Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pareiškė viltį, kad sutartis bus pasirašyta dar iki mėnesio pabaigos. „Neabejoju, kad Lenkija iš projekto nepasitraukia. Yra aiškiai pasakyta, kad Lietuva ir Lenkija tiltą statys. Tą pačią minutę, kai per savaitę užbaigsime spręsti techninius klausimus, yra įsipareigota kur reikės atvažiuoti, susitikti ir tą susitarimą pasirašyti“, - kalbėjo V. Adamkus.
Tačiau Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis nepatvirtino, kad sutartis bus pasirašyta vėliau šį mėnesį. „Neužtenka tik sujungti Elkos su vietove, kurios pavadinimo dabar nepakartosiu. Turi būti pastatyta Ignalinos elektrinė, Lenkija turi gauti tam tikrą megavatų skaičių ir dėti visas pastangas, kad tiltas būtų efektyvus“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Jis paragino žurnalistus neuždavinėti klausimų apie dviejų šalių krizę: „Dar nebuvo tokių klausimų, dėl kurių mes nesusitartume“.
Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Valteris Baliukonis DELFI trečiadienį sakė, jog „prezidentas V.Adamkus gavo garantijas aukščiausiu lygiu, kad iki mėnesio pabaigos šis susitarimas dėl elektros tilto bus pasirašytas“.
Beje, sutartis dėl elektros tilto, kaip ir dėl naujos atominės elektrinės statybos, bus pasirašyta po spalio 21 d. vyksiančių pirmalaikių rinkimų į Lenkijos Seimą.
G.Kirkilas pripažįsta ir politines priežastis
Premjeras G. Kirkilas tikisi, jog derybos dėl elektros tilto baigsis sėkmingai, išsprendus kai kuriuos dalykus - pavyzdžiui, atlikus naujos atominės elektrinės Poveikio aplinkai vertinimo studiją, kuri įvertintų, kokio pajėgumo jėgainė galėtų būti statoma Lietuvoje.
Kita vertus, premjeras iš esmės pripažino, jog sutartis nepasirašyta ne tik dėl techninių dalykų, bet ir dėl politinių priežasčių.
Vyriausybės vadovas užsiminė, jog susitarimo pasirašymas siejasi ir su artėjančiais rinkimais Lenkijoje, po kurių greičiausiai ir pavyks pasirašyti susitarimą dėl elektros tilto.
Apie tai, anot G.Kirkilo, užsiminė ir Lenkijos prezidentas.
Kai kurių ekspertų teigimu, susitarimas dėl elektros tilto su Lenkija yra daugiau ateities projektas, nes vien šis tiltas neužtikrina Lietuvos prisijungimo prie UCTE, Lenkijai kol kas nesutinkant investuoti į elektros tinklų infrastruktūrą rytų Lenkijoje.
Tačiau, pasak premjero, susitarimas dėl elektros tilto yra būtinas ir labai svarbus kaip pirmasis žingsnis, kurį žengus, galima derėtis ir dėl kitų dalykų.
P.Vaitiekūnas ir V.Navickas situacijos nesureikšmina
Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir ūkio ministras Vytas Navickas dėl nepasirašytos sutarties nebuvo linkę dramatizuoti situacijos. „Lenkai įsipareigojo atvažiuoti spalio 29 dieną. Elektros tilto idėja gyva nuo mūsų Nepriklausomybės pradžios. Manau, kad dar porą savaičių galime palaukti”, - DELFI sakė jis.
P. Vaitiekūnas taip pat siūlė neieškoti jokių viešai neskelbiamų priežasčių, dėl kurių sutartis nebuvo pasirašyta. Ministras taip pat pažymėjo, kad dvišalių santykių tai neturėtų pakeisti: „Povandeninių srovių visą laiką yra, bet mes ir jas, ir visus rifus įveiksime”.
Ūkio ministras Vytas Navickas taip pat vylėsi, kad lenkai laikysis savo pažado sutartį pasirašyti iki mėnesio pabaigos.
„Atrodo, viskas jau pakankamai aptarta, padarytos studijos. Pasirašyti turbūt sutrukdė ilgai užsitęsė diskusijos dėl sąsajų su atomine elektrine ir techninės problemos. Manau, kad sutartis turėtų būti pasirašyta”, - DELFI sakė ministras.
A.Valionis prognozuoja krizę tarp šalių
"Jeigu trečiadienį nebus pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis dėl bendros įmonės energetikos tiltui statyti, tai dviejų šalių santykius ištiks krizė", - pareiškė buvęs užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Lenkijoje, Seimo narys Antanas Valionis. Likus valandai iki suplanuotos sutarties pasirašymo procedūros interviu radijo stočiai "Znad Wilii" jis prognozavo, kad sutartis vis dėlto nebus pasirašyta.
"Tokią išvadą leidžia daryti informacija, kurią gaunu. Labai norėčiau klysti. Priešingu atveju Lietuvos ir Lenkijos santykius ištiks krizė", - pabrėžė buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.
DELFI jau skelbė, kad lenkų derybininkų delegacija suderinti šalių pozicijas dėl elektros tilto projekto į Vilnių atvyko dar forumo išvakarėse.
Dėl šio projekto, kurį Europos Sąjunga laiko prioritetiniu, buvo kilęs nesusipratimas, kai dar penktadienį Vilniuje surengtame seminare apie UCTE Lenkijos ekonomikos ministras Piotras G. Wozniakas pripažino, kad tol, kol nebus sutariama dėl konkretaus elektros kiekio, tenkančio Lenkijai iš naujos atominės elektrinės, elektros jungčių statybos vėluos.
Po šių ultimatyvių kalbų aukščiausi šalies vadovai – prezidentas V. Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas – atšaukė tą pačią dieną suplanuotus susitikimus su P. Wozniaku.
Po šio incidento Lenkijos spauda prabilo apie kaimyninių valstybių santykių krizę, o V. Adamkus antradienį kalbėjosi telefonu su Lenkijos prezidentu L. Kaczynskiu.
Buvo planuojama, kad elektros jungčių nuo Alytaus iki Lenkijos Elko miesto statybos darbus atliks bendra įmonė, kuri bus steigiama Lietuvoje, o jos vadovą galės siūlyti lenkai.
Tiltas turėjo sujungti ne tik Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus, bet ir visų Baltijos šalių tinklus su Vakarų Europos UCTE tinklu.
Baltijos šalys yra užsibrėžusios tikslą prie UCTE prisijungti iki 2015 metų, o elektros tiltas su Lenkija, optimistiniais vertinimais, galėtų būti pastatytas 2012 metais, tačiau kai kurie specialistai mano, kad tai gali užtrukti iki 2015 metų.
Dėl Lenkijos reikalavimo gauti trečdalį naujos atominės pagaminamos elektros dar nėra pasirašytas keturių šalių komunikatas dėl jėgainės statybos.
Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija naują atominę jėgainę tikisi pastatyti iki 2015 metų, tačiau jau dabar pasirodo pranešimų, kad ji gali vėluoti.
Diskusijos dėl elektros tilto statybos prasidėjo dar 1991 metais.
Susitarta dėl naftotiekio
Trečiadienį Vilniuje buvo pasirašytas susitarimas dėl naujo naftotiekio Odesa-Brody-Plockas-Gdanskas tiesimo. Naftotiekis turėtų sujungti Kaspijos jūros regioną su Rytų Europa ir būti alternatyva rusiškiems ištekliams.
Tarptautinio energetikos forumo metu Lietuva, Azerbaidžanas, Lenkija, Ukraina ir Gruzija pasirašė susitarimą dėl bendrų naftotiekio darbų.
Naftotiekio operatorė bus įmonė „Sarmatia“, kurią įsteigė Lenkijos bendrovė PERN ir Ukrainos "Ukrtransnafta". Įmonės akcininkais taip pat tapo valstybinė naftos bendrovė "Socar", Gruzijos GOGC ir "Klaipėdos nafta". Pastarajai priklausys 1% "Sarmatia" įstatinio kapitalo.
Ukrainos Odesos ir Brodų naftotiekis jau yra pastatytas. Sujungus jį su Lenkijos Plocko naftos perdirbimo įmone, nafta galės būti gabenama iki pat Gdansko. Iš šio uosto tanklaiviais ji galėtų būti gabenama į Lietuvos Būtingės terminalą.