Kaip žinoma, nuo antradienio, kai Kijevo centre prasidėjo saugumo pajėgų susidūrimai su protestuotojais, jau žuvo iki 40 žmonių, apie 1000 buvo sužeista. Chaosas miesto centre tęsiasi ir ketvirtadienį.
„Remiantis JAV priimtu Magnickio įstatymu, Seime ketinu įregistruoti Maidano įstatymą, kuris apribotų už kraujo praliejimą atsakingų Ukrainos valdžios pareigūnų judėjimą Lietuvoje ir Šengeno zonoje“, - teigia A. Kubilius.
Šengeno erdvė nesutampa su Europos Sąjungos ribomis, ją sudaro 25 valstybės: Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija, Lietuva, Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija, Slovėnija bei 3 ne Europos Sąjungos valstybės: Islandija, Norvegija ir Šveicarija.
„Aš Šengeno erdvės taisyklių nežinau, bet manau, kad jeigu atskira valstybė priimtų tokį sprendimą, be abejo, tai būtų taikoma tos valstybės teritorijoje: įvažiuoti, kirsti Lietuvos teritoriją, tie asmenys tikrai negalėtų. Jeigu dėl to susitartų Europos Sąjungos šalys, be jokios abejonės, toks ribojimas galiotų Europos Sąjungos šalyse, o jeigu Šengeno zonos valstybės priimtų tokį sprendimą, tai Šengeno zonos šalyse negalėtų tokie asmenys pasirodyti“, - teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Stasys Šedbaras.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigia remiantis A. Kubiliaus idėją, tačiau, jo nuomone, iki Lietuva priimtų tokį įstatymą, suskubs ir Europos Sąjunga, kurios šalių narių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį rinksis į Ministrų Tarybą.
„Idėja iš principo yra sveikintina. Manau, kad visi žingsniai ir tokios idėjos galimai gal ir stabdo Ukrainos valdžios veiksmus. Tuo požiūriu idėja visiškai nebloga, o kaip bus su įstatymu, matysime. Bet aš galvoju, kad to įstatymo projekto nereikės, nes, matyt, iki to laiko ir pati Europos Sąjunga kokias sankcijas taikys. Šiandien bus užsienio reikalų ministrų taryba, šiandien vokiečių užsienio reikalų ministras kartu su Prancūzijos ir Lenkijos ministrais yra Ukrainoje, man atrodo, kad link to einama“, - sakė G. Kirkilas.
Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas teigia, kad jeigu Lietuva nutartų apriboti atvykimą tam tikriems užsienio valstybių piliečiams, jie būtų įtraukti į nacionalinį nepageidaujamų asmenų registrą.
„Draudimai atvykti į Šengeną trečiųjų valstybių piliečiams nustatomi Europos Sąjungos Tarybos sprendimais dėl ribojamųjų priemonių taikymo tam tikrų valstybių asmenims, kurie atsakingi už demokratijos savo valstybėse stabdymą, smurtines represijas prieš gyventojus, nesantaikos kurstymą ir pan. Tokie perspėjimai dėl asmenų neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnio nuostatas įvedami į centrinę Šengeno informacinę sistemą, kuria naudojasi visos Šengeno valstybės", - sako J. Vidickas.
DELFI primena, kad JAV priėmė įstatymą, vadinamą Magnickio aktu, kuriuo konkretiems Rusijos piliečiams, susijusiems su kalėjime mirusio teisininko Sergejaus Magnickio nužudymu, draudžiama atvykti į Ameriką, kėsinamasi įšaldyti jų turtą.
Investicijų fondo „Hermitage Capital“ konsultantas S.Magnickis mirė tardymo izoliatoriuje Maskvoje 2009 m. lapkritį. Teisių gynėjai ir juristo kolegos įsitikinę, kad S. Magnickis mirė dėl laikymo sąlygų ir atsisakymo suteikti medicinos pagalbą.
Prieš savo areštą šis investicijų fondo „Hermitage Capital“ konsultantas teigė atskleidęs schemą, kurią policijos pareigūnai naudojo, kad susigrąžintų apie 235 mln. JAV dolerių mokesčių, kuriuos sumokėjo „Hermitage Capital“, buvusi didžiausia Rusijoje Vakarų šalių investicijų bendrovė.
