Nors Lietuvoje valstybė yra atskirta nuo Bažnyčios, o šalies mokyklų klasėse, išskyrus galbūt tikybos kabinetus, ant sienų nekabo krikščioniški kryžiai, tačiau Lietuva italų prašymu ketina įsitraukti į ginčą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) trečiąja šalimi bei ginti tikinčiųjų teisę mokyklose demonstruoti religinius simbolius – tarp jų ir Nukryžiuotojo atvaizdą. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). Dalis jo narių pasipiktino, kad EŽTT pamina tikinčiųjų laisves ir baiminosi esą ateityje gali prireikti net nukelti kryžių nuo Arkikatedros arba sunaikinti Kryžių kalną.
© D.Tunkūno nuotr.

„Ar mes gyvename katalikiškoje šalyje, katalikiškoje Europoje, ar ateistiniame Mėnulyje? Daugelio Europos valstybių gyventojų tikinčiųjų širdyse ir protuose šv. Raštas yra aukščiau negu koks nors teismo išaiškinimas ar netgi Konstitucija, kuri yra žemiška. Ir Europos valstybių Konstitucijos matyt irgi yra rašytos krikščionybės principų šviesoje. O tai, ko gero, ateis diena, kai teks nuo Katedros nuimti tą auksinį kryžių, nes tai galbūt pažeis kokių nors riedutininkų ar riedlentininkų, drožiančių Katedros aikštę, interesus ar sužalos jų raidą“, - piktinosi konservatorius-krikdemas Paulius Saudargas.

Italija prašo paramos

Priimti politinį dokumentą, kuriame būtų apibrėžta Lietuvos pozicija, URK prašė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM), į kurią savo ruožtu kreipėsi Italija. Kaip DELFI informavo užsienio reikalų ministro atstovas spaudai Rolandas Kačinskas, ministras gavo Italijos kolegos Franco Frattini laišką, kuriame prašoma paramos Italijai, planuojančiai kreiptis į EŽTT Didžiąją kolegiją.

Italai siekia, kad teismo sprendimas, draudžiantis privalomą Nukryžiuotojo atvaizdo naudojimą valstybinėse Italijos mokyklose, būtų persvarstytas.

„Remiu Italijos poziciją. Nukryžiuotojo atvaizdo naudojimas krikščioniškose šalyse viešose vietose atspindi krikščioniškąją Europos tradiciją ir neturėtų būti traktuojamas kaip religijos išpažinimo laisvės suvaržymas", - savo nuomonę DELFI išsakė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius komitete kalbėjo, kad EŽTT sprendimas dėl Nukryžiuotojo atvaizdo gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių visoms Europos šalims. Viceministras gąsdino, kad gali nutikti taip, jog ateis diena, kai kryžiai negalės stovėti miestuose ir kaimuose, šis simbolis išnyks iš valstybių vėliavų, o Lietuva galbūt net turės uždaryti Kryžių kalną.

„Kažkam gali pasirodyti, kad, pavyzdžiui, kryžiaus naudojimas valstybinėse vėliavose (kaip Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijoje) pažeidžia netikinčiųjų teises, kryžių buvimas kaimuose ar miestuose Lietuvoje ar kitose europinę kultūrą išpažįstančiose valstybėse pažeidžia... Arba netgi, sakysim, Kryžių kalno buvimas galbūt kažkam irgi galėtų pasirodyti netinkamas“, - kalbėjo Š. Adomavičius.

EŽTT elgiasi blogiau nei Lietuvą okupavusios carinės Rusijos caras?

EŽTT sprendimas Seimo komitete sukėlė diskusijų bangą, mat religiškai nusiteikę konservatoriai-krikdemai, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas bei Lenkų rinkimų akcijos narys manė, kad Europa neturi pasiduoti ateistų bei kitų religijų atstovų diktatui, o socialdemokratai, Tautos prisikėlimo partijos ir „Vienos Lietuvos“ frakcijos nariai suabejojo, ar tai dera su Lietuvos konstitucija.

„Netgi paskutinis Rusijos caras Nikolajus II Romanovas, kuriam tuo metu priklausė Lietuva, ir tas nedrįso paskelbti ir paviešinti, kad Lietuvoje, kurią tuo metu valdė caras, būtų draudžiama katalikiška, sentikių ar protestantiška Bažnyčia“, - piktinosi „tvarkietis“ Alfonsas Dailis Barakauskas, kurio nuomone, EŽTT nori diktuoti madas ir verčia valstybių piliečius atsisakyti savo įsitikinimų.

Jam pritarė dauguma Seimo komiteto narių bei jo svečių: URK nepriklausantis parlamentaras, konservatorius-krikdemas Mantas Adomėnas svarstė, kad EŽTT sukūrė naują piliečių teisę – laisvę nebūti trikdomam, kuri savo ruožtu verčia valstybes tapti visiškai antireliginėmis, kokios yra tapusios Prancūzija ir Turkija.

Prancūzai mokyklose yra uždraudę demonstruoti bet kokius religinius simbolius – kabinti kryžius, nešioti šios formos papuošalus, dėvėti musulmoniškas skaras, o Turkijoje, kurioje didžiąją gyventojų dalų sudaro musulmonai, Konstitucinis Teismas tik 2008 m. nutarė, jog draudimas merginoms dėvėti skaras universitetuose nedera su pagrindiniu šalies įstatymu.

„Teisė nebūti trikdomam gali būti panaudota ir paciento prieš Raudonajį kryžių valstybinėje ligoninėje, prieš tą patį kryžių ant Katedros ir prieš religinius simbolius, kurie yra įausti į lietuvių tautos ir visos Europos kultūrinį paveldą“, - piktinosi M. Adomėnas.

V.Andriukaitis: esu tikintis, bet gyvename pasaulietinėje valstybėje

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, nors pripažino esąs tikintis, tačiau sakė negalįs sutikti, kad Lietuva pažeistų savo Konstituciją bei imtųsi išskirtinai ginti tik katalikiškos visuomenės dalies interesus, nors ir ne pačioje Lietuvoje. Parlamentaras pasiūlė panašaus pobūdžio nuomonę priimti konservatoriams-krikdemams savoje frakcijoje – esą tai būtų kur kas subtiliau.

„Kai mes kalbame apie pasaulietines vidurines mokyklas (suprantu, mes turime konfesinių mokyklų, pavyzdžiui, jėzuitų), bet pasaulietinės mokyklos yra neutralios. Šiuo atveju žmonės, kurie sutinka leisti savo vaikus į pasaulietines mokyklas, puikiai žino, kad jie gerbia vieni kitų įsitikinimus ir gerbia visas religijas bei netikinčius“, - aiškino V. Andriukaitis.

Panašią nuomonę išdėstė ir socialdemokratas Justinas Karosas, „vienalietuvis“ Rokas Žilinskas bei „prisikėlietis“ Arūnas Valinskas. Pastarasis pasiūlė priimti italus paremti nuo Bažnyčios – esą tegul paramą išsako Lietuvos vyskupų konferencija (LVK), o ne parlamentas.

„Siūlau prisiminti Konstitucijos straipsnį, kuriame parašyta, jog valstybė yra atskirta nuo Bažnyčios. Ir Lietuvoje yra ne viena religija, kuri pripažįstama tradicine“, - kalbėjo A. Valinskas, atkreipęs dėmesį, kad nesilaikant atskyrimo valstybės ir religijos reikalų atskyrimo principo 40-ies totorių kaime galios ne Lietuvos įstatymai, bet Koranas, o Visagine rusai gyvens pagal stačiatikių kalendorių.

EŽTT pernai lapkritį priėmė sprendimą, jog privalomas Nukryžiuotojo atvaizdo kabinimas Italijos valstybinėse mokyklose, gali trikdyti netikinčius ar kito tikėjimo vaikus bei paneigia tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Dėl šio sprendimo iš Italijos mokyklų klasių turėtų būti pašalinti visi Nukryžiuotojo atvaizdai, tačiau visoje šalyje kilo nepasitenkinimas, o Italija nutarė skųsti sprendimą EŽTT Didžiajai kolegijai ir prašo kitų valstybių paramos. Paramą italams jau išsakė Lenkija bei Slovakija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo archyve saugomi protokolai atskleidžia naujojo „valstiečių“ tyrimo ištakas (114)

Aiškindamas naujos Seimo tyrimo komisijos kūrimo motyvus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Rusijoje - įsiūtis dėl apdovanojimo Baltijos šalims: Lietuvą palygino su kanibalais (563)

Po to, kai praėjusią savaitę Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų Baltijos...

Sostinės policija sulaikė išžaginimu įtariamą „alfą vyrą“ Airiną Arutiunianą prašo atsiliepti nukentėjusias (79)

Sostinės kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė fotografu pasivadinusį asmenį, viliojusį...

Listerija užkrėstos šaldytos daržovės Lietuvoje išimamos iš prekybos (28)

Lenkijos įmonės „Greenyard Frozen Poland“ listerija užkrėstos šaldytos daržovės išimamos...

Įvertino Trumpo ir Putino kūno kalbą: itin keista (81)

Ką iš tiesų Donaldas Trumpas galvoja apie Vladimirą Putiną? O ką pastarasis apie savo kolegą...

Nufilmavo nemalonų reginį: į upę Kaune veržiasi fekalijos (9)

Į portalą „ Kas vyksta Kaune “ kreipėsi Panemunės gyventojai. Pasak jų, jau savaitę iš...

„Google“ skiriama rekordinė bauda (1)

„ Google “ skiriama rekordinė Europos Sąjungos bauda už „ Android “ išmaniųjų telefonų...

Atsakymai į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus „Sodrai“ po mokesčių reformos (10)

„Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „ Sodros...

Kupšys: galime sakyti, kad esame automobilių kraštas, bet po kurio laiko pamatysime, kad esame laužynas (8)

Nesant automobilių mokesčio lietuviai gali vadinti save automobilių kraštu, tačiau tai...

Įvedus protingą automobilių mokestį dyzelinių išlaikymas smarkiai išaugtų (176)

Kol Lietuvoje neįvesti nauji transporto priemonių mokesčiai, dujomis varomų automobilių...