Prieš penkerius metus, artėjant rinkimams į Seimą, Centro sąjungos (CS) ir Liberalų sąjungos (LS) vadai, tarybų nariai, įgaliotieji atstovai intensyviai derėjosi dėl glaudaus bendradarbiavimo ir net galimo susijungimo. Tačiau tuo metu planų įgyvendinti nepavyko.

Rengiantis šių metų rinkimams į Seimą vėl kalbama apie koalicijas. O LDDP ir socialdemokratai (LSDP) jau sudarė rinkimų koaliciją. LŽ pasidomėjo, kodėl prieš penkerius metus nepavyko CS ir LS susivienyti, kokią įtaką tai turėjo tolesnei partijų raidai, ko galima pasimokyti iš jų patirties.

Pasak centristų ir liberalų derybų grupėms vadovavusių Vidmanto Staniulio ir Šarūno Davainio, subjektyvios priežastys nulėmė, kad prieš 5 metus centristams ir liberalams nepavyko sutarti dėl koalicijos. "Nebuvo konkretaus plano ir abipusio pasitikėjimo, nebuvo adekvačiai vertinama tuometinė politinė realybė, organizacijos taip pat nebuvo tam subrendusios", - sakė LŽ V.Staniulis.

Pasak Š.Davainio, liberalai buvo suinteresuoti susijungimu. Tą idėją palaikė LS kongresas, tačiau jie juto, kad kita šalis nebuvo linkusi susitarti. "Mes padarėme viską, ką galėjome", - sakė LŽ Š.Davainis.

Centristas V.Staniulis nemano, kad partijos nesudarė koalicijos ar nesusijungė dėl vadovybės kaltės. "Tai buvo organizacijų problemos, nes buvo skelbiamos tik deklaracijos", - mano V.Staniulis. Pasak i.Davainio, CS vidurinė narių grandis, kuriai priklausė Arūnas Grumadas, Rasa Melnikienė, Regimantas Čiupaila ir kiti, prisidėjo prie to, kad partijoms nepavyko susitarti dėl koalicijos.