aA
Politinė diskusija grįžta prie visuotinių vaiko pinigų prasmės klausimo. Ekonomistai sako, kad siūlymus juos mokėti tik sunkiai besiverčiančioms šeimoms teikiantys liberalai nesupranta pačios šios išmokos esmės, ir įžvelgia grėsmę, kad tai padidintų „šešėlį“.
Liberalių partijų siūlymai dėl vaiko pinigų sulaukė reakcijų bangos: o kodėl mes tada milijonieriams mokame pensijas?
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip jau skelbta, pasiūlymus būsimos koalicijos programai pateikusios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad tarpusavyje randa daug bendrų nuostatų. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, liberalios partijos daugiausiai sutaria dėl žmogaus teisių klausimų, kuriuos įvardija vienais svarbiausių, taip pat ji sako, kad Liberalų sąjūdis pritartų Laisvės partijos siūlymui peržiūrėti vaiko pinigų mokėjimą, kad paramą gautų tik tos šeimos, kurių finansinė padėtis prasta.

„Mes kritikavome universalią vaiko išmoką, kai ji buvo svarstoma Seime“, – laidoje „Delfi diena“ sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

„Šita priemonė yra labai gera mažinti skurdą, ji veiksminga, bet ir brangi. Ir yra prieštaravimas, kad ją gauna tiek vargingiausios šeimos, tiek labiausiai pasiturinčios. Žinoma, galima atsisakyti tos išmokos, bet paprastai žmonės to nedaro“, – kalbėjo ji.

Kaip teigia A. Armonaitė parama turėtų būti skiriama tik toms šeimoms, kurios gauna labai mažas pajamas. „Atkreipsiu dėmesį, kad anksčiau galiojo neapmokestinamas pajamų dydis dirbantiems tėvams. „Valstiečiai“ pakėlė mokesčius tiems tėvams ir įvedė visuotinius vaiko pinigus. Dabar turime situaciją, kai ir labai daug uždirbantys žmonės, kurie mielai neimtų tų pinigų, juos gauna“, – aiškino ji.

„Sutinku, kad kartais „ant popieriaus“ gali labai neblogai uždirbti, bet jei turi 3–4 vaikus, labai sunku juos ir į mokyklą išleisti, ir nupirkti visokių dalykų“, – pridūrė A. Armonaitė.

Sukritikavo siūlymus

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas


Vis dėlto banko „Luminor Lietuva“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico įsitikinimu,siūlymas vaiko pinigus mokėti tik „vargingiausioms“ šeimoms nėra gera idėja. Savo įraše, kurį publikavo feisbuke ekonomistas pateikė penkis tą pagrindžiančius argumentus. Pasak Ž. Maurico:

1. Šeimų diferencijavimas į „vargingiausias“ ir „nevargingiausias“ įvestų „gyvulių ūkį“ ne tik mokesčių, bet ir išmokų sistemoje, nes kaip mat atsirastų „vargingesnių“ už „vargingesnius“

2. Padidintų šešėlį, nes šeimoms, norinčioms tapti/likti „vargingiausiomis“ (tam, kad gautų vaiko pinigus) neapsimokėtų oficialiai deklaruoti uždirbamų pajamų

3. Kurtų išlaikytinių visuomenę ir mažintų paskatas dirbti, nes jei „vargingiausios“ šeimos tėvai susirastų darbą, būtų didelė tikimybė, kad dėl to ši šeima taptų „nebevargingiausia“, tad ji prarastų vaiko pinigus. Siekiant išvengti minėto praradimo, „vargingiausių“ šeimų tėvai nesivargintų ieškoti darbo ir gyventų iš vaiko pinigų (arba šešėlinių pajamų)

4. Smarkiai išaugintų biurokratinį aparatą, nes biurokratai turėtų daug darbo 1. nustatant „vargingumo“ kriterijus 2. klasifikuojant šeimas į „vargingiausias“ ir „nevargingiausias“ 3. kovojant su nesąžiningomis šeimomis, kurios dėl pajamų slėpimo ar kitų aplinkybių sumeluotų esančios „vargingiausiomis“ (tikėtina, kad dėl to ir teismų sistema gautų papildomo krūvio).

5. Didintų korupcijos riziką, nes dalis šeimų, tikėtina, susigundytų duoti „pakišą“ tam, kad būtų klasifikuojama kaip „vargingiausia“.

Įžvelgia vienintelį šiuo metu galiojančios universalios išmokos trūkumą

Pasak ekonomisto, šiuo metu Lietuvoje galiojanti universali vaiko pinigų išmoka neturi nei vieno iš išvardintų trūkumų.

„Vienintelis jos trūkumas yra santykinai dideli kaštai (~500 milijonų eurų per metus arba 1 proc. BVP), tačiau bet kuriuo atveju ES šalys vaikus auginančioms šeimoms skiria nemažai paramos (1,7 proc. BVP), o iš visų paramos mechanizmų universali vaiko pinigų išmoka yra geriausias pasirinkimas“, – teigė Ž. Mauricas.

Pasak jo, kita alternatyva yra mokesčių naštos vaikus auginančioms šeimoms mažinimas, taikant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už kiekvieną vaiką (tokia sistema galiojo ir Lietuvoje iki 2018 metų).

„PNPD privalumas yra tai, kad ši sistema skatina įsilieti į darbo rinką ir mažina šešėlį (nes jei mokesčių nemoki – paramos negauni), tačiau tokiu atveju nedirbančios šeimos (dėl įvairių priežasčių) vis tiek dažniausiai gauna kažkokią paramą (pvz. vaiko pinigus „vargingoms“ šeimoms, ką ir siūlo Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija), tad galų gale rezultatas būna panašus, tik padidėja administracinė našta (nes, kaip minėjau, reikia skirti daug resursų aiškinantis kurios šeimos yra „vargingos“)“, – teigė Ž. Mauricas,

Be to, ekonomisto įsitikinimu, PNPD turi trūkumų, nes ne visada daugiavaikių šeimų pajamos būdavo pakankamos, kad jos galėtų pilna apimtimi pasinaudoti PNPD.

„Pavyzdžiui, iki 2018 metų už kiekvieną vaiką buvo taikomas 200 eurų PNPD, bet jei šeima, auginanti keturis vaikus, uždirbdavo tik 600 eurų, tai ji pilnai nepanaudodavo PNPD savo mokesčių naštai sumažinti (t.y. būdavo panaudojamas tik 400 iš 800 galimų PNPD, nes dėl mažų šeimos pajamų dar būdavo taikomas įprastas NPD, siekęs 200 eurų)“, – teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistas priminė jau anksčiau siūlęs įvesti sistemą, kuri leistų pasiturinčioms šeimoms savanoriškai padovanoti savo vaiko pinigus toms šeimoms, kurioms jų labiau reikia.

„Būtų efektyvesnė sistema, nes nereikėtų tiek biurokratų darbo, aiškinantis kuri šeima yra „turtinga“, o kuri „varginga“. Tai taip pat labiau atitiktų liberalizmo dvasią. Ar ne?“, – retoriškai klausė Ž. Mauricas.

Siūlo užsiimti kitais darbais

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas


„Swebank Lietuvoje“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi griežtai sukritikavo liberalų iėjas.

Surprise surprise, pasirodo liberalios partijos turi ne tik progresyvių bet ir komunistinių-biurokratinių idėjų.

Kaip ten planuojama diferencijuoti vaiko pinigus pagal tėvų pajamas? Ar bus vertinamas išlaikytinių skaičius? Ar bus vertinami šeimos finansiniai įsipareigojimai? Ar bus vertinamos skirtingos vaikų išlaikymo sąnaudos mieste ir kaime? Kiek kainuos toks biurokratinis mechanizmas?

Universalių bazinių pajamų (šiuo atvejų vaiko pajamų) vienas iš pagrindinių privalumų yra biurokratinių sąnaudų eliminavimas bei politinio moralizavimo-vertinimo pašalinimas, kuomet kažkas turi nubrėžti liniją kuriam vaikui dar priklauso sporto būrelis, o kuriam jau nebepriklauso, nes mamytė du darbus dirba ir jau pakankami uždirba.

Gal geriau pasvarstyti kaip pandemiją valdyti, o ne iš kurių vaikų pinigus atimti“, – feisbuke rašė N. Mačiulis.

Skurstančioms šeimoms jau ir dabar kitokios išmokos

Sociologas, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka irgi teigė prastai vertinąs liberalų siūlymus. Jis aiškino, kad, jeigu tai lieka išmoka skurstančioms šeimoms, tai nebėra vaiko pinigai.

„Skurstančioms šeimoms ir taip yra paramos sistema – socialinės pašalpos. Jos yra mokamos žmonėms, kurių pajamos yra mažesnės negu vadinamosios valstybės remiamos pajamos. Kiekvieno pretendento pajamos yra tikrinamos.

O vaiko pinigai įprastai yra mokami kaip universali išmoka. Kai kuriose šalyse vaiko pinigai yra šiek tiek diferencijuojami – tarkime antram ir trečiam vaikui jie gali būti skirtingi. Dažniau būna taip, kad antram ir trečiam vaikui jie būna šiek tiek mažesni nei pirmam. Turima galvoje, kad gali nešioti tuos pačius išaugtus batus arba dalintis dar kokiais nors dalykais, kai šeimoje ne vienas vaikas. Bet principinis požiūris yra toks, kad šeimos pajamos nėra tikrinamos, ir mokama kiekvienam“, – komentavo R. Lazutka.

Specialistui iš dabartinio politikų kalbėjimo nėra aišku, kas galėtų būti laikoma nepasiturinčiomis šeimomis. Jis atkreipė dėmesį į administracinę naštą, kuri kliūtų įgyvendinant pakeitimus.

„Socialinę pašalpą dabar gauna mažiau kaip du procentai gyventojų. Nėra tiek daug asmenų, kuriuos reikia patikrinti. Bet, jeigu nuspręstų mokėti tiems, kurių pajamos tarkime siekia vidutinę algą ir mažiau, tai tokių gyventojų bus apie pusę. Vaikų yra apie pusė milijono. Tai taip gaunasi, kad apie 250 tūkst. reikėtų tikrinti“, – sakė R. Lazutka.

Mato kitą išeitį, kurios „liberalai labai nemėgsta“

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Andrius Ufartas


Pasak ekonomisto, yra kitas būdas, „kurio liberalai labai nemėgsta“, kaip kitos šalys pagrindžia, kad vaiko pinigus gauna ir pasiturintys žmonės.

„Tada tiesiog iš tų žmonių yra paimama per mokesčių sistemą. Vaiko pinigai ir mokesčių sistema veikia kartu, ir, jeigu yra progresiniai mokesčiai, tai ta šeima, kuri uždirba tarkime du arba tris tūkstančius eurų, per progresinių mokesčių sistemą daugiau sumoka pajamų mokesčio. Kartu jie taip pat kaip ir visi skurstantys ir vidutiniokai gauna šeimos pinigus“, – kalbėjo R. Lazutka.

Kartu profesorius minėjo ir dar vieną tokios sistemos problemą – vadinamuosius skurdo spąstus.

„Liberalai labai mėgsta sakyti, kad reikia remti tik tuos, kuriuos reikia, bet, kai testuojamos pajamos, antra problema, kuri atsiranda – skurdo spąstai. (…) Jeigu mes nusprendžiame mokėti išmokas tiems, kurių pajamos vienam žmogui tarkime nesiekia 200 eurų, tada tie, kurie uždirba vienam žmogui 200 eurų, negauna, o tie, kurie uždirba 150 eurų – gauna. Tada tie, kurie uždirba tarkime 200 eurų, turi didelę paskatą uždirbti mažiau.

Tarkime, šeimoje yra vyras ir moteris. Jie dirba nekvalifikuotus darbus. Turi vaikų. Jie skaičiuoja, kad, jeigu moteris išeis į darbą, ji uždirbs minimalią algą, bet šeimos pajamos pakils iki tos ribos, kad jie nebegaus pašalpų. O, jeigu ji nedirbs, jie gaus pašalpas, ir jos kompensuoja neuždirbtą algą. Tada liberalai labai piktinasi, kad žmonės vengia dirbti. Bet jie – gi nekvaili, visi nori daugiau uždirbti su mažiausiomis pastangomis“, – kalbėjo R. Lazutka.

Kartu profesorius pabrėžė, kad vaiko pinigai apskritai mokami yra ne todėl, kad žmonės skursta.

„Liberalus reikia mokyti, kad tai yra solidarumas tarp šeimų, kurios turi vaikų, ir tų, kurios jų neturi. Imkime mano pavyzdį: mano vaikai yra suaugę, aš moku mokesčius. Dalis mano sumokėtų mokesčių atitenka mano vaikų kartai, kurie turi nepilnamečių vaikų.

Tie jauni žmonės, kurie dar neturi vaikų, tai jie irgi moka mokesčius, ir jų pinigai nueina vaiko pinigams mokėti truputį vyresniems žmonėms. Bet, kai jie susilauks vaikų, tada jie gaus pinigus. O, kai jau vaikai užauga, tada jie nebegauna pinigų, bet gauna tie, kurių vaikai yra dar nepilnamečiai“, – aiškino R. Lazutka.

Asmenims, kuriuos profesorius vadina radikaliais libertarais, kurie sako, kad, „jei galvoti, kad turėdamas vaikų, prasčiau gyvensi, kol jie paaugs, tai jų ir negimdyk“, jis siūlo užduoti kitą klausimą: „O kodėl tada „Sodra“ moka pensijas milijonieriams?“.

„Galėtų irgi pasiūlyti, kad mes dabar „Sodros“ pensijas mokėkime tik skurstantiems pensininkams, ir tada mes galėsime jas mokėti didesnes, o tiems, kurie sulaukę pensinio amžiaus yra pasiturintys, turi verslus, kodėl „Sodra“ jiems moka pensijas?“, – mastyti provokavo R. Lazutka.

Profesorius paaiškino, kad ir „Sodros“ pensijos mokamos ne tam, kad būtų sumažintas skurdas, o tam, kad pakeistų prarastas pajamas.

Siūlo nepriešinti dviejų temų

VU profesorius nemano, kad yra sąžininga diskusija apie tai, kad užuot visoms šeimoms mokėjus vaiko pinigus, reikėtų tas lėšas labiau nukreipti į viešųjų paslaugų – švietimo kokybės stiprinimui.

„Tai vienas kitam neprieštarauja. (…) Švietimo sistemą neabejotinai reikia finansuoti ir adekvačiai prižiūrėti. (…) Kartais yra sakoma: „nepriešinkite krašto apsaugos su švietimu“, tai ir šiuo atveju vaiko pinigų nereikėtų priešinti su švietimo finansavimu“, – sakė R. Lazutka.

Pagal dabartinę sistemą, vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos universali išmoka už vaiką didėja 10 eurų – iki 70 eurų. Taip numatyta Išmokų vaikams įstatyme. Papildoma išmoka vaikui, kuri skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, sudarys 41 eurą. Vadinasi, vaiko pinigai su papildoma išmoka neįgaliems, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams sieks 111 eurų per mėnesį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(136 žmonės įvertino)
4.5441

Top naujienos

Planuojama jau ketvirtoji vakcina nuo koronaviruso: gyventojų nerimas dėl skiepų auga

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praneša, kad pavasario pradžioje ES šalis turėtų...

Du Seimo komitetai kreipėsi į JAV: prašo papildomos karinės paramos (37)

Ukrainai viešai išsakius nerimą dėl galimos Rusijos invazijos, trys Baltijos valstybės ragina...

Ukraina sureagavo į JAV sprendimą evakuoti iš šalies dalį diplomatinio korpuso JAV pavyzdžiu seka ir JK (30)

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas evakuoti Kijeve dirbančių...

Šilutėje mįslingai dingo jauna moteris: gyventojai šukuoja apylinkes, policija prašo pagalbos (28)

Šeštadienio popietę Šilutėje, Knygnešių gatvėje, pavedžioti šuns išėjusi Airė...

Mokslininkai laišku kreipėsi į didžiąsias kompanijas: baikite meluoti apie klimato kaitą (2)

Trečiadienį, sausio 19 dieną, per 450 mokslininkų paragino stambių reklamos ir viešųjų ryšių...

Šiaulių regione neišrūšiuotos komunalinės atliekos vežamos į sąvartyną

Bendrovei „NEG Recycling“ šeštadienį sustabdžius atliekų priėmimą iš Šiaulių regiono...

Pateikė 10 punktų, kurie atsako į Putino grasinimus (115)

Europos Parlamento (EP) narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD)...

„New York Times“: JAV svarsto Rytų Europoje dislokuoti dešimtis tūkstančių karių (276)

JAV prezidentas Joe Bidenas savaitgalį pasitarime su karine vadovybe aptarė galimybę Rytų...

5 rytiniai įpročiai, kurie padės sulieknėti – tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti

Mūsų dienos pradžia lemia, kiek sėkminga bus visa diena. Kai kurie rytiniai įpročiai puikiai...

Patrauklus darbo skelbimas: darbuotojo ieškanti IKEA į kandidatus kreipiasi su humoru (4)

Ieškančių darbo dėmesį patraukia originalūs, išskirtinio dizaino darbo pasiūlymai.