Sausio pabaigoje Jerzy Jaskiernia kartu su dviem dešimtimis ETPA narių, daugiausia Rusijos ir Ukrainos atstovų, pasirašė kreipimąsi į Lietuvos vadovus, prašydami suteikti malonę ir paleisti į laisvę M. Burokevičių. Šį kreipimąsi inicijavo Ukrainos komunistų partijos narys Borisas Oleinikas. Tarp pasirašiusiųjų taip pat yra Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Borisas Sluckis, keli Graikijos ir Kipro parlamentarai, vienas olandas ir šveicaras.
Kreipimąsi pasirašę parlamentarai prašo išleisti M. Burokevičių iš kalėjimo, atsižvelgiant į blogą jo sveikatos būklę, senyvą amžių ir į tai, kad Sausio 13-osios perversmininkas jau atliko tris ketvirtadalius jam paskirtos bausmės. M. Burokevičiui buvo nuteistas kalėti 12 metų.
Atsakydamas į Eltos klausimą, J. Jaskiernia pažymėjo, kad kiti Sausio 13-osios perversmininkai jau seniai laisvėje. "Todėl maniau, kad tuo turi susidomėti tarptautinė visuomenė. Tai tik signalas, kad reikėtų apsvarstyti, ar ši situacija atitinka tarptautinius standartus. Jei pasirodytų, kad Europos Taryba (ET) nori užsiimti tuo klausimu, ji pasikvies ekspertus ir bus priimtas nutarimas", - kalbėjo Lenkijos parlamentaras.
Pasak jo, kreipimosi iniciatoriai rėmėsi ET standartais, kurie taikomi ir šios organizacijos narei Lietuvai.
Anot parlamentaro, viena iš žmogaus teisių apsaugos idėjų yra siekis apsaugoti kalėjimuose laikomus žmones. Tai esą liečia ne tik Lietuvą, bet ir kitas Europos valstybes. J. Jaskiernia priminė, kad ET domėjosi kurdų lyderio Abdulah Ocelano, kuriam Turkija buvo skyrusi mirties bausmę, antrus metus kalinamo buvusio Rusijos kompanijos "Jukos" vadovo Michailo Chodorkovskio, kuris teisiamas dėl sukčiavimo ir mokesčių nemokėjimo, likimu.
"Todėl tas kreipimasis ir atsirado. Lietuva yra suvereni šalis ir padarys ką reikia, bet turi būti signalas, kad kažkas į tai kreipia dėmesį", - teigė Lenkijos parlamentaras. Tačiau Eltos paklaustas, ar įtaria, jog Lietuvoje pažeidžiamos kalinių teisės, J. Jaskiernia patikino, kad ETPA narių iniciatyva nėra bandymas įvertinti mūsų šalį kaip valstybę.
Kreipimesi taip pat pažymėta, kad demokratinėje valstybėje nedera įkalinti žmonių už politines pažiūras. Be to, ETPA nariams išplatinto kreipimosi autoriai priminė, kad tai ne pirmas raginimas suteikti malonę M. Burokevičiui. Anksčiau esą būta kelių tokių raginimų, kuriuos buvo pasirašę kai kurie Europos Parlamento nariai.
Panašų kreipimąsi į Lietuvos valdžią sausį išplatino ir Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas. Anot Rusijos politiko, po to, kai M. Burokevičius atliko tris ketvirtadalius bausmės, Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų pradžioje priėmė sprendimą dėl jo paleidimo prieš terminą. Bet Lietuvos prokuratūra pasiekė, kad teismo sprendimas būtų pakeistas, ir M. Burokevičius turės kalėti iki 2006 metų.
G. Ziuganovo nuomone, "teisės į paleidimą prieš terminą atėmimas M. Burokevičiui yra ne kas kita kaip nacionalistinių Lietuvos jėgų kerštas sovietų valdžios, socializmo, tautų draugystės ir brolybės šalininkams".
Kaip primena ELTA, 1991 metų sausį nuo sovietinės kariuomenės ir vietos kolaborantų veiksmų Lietuvoje tiesiogiai arba netiesiogiai nukentėjo 1 tūkst. 782 asmenys, keturiolika iš jų žuvo.
Vilniaus apygardos teismas 1999 metų rugpjūčio 26 dieną Sausio 13-osios perversmininkams paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. Sunkiausi nusikaltimai, tarp kurių yra ir tyčinis daugelio žmonių nužudymas, inkriminuoti būtent M. Burokevičiui. Kiti perversmininkai buvo nuteisti nuo 3 iki 8 metų laisvės atėmimo bausmėmis, jie jau paleisti į laisvę.