Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą sostinėje surengti solidarumo eitynes dar metų pradžioje. Kaip „Delfi“ sakė Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos atstovė Neringa Kolkaitė, renginyje turėjo būti leista dalyvauti iki 3000 žmonių. Tačiau planus sujaukė pandemija, dėl apribojimų leidimas išduotas tik 1000 dalyvių.
Protestas prieš žmogaus teisių suvaržymą
Viena iš renginio organizacinės grupės narių Miglė teigė, kad šiomis eitynėmis siekiama atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria LGBTQ+ bendruomenė, solidarizuotis su kitais judėjimais už socialinį teisingumą. „Norime kovoti už savo teises“, – sakė ji.
Organizatoriai iškėlė tris pagrindinius reikalavimus: trans žmonės turi turėti galimybę greitai ir lengvai pasikeisti lytį, vardą, pavardę; tos pačios lyties asmenys – tuoktis, sudaryti civilinę partnerystę, įvaikinti; kad būtų panaikintos cenzūrą skatinančios nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos.
„Turi būti skaidri ir prieinama tiek medicininė, tiek administracinė lyties keitimo procedūra. Bet kokios lyties asmenys turėtų turėti teisę į santuoką, civilinę partnerystę, galimybę įsivaikinti“, – vardijo lūkesčius pašnekovė.
Šiandien vis dažniau kalbama, kaip yra svarbu remti žmogaus teises ir lygias galimybes, ar juntamas koks nors pokytis? „Yra sunkumų. Neturint tinkamo asmens dokumento sunku susirasti darbą, dalyvauti viešajame gyvenime“, – apie įsisenėjusias problemas prabilo kitas organizacinės grupės narys, prisistatęs vardu Aei.
Cenzūrą primenantis įstatymas apriboja galimybę dalintis patirtimi
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, pasak Miglės, turėtų būti panaikintas. „Įstatymuose matome nemažai trūkumų, dėl to protestuojame. Siekiame atkreipti dėmesį, kad dar yra kur eiti į priekį, yra daug sričių, kur tobulėti“, – pabrėžė ji.
Aei pritarė kolegei – būta bandymų cenzūruoti turinį. Šviesaus atminimo rašytoja Neringa Dangvydė parašiusi „Gintarinę širdį“ turėjo dalyvauti ilguose teisminiuose procesuose, kad galėtų išleisti savo knygą.
„Delfi“ primena, kad N. Dangvydės „Gintarinė širdis“ – pasakų knyga, kurioje pateikiamos istorijos apie įvairias socialinę atskirtį ir diskriminaciją patiriančias grupes – neįgaliuosius, emigrantus, homoseksualius ir kitos odos spalvos asmenis, romus. Pasakose perteikiamos šių dienų socialinės realijos.
Demonizuoja pažeidžiamas visuomenės grupes
Pasak pašnekovo, šios solidarumo eitynės yra kaip protestas prieš įstatymus, teisinės apsaugos nebuvimą. „Itin svarbus LGBTQ+ bendruomenės ir visuomenės solidarumas, socialinis teisingumas“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad ši eisena subūrė ir klimato aktyvistus bei žmones, kuriems rūpi socialinis teisingumas.
Kodėl protestas vyksta būtent dabar? „Apie žmogaus teises reiktų kalbėti visada. Dažnai pastebime, kad prastėjant ekonominei situacijai politikai pradeda demonizuoti pažeidžiamas visuomenės grupes, mažumas vien dėl savo populiarumo. Šiuo žingsniu siekiame parodyti tarpusavio solidarumą, dėl geresnės ateities visiems, kad būtų lengviau ir laisviau gyventi “, – pažymėjo Aei.
Renginio aprašyme nurodoma, kad bus siekiama priešintis LGBTQ+ tapatybių suprekinimui. Paklaustas, apie ką eina kalba, Aei sakė, kad kartais verslai pasivadinę draugiškais LGBTQ+ bendruomenei, nedaro to nuoširdžiai.
„Paskleisti žinią apie žmogaus teises nėra vien tik reklaminė taktika. Jeigu verslai nori solidarizuotis, neužtenka pasikeisti logotipo į vaivorykštę, reikia rūpintis savo darbuotojais, kad jie nebūtų diskriminuojami toje įmonėje. Solidarumui reikalingi veiksmai, o ne tik performatyvumas“, – dar vieną aktualią problemą įvardijo jis.
Žiniasklaidoje pasirodė Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovo Vladimiro Simonko interviu, kuriame jis prisipažino, kad apie organizuojamą renginį nieko nežino.
Eitynių „Vilnius Pride 2020“ organizacinės grupės narys Aei paklaustas, ar tik nebus tapę konkurentais LGL ir „Baltic Pride“ eitynėms, šypsodamasis sakė, kad protestuose nebūna konkurentų.
„Tai visiškai kitas dalykas. Dalyvaujame „Baltic Pride“, bet nesame susiję. Apie problemas, su kuriomis susiduriame svarbu kalbėti dažniau nei kas trejus metus. Nesame organizacija, o iniciatyvinė grupė, kuri nusprendė suorganizuoti protestą – jis atviras nuo pat pradžių, gali prisijungti kas tik nori“, – teigė jis.
Prie Katedros susirinko Krikščionių sąjungos nariai – tarp jų Egidijus Vareikis. Politikas rankose laikė plakatą: „Neleiskime iškirsti šeimų“.
Pakalbintas sakė, kad jų organizacija nuosekliai gina žmogaus teises ir laisves, demokratiją. Šešiolika metų Europos tarybai priklausantis narys sakė, kad „tokie seksualiniai pakvailiojimai nėra apie žmogaus teises“.
„Tai, kas yra dabar ne žmogaus teisių reikalas, o sveikatos apsaugos ir teisėsaugos. Mano nuotaika gera, nes nedaug susirinkusių. Ką galiu pasakyti kritiško? Tai paikystė. Mirties kultūros propaganda, jauni žmonės žaloja savo psichiką. Kaip yra sakęs vienas kolega: net ir populiariausia valdžia negali paneigti biologijos dėsnių“, – sakė jis.