aA
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį kai kuriose pasaulio valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje. Pasak šios ataskaitos, Lietuvoje diskriminuojamos tautinės mažumos, tai yra lenkai, rusai ir čigonai, perrašoma istorija, persekiojami Antrojo pasaulinio karo veteranai, iškraipomi istoriniai faktai, susiję su Lietuvos patirtimi sovietiniu periodu.
Lietuva pagal Rusijos URM ataskaitą: čia persekiojami čigonai, perrašoma istorija
© A.Didžgalvio nuotr.

Pro didžiosios kaimynės akis neprasprūdo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, konservatoriaus Arvydo Anušausko knygos, kuriose kalbama apie sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimus ar lietuvių pasipriešinimą sovietinei okupacijai, bei lietuviškai išleista Timothy Snyder knyga „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“.

Politologas Nerijus Maliukevičius tokį Rusijos ministerijos dokumentą vadina „užstrigimu“ Šaltojo karo laikuose, „marazmu“ ir „gėdos neturėjimu“. Jo nuomone, žmogaus teisės yra ta sritis, kur pati Rusija neblizga, mat nacionalistiškai nusiteikę jaunuoliai siautėja gatvėse, užpuola kaukaziečius, pasitaikė net nužudymų.

Nacių ir sovietų režimų sulyginimas – neleistinas?

Rusijos užsienio reikalų ministerija, aptardama žmogaus teisių padėtį Baltijos šalyse, pirmiausia pabrėžė, kad didžiausią nerimą kelia faktas, jog dauguma rusų Latvijoje ir Estijoje vis dar neturi šių šalių pilietybės. Lietuvai šis priekaištas niekada nebuvo taikomas, tačiau mūsų šalis supeikta už informacinės erdvės rusų kalba siaurinimą, Antrojo pasalinio karo veteranų persekiojimą bei sovietinio periodo teisėsaugininkų persekiojimo.

Aš tik noriu priminti, kad radikalų mėgiamas geopolitikas Aleksandras Duginas Rusijoje savo geopolitikos chrestomatijoje yra pateikęs tokią Rusijos politikos Lietuvoje aksiomą: lenkų korta yra nepakartojamai vertinga Rusijos užsienio politikos tikslams Lietuvoje.
N.Maliukevičius

Pasak ataskaitos, visose trijose Baltijos šalyse perrašoma istorija, nors būtent tuo iš Baltijos valstybių pusės yra kaltinama pati Rusija. Savo argumentą, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra perrašoma istorija, Rusijos ministerija grindžia tuo, esą šiose šalyse yra aukštinami fašistų bendrininkai, vyksta vieši „Waffen SS“ legionierių susitikimai, niekinami sovietų paminklai, nacionalistiškai nusiteikęs jaunimas rengia eitynes, persekiojami Antrojo pasaulinio karo veteranai.

Kaip žinoma, „Waffen SS“ susitikimai vyksta ne Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje, mat mūsų šalis Antrojo pasaulinio karo metu SS dalinių nesuformavo.

Ypatingą Rusijos užsienio reikalų ministerijos nepasitenkinimą kelia faktas, kad Lietuva siekia vienodai vertinti sovietų ir nacių vykdytus nusikaltimus žmoniškumui. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje išsakyti Lietuvos teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teiginiai, kad abu režimai – nacių ir sovietų – pažeidinėjo žmogaus teises bei okupavo Lietuvą, traktuojami kaip neleistini.

„Šitaip pasisakyti sau leido oficialus valstybės atstovas, valstybės, kuri pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje. Vien todėl tokie pasisakymai neleistini“, - teigiama dokumente.

Rusija ėmėsi ginti lenkų ir romų teises

Rusijos užsienio reikalų ministerijos pasipiktinimą sukėlė ir Lietuvoje priimtas Švietimo įstatymas, numatantis sustiprinti lietuvių kalbos dėstymą tautinių mažumų mokyklose, nors gimtosios kalbos pamokų skaičius dėl to nenukenčia.

Kaip žinoma, didžiausią nepasitenkinimą dėl šios įstatymo reiškia Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nors Lietuvos lenkams pirmiausia rūpi tai, kad nuo 2013-ųjų bus suvienodinamas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.

„Pastaruosius dvejus metus ginant savo teises su lenkų bendruomene konsoliduojasi ir daugelis rusakalbių politinių ir visuomeninių organizacijų. Dviejų didžiausių nacionalinių diasporų bendri tikslai nukreipti prieš vietos valdžios politiką, kuria siekiama asimiliuoti šalyje gyvenančias nacionalines mažumas, nepaisant pagrindinių tarptautinių teisės aktų“, - rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos ataskaitoje.

Pasipiktinimą sukėlė ir tai, kad Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose daugumą sudarantys Lietuvos lenkai negali geografinių pavadinimų rašyti savo gimtąja kalba.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat pasirėmė Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją rekomendacijomis Lietuvai dėl sovietų nusavintos nuosavybės grąžinimo žydams ir lenkams, sukritikavo įstatymą dėl draudimo kandidatuoti į prezidento postą ne Lietuvoje gimusiems asmenims bei susirūpino prasta čigonų padėtimi.

Pasak dokumento, Lietuvoje sužlugo romų integracijos programa, ši tautinė mažuma neįtraukiama į švietimo sistemą, darbo rinką, nėra aprūpinami būstu.

Lietuvoje formuojamas Rusijos, kurios reikia bijoti, įvaizdis?

Lietuva, be kita ko, kaltinama, kad iškraipo ir falsifikuoja faktus, susijusius su Antruoju pasauliniu karu. Rusijos užsienio reikalų ministeriją piktina tai, jog renginiuose, kuriuose minimos sovietų žudynių aukos ar kiti šaliai reikšmingi įvykiai, dalyvauja aukščiausi valstybės pareigūnai.

„Rengiamos masinės kampanijos, prisirišant prie „reikšmingų“ datų, daugiausiai susijusių su „juodais šalies sovietinės praeities puslapiais“. Jose reguliariai dalyvauja valstybės ir Užsienio reikalų ministerijos aukščiausio rango asmenys, kurie ne kartą viešai kartojo žinomus „postulatus“ apie „sovietinę okupaciją“ ir būtinybę atlyginti „sovietinio genocido žalą Lietuvos gyventojams“, - rašoma dokumente.

Ataskaitoje paminima, jog Lietuvos istorinės pretenzijos peržengia net tarybinio laikotarpio ribas, aktyviai plėtojama 1831 m. sukilimo „prieš carizmą“ tema.

„Iškreiptas požiūris į istoriją kultivuojamas ir mokykliniuose šalies vadovėliuose. Vietos rusakalbių ekspertų vertinimu, daugelio amžių Rusijos istorija juose pateikiama labai schematiškai, akcentuojant Ivaną Rūstųjį, Petrą I, Leniną ir „kraugerį Staliną“. Mokykliniame istorijos kurse sąmoningai formuojamas nepatrauklus Rusijos, kurios reikia bijoti, įvaizdis“, - rašoma Rusijos ministerijos ataskaitoje.

N.Maliukevičius: tai marazmas ir gėdos neturėjimas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas N. Maliukevičius teigia, kad perskaičius šią ataskaitą akivaizdu, jog jos kūrėjus užvaldė savotiškas marazmas.

„Perskaičius susidaro įspūdis, kad tokių ataskaitų rašytojus užvaldė savotiškas marazmas. Kitas įspūdis, kad jie neturi gėdos publikuodami tokias ataskaitas, įvertinant vidinę Rusijos situaciją“, - DELFI teigė politologas.

Pasak N. Maliukevičiaus, iš šio dokumento matyti, jog Rusija save įsivaizduoja kaip globalią supervalstybę, galinčią diktuoti kitoms valstybėms, kaip reikia elgtis žmogaus teisių srityje.

„Tiesą sakant susidarė tokia „orveliška“ situacija, o rašytojai akivaizdžiai neturi gėdos jausmo. Reikia sugebėti viešai priekaištauti kitoms valstybėms, kai pas tave vyksta nacionalistiniai maršai, kai tos nacionalistinės ar neonacistinės grupuotės kitataučius. Tai tikrai savotiškas gėdos neturėjimas“, - sakė politologas.

„Man atrodo, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos specialistai užstrigo Šaltojo karo laikotarpyje ir tikriausiai vis dar įsivaizduoja savo įstaigą kaip Andrejaus Gromykos aparatą Sovietų Sąjungos laikais. Tokie kūriniai yra grynai propagandiniai kratiniai, siekiant pademonstruoti „what-aboutism'o“ strategiją – kai pas tave viduje daugybė problemų, tu sieki nukreipti dėmesį badant pirštu į jo problemas ir taip nuvesti kalbą nuo savo vidinių problemų“, - pridūrė mokslininkas.

Pasak jo, Rusijoje žmogaus teisių gynėjai nuolat kalba apie susirinkimų laisvės ribojimą, žiniasklaidos laisvės trūkumą bei kitus trūkumus.

„Sovietų Sąjunga irgi, kai JAV jai priekaištaudavo dėl žmogaus teisių, sakydavo: „O pas jus juodaodžius karia. Šiuolaikinis „what-aboutism'as“ sukasi apie „vargšus rusakalbius“ Baltijos valstybėse ir visoje Europoje“, - teigė N. Maliukevičius.

Politologo nuomone, Rusijos užsienio reikalų ministerijos ataskaitoje taip pat aiškiai atspindimas siekis pasinaudoti vadinamąja „lenkų korta“. Kadangi Lietuvoje nėra daug rusų kilmės piliečių, tai siekiant užsienio politikos tikslų Rusija visuomet naudojasi lenkų tautine mažuma.

„Aš tik noriu priminti, kad radikalų mėgiamas geopolitikas Aleksandras Duginas Rusijoje savo geopolitikos chrestomatijoje yra pateikęs tokią Rusijos politikos Lietuvoje aksiomą: lenkų korta yra nepakartojamai vertinga Rusijos užsienio politikos tikslams Lietuvoje. Lietuvoje nėra rusakalbių kortos, kokią Rusija turi Latvijoje ir Estijoje, bet A. Duginas yra pasakęs, kad būtina išnaudoti lenkų kortą, nepriklausomai nuo to, kad Lietuva ir Lenkija tapo strateginėmis partnerėmis. Mes realiai tą matome iš to, kaip Rusijos užsienio reikalų ministerija imasi lenkų mažumos gynėjo vaidmens“, - teigė mokslininkas.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad Rusija labai sėkmingai priverčia mus pačius vartoti kai kurias sąvokas. Ypač tai pasakytina, kai kalbama apie sovietų ir nacių vykdytų nusikaltimų vertinimą. Lietuva siekia adekvataus šių režimų nusikaltimų vertinimo, tuo tarpu Rusijos pastangomis vis prasprūsta, jog mūsų šalis siekia sulyginti šiuos nusikaltimus.

A.Anušauskas: įdomu, kad neminimas KGB dokumentų viešinimas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas, perskaitęs Rusijos ministerijos parengtą ataskaitą, teigia susidomėjęs faktu, jog kaimyninės valstybės atstovai tiek daug dėmesio skiria Lietuvos požiūriui į istoriją.

„Atkreipiau dėmesio į vieną aplinkybę. Labai įdomu, kad kai kalbama apie Baltijos valstybes, tai Latvijoje ir Estijoje Rusija reiškia daugiausia pretenzijų dėl to, kad tam tikrai daliai žmonių nėra suteikta pilietybė. Bet pagal ataskaitos apimtis aš supratau, kad Rusijai tai mažesnė blogybė, tuo tarpu visa tai, kas daroma Lietuvoje, puoselėjant savo istorinę atmintį, yra gerokai didesnė blogybė“, - DELFI sakė A. Anušauskas.

„Matosi, kad žmones, Maskvoje rašančius ataskaitas, labiausiai nervina tai, jog Lietuvoje minimi sovietų režimo nusikaltimai, kad jie prisimenami. Pavyzdžiui, paminėta, jog prisimenamos 22-osios Baltijos kelio metinės, kad prisimenami prieš 20 metų Medininkuose nužudyti mūsų pareigūnai, net paniekinamai kabutėse parašyti „pasieniečiai“. Paminėtas ir vienas paskutinių teisės aktų, kuris nukentėjusiais pripažino žmones, kurie 1990-1991 m. buvo prievarta paimami į sovietinę kariuomenę“, - pasakojo politikas.

A. Anušauskas taip pat sako, jog, jo nuomone, ataskaitą arba bent jos dalį apie paties politiko knygas tikriausiai rašė žmogus iš praeities – toks, kuris vis dar gyvena 1991 m. ir būtų buvęs aktyvus rugpjūčio pučo dalyvis.

„Matosi, kad tai kas vykdoma Lietuvoje šioje srityje Rusijai yra nemalonu, nes jų vykdoma veikla patiria nesėkmę. Čia, žinoma, labai geras mūsų įvertinimas, ačiū jiems. Kita vertus, man keista, kad jie nemini mūsų internetinio portalo kgbveikla.lt, kur yra skelbiami KGB dokumentai. Nė žodelio apie tai, nors vos kelių savaičių senumo teisės aktus pamini“, - teigė politikas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kas iš tikrųjų vyksta su planais stiprinti su NATO pajėgas Lietuvoje: problema visai ne Vokietijoje

Lietuva nori stiprinti NATO priešakines pajėgas – siekia, kad čia būtų nuolat dislokuota...

Lietuvos įmonės susiduria su užsakymų nukėlimu: pasaulinėje rinkoje – niūrios nuotaikos

Lietuvos įmonės kalba apie komponentų krizę, su kuria šiuo metu susiduriama pasaulyje. Teigiama,...

Rimvydas Valatka. Ukraina, krauju nuplauta

Birželio 23-ąją įvyko tai, ką 2013-ųjų lapkričio 21-ąją nutraukė Janukovyčiaus klika....

Karas Ukrainoje. Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši žmonės, tarp jų septynerių metų mergaitė Rusija teigia smogusi raketų gamyklai Kyjive (1)

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įspėjimai, jog Rusiją įsiutins Ukrainai suteiktas...

Delfi PliusDalia Plikūnė

Kubilius apie prognozuojamą krizę: gerai, kad žmonių lūkesčiai dar nėra labai dramatiški (4)

Kitapus Atlanto niaukiantis ekonominio dangaus debesims, gyventojai ir Lietuvoje perspėjami dėl...

Verslas PliusDavid Goodman

Daugiau nei pusė pasaulio vartotojų pandemijos metu netaupė

Daugiau nei pusė pagrindinių ekonomikų vartotojų per pandemiją nesukaupė santaupų, rodo apklausa.

Sinoptikai: visą savaitę Lietuvos nepaliks tikra kaitra

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis tropinė oro masė - bus karšta, tokią prognozę...

Monika Marija nustebino išvaizdos pokyčiais: pamatykite, kaip dabar atrodo garsi atlikėja (2)

Atlikėja Monika Marija nevengia išvaizdos pokyčių – anksčiau moteris nusirėžė ilgus,...

Po siaubingos kaktomušos užsiliepsnojo „Audi“: ne gelbėjo, o filmavo, kaip sudegė 17-metis (5)

Nuo narkotinių medžiagų apsvaigusio jauno vyro vairuojamas automobilis „ Audi A4 “ kaktomuša...

Kremliaus kritikai: asmeninę Xi Jinpingo žinią gavęs Putinas akivaizdžiai išsidavė (5)

Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas neseniai pasižymėjo drąsiais pareiškimais,...