aA
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. Gintauto Stankūnavičiaus, balandis prasidėjo neįprastai pavasariškais orais. Mokslininko teigimu, dominavo šiltos saulėtos dienos ir vėsios, bet ramios naktys.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Per kelias pirmas balandžio paras vidutinė paros temperatūra šoktelėjo virš +5 laipsnių, kas labiau būdinga antrai balandžio pusei. Minimali nakties oro temperatūra krito iki -4 laipsnių, kai kuriuose rajonuose ir iki -6 laipsnių, tačiau popiečio valandomis temperatūra kilo iki +13 – +14 laipsnių.

Vyraujanti vidutiniškai šilta ir sausa oro masė lėmė, kad santykinis drėgnumas popiečio valandomis sumažėjo iki 20-25 proc., kai kur dar mažiau, o tai prilygsta pusdykumių ir sausų stepių oro drėgnumui.

Mažam oro drėgmės kiekiui didelę reikšmę turi ir vėjo greitis, kuris dienomis didesnėje šalies dalyje siekė iki 11 – 13 m/s, o pajūryje iki 16 m/s. Dar įdomiau, kad vidutinis debesuotumas per šias kelias dienas buvo lygus nuliui, tai yra visiškai giedra“, – komentuoja G. Stankūnavičius orų apžvalgoje, publikuotoje VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros feisbuko paskyroje.

G. Stankūnavičius aiškina, kad tokie orai labai palankūs ypač ultravioletinei (UV) saulės spinduliuotei pasiekti Žemės paviršių.

„Eriteminės (žalingos žmogaus odai) UV spinduliuotės srautas yra padidėjęs. Dėl giedrų sąlygų ir mažo drėgnumo paklotinį paviršių Lietuvoje pasiekia maksimaliai galimi šiam sezonui srautai: iki 2 kJ/m^2 ir daugiau eriteminės UV spinduliuotės. Pavojingiausios šios spinduliuotės dozės dabartiniu metu tenka nedebesuotiems Pietų Europos ir Mažosios Azijos rajonams: UV indekso reikšmės Sofijoje (Bulgarija) viršija 4.5, o Ankaroje (Turkija) – 5.2.

Kiekvieną dieną didėjantis bendrosios saulės spinduliuotės srautas Šiaurės pusrutulyje turi įtakos ir slėgio laukų pertvarkai. Atmosferos slėgis toliau didės Šiaurės Atlante bei europinėje Arkties dalyje, o mažės Vakarų Europoje ir Viduržemio jūros regione. Toks atmosferos slėgio centrų persiskirstymas lems, kad didesnėje Europos dalyje vyraus kontinentinės kilmės oro masės iš rytų ir pietryčių, o pietiniuose rajonuose – jūrinės iš vakarų ir šiaurės vakarų“, – teigia mokslininkas.

Pasak jo, jeigu šį savaitgalį aktyvių ciklonų trajektorijos dengs vakarinius Europos regionus ir Viduržemio jūros centrinę akvatoriją, tai kitą savaitę nuo Adrijos jūros bei Balkanų pasuks link Baltijos šalių ir Rusijos.

„Lietuvoje artimiausias tris dienas pūs gaivus pietryčių vėjas, laikysis didelė paros oro temperatūros amplitudė, o maksimali sieks iki 14-16 °C. Didžiausios orų permainos tikėtinos kitos savaitės pirmadienį – antradienį, kai ciklono slėnis atkeliavęs iš pietų nuo Baltijos pasitrauks į šiaurės rytus, o jo vietą užims aukštesnio slėgio gūbrys iš šiaurės vakarų. Šis gūbrys atneš vėsų, sausą orą.

Naktimis vėl sugrįš nedidelis šaltis, o dienomis žemei įšilti trukdys ištisiniai debesys. Paradoksalu susieti sausą oro masę ir debesuotus orus, tačiau tai įmanoma, kai kondensacijos ir 0 laipsnių izotermos lygiai yra žemai, o paribio sluoksnio viršuje susidaro inversinis sluoksnis, po kuriuo ir susidaro šie debesys“, – pastebi G. Stankūnavičius.

G. Stankūnavičiaus manymu, kritulių prognozė tokiomis sąlygomis (kontinentinių oro masių įtakoje) pati nedėkingiausia.

„Didžiausias kritulių kiekis laukiamas Viduržemio jūros regiono kalnuotų vietovių priešvėjiniuose šlaituose: Šiaurės vakarinėje Ispanijoje ir Portugalijoje, Andalūzijoje, Pirėnuose, Prancūzijos masyve ir Apeninuose, tačiau maksimalus kiekis teks Balkanų pusiasalio kalnams, Graikijai ir vakarinei Turkijos daliai.

Lietuva kaip tik atsiduria tarpinėje zonoje tarp didžiausio ciklonų ir atmosferos frontų aktyvumo regiono pietuose ir aukšto slėgio zonos šiaurėje. Žymesnio kritulių kiekio Lietuvoje nelaukiama, nebent kitos savaitės pabaigoje, kai jau numatoma žymus didelio masto slėgio lauko pasikeitimas“, – prognozuoja mokslininkas.

Mokslininko teigimu, anomaliai vėsūs orai laikysis Pirėnų pusiasalyje ir Skandinavijoje, labai šilta šiam laikui bus Arktyje, Vidurinėje Azijoje ir Rytų Sibire. Tačiau bene didžiausi oro temperatūros ir kritulių nuokrypiai nuo normos laukiami Grenlandijoje.

„Ten rytų-pietryčių vėjas neš santykinai šiltą jūrinį orą nuo Šiaurės Atlanto, todėl net rytinėje pakrantėje numatoma teigiama oro temperatūra. O tokia pačia trajektorija keliaudama drėgmė bus priversta kilti aukštyn pietinės Grenlandijos ledininio skydo šlaitu ir virs gausiu sniegu – sniego danga turėtų pastorėti iki 2-3 m.“, – perspėja G. Stankūnavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(91 žmogus įvertino)
3.5934
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Medelynams pavasaris atėjo netikėtai – žmonės nori sodinti, bet neturi ką nurodė kainas (4)

Plūstelėjusi pavasarinė šiluma į sodus ir daržus išginė kastuvais ginkluotus piliečius,...

Į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežta dar viena girta gimdyvė pildoma (21)

Į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežta dar viena girta gimdyvė. Trečiadienį iš rajono...

Pagaliau tai įvyko: Vilniuje išsiskleidė sakurų žiedai (9)

Į Vilnių atėjo ilgai laukta diena. Ketvirtadienį ėmė skleistis sakurų žiedai, kurie kasmet...

Paskutinė proga pervesti pinigus: tarpbankiniai mokėjimai nevyks keturias dienas (11)

Šiandien, ketvirtadienį, po 16 val. pavesti mokėjimai į kitus bankus bus įskaičiuoti tik po...

Estijos prezidentė Maskvoje pasitikta plakatais „Rusus apginsime visur“ „Sputnik“ versija dėl pastato spalvos: kad nesimatytų, kai apmėtys kiaušiniais (110)

Ketvirtadienį Kremliuje susitiks Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Estijos prezidentė...

Gitanas Nausėda: gali būti, kad visų laukta krizė jau praėjo (380)

Po dešimties Dalios Grybauskaitės valdymo metų gali būti sunku įsivaizduoti kitą asmenį...

Estijos prezidentės vizitas Rusijoje: siurprizas buvo ne tik estams, bet ir Putinui? (177)

Neseniai paaiškėjo, kad Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ruošiasi susitikti su Rusijos...

Rėžė naudotų mašinų pirkėjams: automobiliai čia pigesni ne dėl to, kad esame stebuklų šalis (61)

Stebuklų naudotų automobilių rinkoje būti negali, tikina Vitoldas Milius , automobilių ekspertas...

Tokių taurės burtų dar nebuvo: žiūrovus „audrino“ lapelius vėjo tunelyje gaudžiusi mergina (58)

Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro burtų traukimo ceremonijoje paaiškėjo pirmojo ir...