vietos žmonėmis, užmegzti vertingų kontaktų, o gal net paskatinti investuoti.

„Tikslas buvo paprastas: pritraukti juos į Izraelį. Tegu atvažiuoja, pamato, kokia tai šalis. Galbūt jie grįš, galbūt čia investuos? Būtent tai ir pasiteisino – pradėję nuo 2 tūkst. žmonių pernai jau turėjome per 600 tūkst. programos dalyvių, kurie skleisdami žodį arba investuodami jau atnešė 1,4 mlrd. dolerių,

Buvo atvejis, kai iš JAV atvykę jaunuoliai sėdi autobuse ir kalbasi su izraeliečiai. Sako, „kaip pas jus gražu“. Po kelių dienų jie sako „kaip pas mus gražu“. Tai išties keičia žmones, o iš lūpų į lūpas sklindanti informacija didina susidomėjimą – iš 5 tūkst. norinčiųjų dalyvauti mūsų programoje per vieną kartą galime atrinkti tik 500”, – pasakojo jis.

Iš Suomijos kilęs švietimo ekspertas ir profesorius dr. Pasi Sahlbergas pristatė Suomijos pamokas Lietuvai švietimo srityje ir supažindino, ko mes galime pasimokyti iš pažangios šios šalies švietimo sistemos.

„Strateginė švietimo kryptis – šviesti ir parengti kūrėjus. Tuos, kurie gali atrasti naujus dalykus, kurti naują dalyką. Tai – pagrindinis švietimo sistemos siekis. Ne vartoti, o kurti naujus dalykus“, – Lietuvą mokė žinomas švietimo ekspertas Pasi Sahlbergas.

Tuo metu„ConnectIreland“ generalinė direktorė Joanna Murphy pateikė į Lietuva gana panašios šalies – Airijos sėkmės pavyzdį.

Joanna Murphy
Joanna Murphy
© DELFI / Domantas Pipas

„ConnectIreland" mobilizavo pasaulio airių bendruomenę, kuri reklamuoja savo gimtąją šalį, į ją pritraukdama užsienio investuotojus. Prie „ConnectIreland" klubo prisijungė 14 tūkst. žmonių, o po penkerių metų jų jau buvo 110 tūkst.

„Pradžioje neturėjome nieko – nei įmonių, nei kontaktų. Mums reikėjo paramos šitai iniciatyvai, ir vienintelis būdas, kaip galėjome veikti, – sukelti kuo daugiau triukšmo, nusiųsti žinią visam pasauliui. Turėjome būti labai ambicingi, suvokti, kad kartu galime kažko pasiekti“, – pasakojo ji.

Daugiau skaitykite čia.

Vėliau Danijos nacionalinės darbo rinkos ir įdarbinimo agentūros prie Darbo ministerijos generalinis direktorius Mortenas Binderas pristatė Danijos „flexicurty“ modelį kaip vieną iš laimingos visuomenės receptą.

Daugiau skaitykite čia.

Finale – apie lietuvių sėkmę ir autorių apdovanojimai

Dieninę idėjų ir pokyčių konferencijos dalį vainikavo žurnalisto Andriaus Tapino moderuojama diskusija „Kodėl lietuviai užprogramuoti būti sėkmingi“.

Apie tai diskutavo Nepriklausomos Lietuvos Valstybės Atkūrimo akto signataras prof. Vytautas Landsbergis, istorikas, Vilniaus Universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas, Lietuvos studentų komandos, nugalėjusios Pasaulio sintetinės biologijos konkurse nariai ir Dakaro ralio lenktyninkai Antanas Juknevičius bei Darius Vaičiulis.

Konferenciją užbaigė tiesiogiai transliuojami iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ autorių apdovanojimai, kuriuose bus pagerbti jai labiausiai nusipelnę asmenys ir žiniasklaidos atstovai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kodėl Skvernelis tapo profsąjungų taikiniu: šita valdžia iš kokios pusės bepažiūrėsi atrodo blogai (484)

Mokytojų profesinių sąjungų veiksmai sukūrė precendentą, kuris yra linkęs kartotis ateityje,...

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (40)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Teismas patvirtino: Kručinskų vaikai buvo paimti teisėtai (613)

Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Kručinskų vaikams buvo kilusi reali grėsmė, todėl jie...

Smūgis durelėmis į kitą automobilį nebūtinai baigsis deklaracija – žinovai mato spragų (151)

Galimybė eismo įvykio deklaraciją pildyti tada, kai automobilio šonas paženklinamas greta...

Valgote papelijusius maisto produktus? Net nenutuokiate, kas jūsų laukia (65)

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai...

SGD terminalą dabar nori pirkti: kas pasikeitė (383)

Parlamentui priėmus svarstyti įstatymų projektus, kurie sukurtų teisinį pagrindą suskystintų...

Kauną drebinusiems „Ryto“ fanams liūdna net ne dėl rezultatų – apgailestauja dėl klubo vadovų (70)

Po LKL dvikovos Kaune, kur Vilniaus „Rytas“ nusileido „Žalgirio“ komandai 86:95, sostinės...

Vilniuje rengiamasi statyti unikalų pėsčiųjų tiltą per Nerį (60)

Tokio konkurso sostinė nematė daugiau nei 15 metų – savivaldybė rengiasi tiesti naują ir...

Gražu žiūrėti: vilniečiai parodė, kaip vilkint juodą nepasimesti pilkoje masėje (42)

Jei šiomis dienomis skyrėte laiko pasivaikščiojimams sostinės senamiestyje, žvelgiant į...

Po antrojo dvynukų gimtadienio Zvonkai namuose pasigedo vietos: teko imtis gudrybių (28)

Pirmąją žiemos dieną – gruodžio 1-ąją – Katažinos ir Deivydo dvynukai atšventė savo...