„Per tuos 6–8 mėnesius Rusija turi arba laimėti mūšio lauke ir padaryti taip, kad Ukraina kapituliuotų, o tada skelbti, kad karo tikslai – pasiekti, arba daryti energetinį spaudimą Europai bei demoralizuoti ukrainiečius barbariškai griaudama jų infrastruktūrą,“ – sako „Delfi“ pašnekovas.
Arono teigimu, praėję karo Ukrainoje mėnesiai ne tik nepaskatins agresyvių valstybių kėsintis į svetimas teritorijas, bet kaip tik atvirkščiai – jas atbaidys nuo tokių minčių:
„Rusijos dabartinę padėtį Ukrainoje galima nusakyti vienu žodžiu: ji įklimpo. Ji sparčiai artėja prie aukų ribos, kurią peržengus ta jos gyventojų dauguma, kuri dar tiki televizoriumi, bus priversta pagalvoti apie žuvusius artimuosius ir kaimynus. Todėl Vakarų atsakas į dabartinį Rusijos įsiveržimą į Ukrainą tikrai negalėtų įkvėpti potencialių agresorių.“
JAV eksperto vertinimu, NATO sprendimas didinti aukštos parengties pajėgas daugiau kaip iki 300 tūkst. karių kol kas nesumažina realios grėsmės Baltijos valstybėms:
„Kol kas tai – tik planai. Labai geri planai, bet jie dar neįgyvendinti. Tų 300 tūkst. karių dar nėra. O situacija, apie kurią kalbame, yra reali. Ypač – artėjant Rusijos prezidento rinkimams, kurie Putinui bus labai svarbūs.
Apskritai Putinas dabar mąsto istoriniais mastais. Iš istorijos jis prisiminė ir priminė tai, kad caras Petras I buvo užėmęs Narvą. O jis juk jaučiasi esąs įpėdinis. Jis mąsto istorinėmis kategorijomis. Tai labai panašu į visokio plauko užkariautojus, ir aš kalbu anaiptol ne apie tolimų laikų užkariautojus.
Iš viso to, ką žinome apie Putiną, kas mus pasiekia iš Kremliaus „juodosios dėžės“, turime turėti omenyje ir jo įžeistą savigarbą. Jis įsivaizduoja, kad jau seniai būtų laimėjęs prieš Ukrainą, jei ne amerikiečiai ir tos prakeiktos NATO pagalba. Ir keršydamas jis labai norėtų parodyti, kad NATO, kuri jam taip trukdo Ukrainoje, tėra kartoninis tigras.
