Ukrainiečių kova su puolančiais rusais – kartu ir pamokos, kaip galima stiprinti Lietuvos saugumą.
„Ukrainos Sienos apsaugos tarnyba neapsiriboja tik sienos apsaugos užtikrinimo funkcijomis – aktyviai dalyvauja kovos veiksmuose. Mes tą patirtį turime įvertinti, tinkamai peržiūrėdami savo planus“, – LNK sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
Jo nuomone, visi pasieniečiai turėtų gauti karinį rengimą.
„Pradedant nuo tarnybos vadovo, baigiant eiliniu pasieniečiu“, – sakė R. Liubajevas.
Didinant finansavimą kariuomenei, siūloma daugiau pinigų skirti ir pasieniečiams. Ypač nuo tos sumos, kuri viršija 2 proc. nuo BVP.
„Mes esame trečia šalis pagal (pasienio tarnybos) finansavimą nuo BVP visame NATO, iš to aruodo planuojant padėti ir mūsų VSAT“, – LNK komentavo seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pirmiausia pasieniečiai laukia karinius standartus atitinkančių neperšaunamų liemenių, šalmų ir šiuolaikinių ginklų.
„Yra sovietinio AK tipo automatiniai ginklai, tačiau kol kas jie yra ir mes jai naudojamės“, – sakė VSAT vadas.
Pasieniečiai laukia vokiškų G-36. Tai pagrindinis Lietuvos kariuomenės ginklas. Prieš pusmetį skelbėme, kad Krašto apsaugos ministerija užsakė naują partiją G-36, bet kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ginklų ieško visos šalys, jų nespėjama gaminti.
Pirmųjų liemenių, šalmų ir ginklų pasieniečiai tikisi per metus.
„Mes patenkinsime 40 proc. savo automatinių ginklų poreikių. 60 proc. poreikių dar nebus patenkinti“, – paaiškino R. Liubajevas.
Seime kalbėta ir apie pasirengimą Lietuvoje priimti daugiau sąjungininkų – Rūdninkuose kuriamas naujas poligonas.
„Tai yra apgyvendinimo stovyklos, bet mes judame – dabar per kelias savaites bus įkurtos laikinos, galbūt netgi jau kuriasi, po to per kelis mėnesius, metų gale mes jau galėsime priimti apie 7 tūkst. sąjungininkų“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Rukloje dabar yra NATO sustiprintas batalionas – beveik 1,5 tūkst. karių su sunkiąja technika, oro gynyba. Siekiama, kad batalioną keistų tris kartus didesnė brigada. Ateities planus NATO tvirtins birželį Madride.
„Yra šalys, kurios mano, kad NATO brigados yra didelis krūvis, bet aš manau, ir matome iš Vokietijos pusės, labai pozityvius ženklus“, – žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
NATO pajėgoms Lietuvoje vadovauja vokiečiai, Vilniuje lankėsi Vokietijos parlamentarai, atsakingi už gynybą ir biudžetą.
„Kiek mes kalbame su mūsų partneriais, sąjungininkais ir tais pačiais vokiečiais, tai nėra miražas. Tai yra pakankamai reali galimybė, ir jie taip pat supranta, kad tai gali būti būtinybė“, – komentavo Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Karas pakeitė ir Lietuvos žvalgybos darbą.
„Natūralu, kad tarnybos ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba visiškai kitu režimu“, – sakė VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika.
Anot departamento, rusų ir baltarusių veikla prieš Lietuvą tik suintensyvėjo. Prieš tai skelbta, kad rusų žvalgyba stebi visus į Rusiją, Baltarusiją vykstančius lietuvius. Siekiant užverbuoti, pasienyje gali būti dirbtinai kuriami konfliktai su pareigūnais, išnaudojamos asmeninės problemos.
„Dabartinė situacija iš tikrųjų yra išimtinė – yra intensyviau nei bet kada anksčiau“, – patvirtino V. Mažeika.
Saugumas stebi ir Ukrainos karo pabėgėlius – Lietuvoje jų jau per 43 tūkst. Žvalgyba pabrėžia, kad savaime ukrainiečiai grėsmės nekelia, bet tai yra naujovė Lietuvos visuomenei. Ukrainiečiai jau apgyvendinti visoje šalyje – miesteliuose, kaimuose.
„Tai nėra tiesiogiai susiję su valstybės saugumu. Tiesiog mūsų šalis mobilizuojasi ir tai pačiam visuomenės gyvenimui yra naujovė“, – paaiškino VSD direktoriaus pavaduotojas.
Aprimus pandemijai, neseniai su kaukėmis, galimybių pasais kovoję judėjimai bando priešinti ukrainiečius su lietuviais. Piktinamasi, kad ukrainiečiai Lietuvoje gauna paramą, yra įdarbinami įmonėse.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
