Tai R. Šimašius sakė BNS komentuodamas Valstybės saugumo departamento teiginius, kad po Eligijaus Masiulio sulaikymo verslo koncernas „MG Baltic“ siekė, jog Liberalų sąjūdžio lyderiu taptų Vitalijus Gailius.

Paklaustas, ar sieks šiuos politikus pašalinti iš partijos, ar pats išeis iš partijos, R. Šimašius atsakė, kad sprendimus priims pasitaręs su bendražygiais, pirmiausia – su parlamentare Aušrine Armonaite.

„Nematau bendros ateities su pažymoje minimais žmonėmis, kurie minimi kaip veikę koncerno naudai ir prieš mane, ir prieš Aušrinę Armonaitę ir partiją bendrai“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Šimašius.

„Kalbu pirmiausia apie Vitalijų Gailių, bet Petro Auštrevičiaus vaidmuo taip pat yra labai įdomus. Visos istorijos ir partijos viduje, ir nacionaliniu mastu, ir Vilniaus viduje atrodo žymiai aiškesnėje šviesoje“, – teigė politikas.

E. Gentvilas laukia P. Auštrevičiaus paaiškinimų

Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas stebisi, kad partijos valdybos narys europarlamentaras P. Auštrevičius iki šiol niekaip neatsakė į Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą apie savo vaidmenį skylant liberalams ir kuriant naują partiją.

„Man kyla klaustukų ir į tai turi atsakyti Petras Auštrevičius. Petrai, tu privalai paaiškinti tą situaciją. Ir mums, ir visuomenei“, – ketvirtadienį kalbėdamas su BNS sakė E. Gentvilas.
Jis tvirtino skeptiškai vertinantis ir anksčiau, ir dabar paskelbtus naujus duomenis apie koncerno „MG Baltic“ įtaką bei veiksmus skaldant liberalus, kuriant naują partiją.

„Vertinu visą VSD pažymą mūsų atžvilgiu, pradedant nuo mūsų nuodėmingo gimimo, skeptiškai. Mes patys kūrėme partiją ir mes patys nusprendėme, kad P. Auštrevičius būtų mūsų pirmininkas. VSD rašo, kad mus įkūrė ir P. Auštrevičių parinko. Nesutinku su tuo. Nesutikdamas ten, aš apdairiai žiūriu ir čia“, – teigė E. Gentvilas.

Jis pripažino, kad vis dėlto kai kas naujoje informacijoje kelia nerimą.
„Man kelia nerimą pokalbio citata iš P. Auštrevičiaus bendravimo su „MG Baltic“, kad yra kažkokie pokalbiai ir derinimai, suprask, su „MG Baltic“ dėl R. Šimašiaus nuvertimo“, – sakė liberalų lyderis.

VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje medžiagoje rašoma, kad „T. Dapkus (...) kurstė P. Auštrevičių reikšti nepasitikėjimą R. Šimašiumi („panašu, kad Remigijučiui laikas trauktis“).

E. Gentvilas teigė, kad partija kol kas nėra sulaukusi jokių P. Auštrevičiaus komentarų dėl paskelbtos informacijos.
„Petras mokina, kaip reikia komunikuoti, bet pats devynias paras nekomunikuoja ir nesako, ar jis buvo parinktas „MG Baltic“ mūsų pirmininku, ar čia mes susitarėme. Aš liudiju, kad mes susitarėme, tačiau Petro visiška tyla tuo klausimu...“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Laukiu, kada pagaliau Petras pasirodys Lietuvoje ir partiniame renginyje“, – pridūrė jis.

Klausiamas apie Vitalijaus Gailiaus galimybes likti pirmuoju partijos pirmininko pavaduotoju ar Seimo Antikorupcijos komisijos vadovu, Liberalų vadovas sakė pats neketinantis inicijuoti jokių atstatydinimų ar tyrimų.
Anot E. Gentvilo, V. Gailiui nereikėtų skubėti imtis kokių nors veiksmų.

„Siūliau V. Gailiui neskubėti. Aš ne viskuo tikiu, kas parašyta VSD pažymoje. Žinodamas, kaip parašyta neteisingai apie 2006-uosius, aš nesu tikras, ar dabar teisingai interpretuojama“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

A. Armonaitė: vyksta sostų karai

Parlamentarė A. Armonaite atkreipė dėmesį, kad šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusi užtušuotos Valstybės saugumo departamento pažymos dalis atskleidė, jog ji buvo pasirinkta taikiniu.

„VSD teigimu, apie mane buvo formuojama neigiama nuomonė ir ieškoma kompromituojančios informacijos. Taip galimai veikė ne kokie nors politiniai konkurentai, o politiniai bendražygiai. Tai juodu ant balto parašyta saugumo departamento pažymoje“, – feisbuke rašė A. Armonaitė.

Ji nemano, kad buvo taikinys asmeniškai, o esamą situaciją vadino sostų karais.

„Nemanau, kad buvau taikinys asmeniškai, galbūt daugiau mano atstovaujama idėjinė liberali politinė kryptis liberalų partijoje. Vyksta sostų karai ir tame chaose svarbiausia išsaugoti liberalios politikos kryptį. Jokių staigių veiksmų kol kas nedarau, man svarbūs mano bendražygiai, kurie tiki laisvės idėjomis. Kartu priimsime sprendimą, kaip eiti į priekį. Bet pasakysiu atvirai – taip, kaip yra dabar, likti negali“, – rašė A. Armonaitė.

V. Gailius: aš tikrai nesu parankus „MG Baltic“

Tuo metu Liberalų sąjūdžio atstovas V. Gailius sako nesantis parankus koncernui „MG Baltic“, priešingai nei skelbiama Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

„Nežinau, kodėl aš parankus, jei mano iniciatyva buvo kreiptasi dėl kai kurių šitą įmonę dominančių objektų ir į prokuratūrą, ir į ministerijas, ir prokuratūra gynė viešąjį interesą, ir teismuose šitas juridinis asmuo yra pralaimėjęs. Aš tikrai nesu parankus, jei kažkam taip atrodo, tegu persižegnoja“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Gailius.

VSD rašte parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui V. Gailius vadinamas koncerno vadovams parankiu asmeniu, teigiama, kad juos siejo asmeniniai ryšiai.

Jis taip pat teigė neketinantis trauktis iš partijos.

Vitalijus Gailius
VSD savo rašte paskelbė, jog po Eligijaus Masiulio sulaikymo verslo koncernas „MG Baltic“ siekė, kad Liberalų sąjūdžio lyderiu taptų V. Gailius.

Ši VSD rašto dalis prieš kelias savaites pateiktoje informacijoje buvo užtušuota kaip slapta, bet praėjusią savaitę išslaptinta ir pateikta NSGK.

Tuometinis liberalų lyderis E. Masiulis dėl įtarimų kyšio ėmimu buvo sulaikytas 2016 metų gegužę.

VSD teigimu, dėl to koncerno vadovai „iš dalies prarado LLS (Liberalų sąjūdžio) kontrolę, todėl buvo priversti imtis veiksmų, t. y. pasirinkti kitą sau parankų asmenį, kuris pakeistų E. Masiulį“.

„Buvo pasirinktas V. Gailius, su kuriuo, VSD duomenimis, R. Kurlianskis ir T. Dapkus palaiko santykius nuo 2011 metų. Nuo 2013 metų buvo bendraujama artimai – V. Gailius gaudavo informacinį palaikymą, be to, sustiprėjo jo ir MG atstovų asmeniniai ryšiai“, – teigiama rašte.

„Pažymėtina, kad po E. Masiulio sulaikymo V. Gailiaus ir R. Kurlianskio kontaktai nutrūko (tikėtina, dėl reputacinės rizikos), tačiau iš karto prasidėjo aktyvūs V. Gailiaus kontaktai su T. Dapkumi“, – nurodo VSD.

Anot rašto, 2016 metų birželį T. Dapkus – tikėtina, su R. Kurlianskio pagalba – padėjo formuoti V. Gailiui politinę strategiją, ieškoti kompromituojančios informacijos prieš jo konkurentus partijoje.

„(...) buvo pradėta formuoti nuomonė, kad V. Gailius nėra susijęs su LLS skandalu, jis tapo vienu pagrindinių T. Dapkaus laidų herojų, t. y. didinamas V. Gailiaus žinomumas ir populiarumas“, – rašoma rašte.

VSD teigimu, T. Dapkus teikė V. Gailiui informaciją apie Aušrinę Armonaitę bei kitus partijos narius, kurstė P. Auštrevičių reikšti nepasitikėjimą Remigijumi Šimašiumi. Rašte cituojama ir T. Dapkaus žinutė: „panašu, kad Remigučiui laikas trauktis“.

„T. Dapkus siekė suformuoti žurnalistams neigiamą nuomonę apie visus V. Gailiaus konkurentus – A. Armonaitę, E. Gentvilą, R. Šimašių“, – teigiama rašte.

Po E. Masiulio sulaikymo V. Gailius du kartus kandidatavo į Liberalų sąjūdžio pirmininkus, bet abu sykius pralaimėjo.

2016 metų birželį partijos lyderiu buvo išrinktas R. Šimašius, 2017 metų gruodį – E. Gentvilas.

R. Šimašiaus teigimu, paviešinus šią informaciją tapo akivaizdu, kad jis buvo nepatogus įtakos grupėms Lietuvoje, Vilniuje, ir Liberalų sąjūdyje.