Anot premjero Andriaus Kubiliaus, reikia išsiaiškinti, kokia tvarka pabėgėliai turėtų būti priimti.
"Pasirinkome tą variantą, kad iš tikrųjų pagal savo išgales bandysime padėti. Tada turės išsiaiškinti, kaip ta tokia principinė nuostata bus įgyvendinama atsižvelgiant į mūsų teisinę sistemą ir finansinių resursų tai pareikalaus, kiek suprantame, šiuo atžvilgiu tą naštą didžiąja dalimi prisiims įvairūs Europos Sąjungos fondai", - sakė premjeras.
Anksčiau specialistai aiškino, kad mūsų įstatymai neleidžia priimti pabėgėlių, kuriems pabėgėlių statusą suteikė kita valstybė, ne Lietuva.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sako, kad tokia pat procedūra jau vykdyta prieš trejus metus.
"Turime patirtį iš 2006 metų, kai priėmėme dvi prieglobstį gavusių šeimas per Maltą. Schema buvo tokia: mūsų Migracijos departamento pareigūnai vyko į Maltą ir pagal mūsų įstatymus pripažino, kad tiems žmonėms reikėjo suteikti prieglobstį", - teigė R.Palaitis.
Prieš trejus metus Lietuva priėmė šešis žmones: vieną šeimą iš Etiopijos, kitą - iš Eritrėjos. Šios šeimos Lietuvoje gyvena iki šiol.
Šįkart Lietuva planuoja priimti taip pat dvi pabėgėlių šeimas.
Pasak ministro, 90 proc. išlaidų joms apgyvendinti mus finansuojama iš Europos pabėgėlių fondo. Kas padengs likusius 10 proc. - Lietuva ar Malta - paaiškės mėnesio pabaigoje, kai Lietuvoje lankysis Maltos ministras.
Sulaukusi Maltos prašymo spręsti pabėgėlių problemas, EK birželį pasiūlė pilotinį projektą, pagal kurį valstybės narės priimtų asmenis, Maltoje jau turinčius pabėgėlio statusą. Jame numatyta, kad valstybėms narėms kompensacijos būtų mokamos iš specialaus ES fondo.
Jungtinių Tautų duomenimis, praėjusiais metais daugiau nei 67 tūkst. žmonių persikėlė per Viduržemio jūrą ir nelegaliai pateko į Europą. Kai kuriems pabėgėliams taip ir nepavyko pasiekti kranto.