Tuo pačiu sprendimu Aljansas paliko "atviras duris" - galimybę ateityje įstoti ir narystės kriterijus atitinkančioms Europos valstybėms.

Istorinį pareiškimą, kuris vainikuoja prieš beveik devynerius metus Lietuvos pradėtas pastangas, Prahoje ketvirtadienio rytą paskelbė NATO generalinis sekretorius George’as Robertsonas (Džordžas Robertsonas).

Prahoje esantis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ta proga pasakė, kad "tai didi diena Lietuvai". "Tikiu, kad ja džiaugiasi visa mūsų tauta. Džiaugiuosi ir aš, kad siekis, kurį aš išsakiau savo inauguracinėje kalboje (1998 metais-BNS) išsipildė - dar mano kadencijos metu Lietuva pakviesta į NATO", - žurnalistams sakė V.Adamkus.

"Mes šiandien susitikome, kad išplėstume ir sustiprintume Aljansą", - rašoma komunikate, kurį NATO vadovai oficialiai paskelbė ketvirtadienį po pietų, pasibaigus Šiaurės Atlanto tarybos (North Atlantic Council) posėdžiui.

"Mes sveikiname šią istorinę progą", - rašoma komunikate, kuriame išvardintos septynios pakvietimus į NATO gavusios šalys - Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Bulgarija ir Rumunija.

"Šių naujų šalių prisijungimas sustiprins saugumą visoje Euroatlantinėje erdvėje ir padės pasiekti bendro tikslo - vientisos ir laisvos Europos, kurią vieniją taika ir bendros vertybės", - skelbiama komunikate. Jame pabrėžiama, kad "pakviestosios šalys pademonstravo savo pasišventimą Vašingtono sutarties pagrindiniams principams ir vertybėms".

"Mes nedelsdami pradėsime prisijungimo procesą, kad galėtume pasirašyti įstojimo protokolus iki 2003 metų kovo pabaigos", - rašoma komunikate. NATO vadovai pabrėžė, kad NATO durys liks atviros visoms Europos demokratinėms valstybėms, norinčioms ir galinčioms įstoti į Aljansą.

Netrukus po to, kai ketvirtadienį Prahoje buvo paskelbta, kad Lietuva ir dar šešios šalys yra pakviestos į Šiaurės Atlanto aljansą, Lietuvos užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui buvo įteiktas svarbus dokumentas - NATO generalinio sekretoriaus lordo Džordžo Robertsono (George Robertson) laiškas, kuriame Lietuvai siūloma pradėti derybas dėl stojimo į Aljansą.

"Lietuva visada buvo Europos civilizacijoje, tačiau dabar mūsų šalis padarė didelį kokybinį šuolį - grįžo į Vakarų institucijas", - Eltai sake Lietuvos diplomatijos vadovas, kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi ir kitais Lietuvos pareigūnais dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime Prahoje.

Pasak A.Valionio, NATO yra pirma gynybinis, o po to - politinis Aljansas. Narystė jame, ministro teigimu, padidins ne tik saugumo pajėgumus, bet ir sukurs stipresnės valstybės įvaizdį. Taigi Lietuva pritrauks daugiau užsienio investicijų.

Pasak Lietuvos diplomatų, šiemet gruodį ir kitų metų sausį įvyks nesudėtingos techninės derybos tarp Lietuvos užsienio reikalų, krašto apsaugos ministerijų bei Valstybės saugumo departamento ir NATO aparato. Lietuvos atstovai aptars prisijungimo reikalus su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju politikos reikalams Gutheriu Altenburgu (Giunteriu Altenburgu).

Lietuvos užsienio reikalų ministras vasario mėnesį išsiųs Aljanso vadovui formalų laišką, kuriame bus patvirtinti Lietuvos politiniai ir kariniai įsipareigojimai bei pasirengimas prisijungti prie Aljanso. Laukiama, kad kovo mėnesį Lietuvos misijos prie NATO vadovas Briuselyje pasirašys Lietuvos prisijungimo prie NATO protokolus.

Maždaug per du mėnesius tikimasi šių dokumentų ratifikacijos pradžios NATO šalių parlamentuose. BNS žiniomis, esama nuorodų, kad vienas pirmųjų Lietuvos ir kitų naujų narių prisijungimą prie NATO ratifikuos JAV Kongresas, neseniai signalizavęs tvirtą paramą naujų narių priėmimo ratifikavimui.

Ratifikavimo visų devyniolikos NATO šalių parlamentuose tikimasi iki 2004-ųjų metų gegužės, kai turėtų įvykti kitas Aljanso viršūnių susitikimas. Jame bus paskelbta apie pakviestųjų šalių tapimą visaverčiais Aljanso partneriais.