aA
Lenkijos Punsko valsčiui vadovaujantys lietuviai atsisako dvikalbių lentelių su vietovių pavadinimais lietuvių kalba. Anot jų, toks sprendimas priimtas dėl dviejų motyvų. Visų pirma, tautiečius gąsdina prieš lietuvius nukreipti išpuoliai. Visų antra, jie nenori būti painiojami į konfliktą tarp Varšuvos ir Vilniaus dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje.
Lietuviškuose rajonuose Lenkijoje - išpuoliai prieš lietuviškus užrašus
Lietuviškuose rajonuose Lenkijoje - išpuoliai prieš lietuviškus užrašus
© youtube.com

Šią savaitę lentelės su lietuviškais užrašais, kurias išniekino lenkų vandalai, bus nuimtos. Netrukus jos grįš į savo vietas, bet jau be lietuviško teksto. Tai DELFI patvirtino Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

Anoniminis laiškas: „lietuvius į Lietuvą“

Anot Punsko valsčiaus vadovo, neapykantos atmosfera Lenkijos lietuvius slegia kaip niekad. Be to, pasipylė ir anoniminiai grasinimai. Neseniai viršaitis gavo laišką, kuriame Lenkijos lietuviai raginami krautis daiktus ir keliauti į Lietuvą.

„Rašo taip, kad sveikina tuos, kurie uždažė lietuviškus užrašus. „Nes čia yra Lenkija, ne Lietuva“. Kai bus naujos lentelės – vėl uždažysim. Lietuvius į Lietuvą“, - laiško tekstą DELFI citavo V. Liškauskas.

Pasak jo, laiško autoriai prisistatė oficialiai niekur neregistruotos organizacijos „Lenkija lenkams“ atstovais.

Viršaičio žodžiais, neapykantos atmosfera sklinda ir lenkiškuose interneto portaluose, kur komentatoriai trykšta antipatija lietuviams. „Retas kuris įrašas palaiko Lenkijos lietuvius. Dažniausiai tai rašo, kad mes nieko neverti. Kad galime atgal grįžti ant medžių. Kaip beždžionės“, - sakė pašnekovas.

Lentelių atsisako dėl teroro ir politikos

V. Liškausko teigimu, sprendimas nebegrąžinti lietuviškų užrašų į Punsko valsčių jau iš esmės priimtas. Esą tokių veiksmų imtis paskatino tiek antilietuviški išpuoliai, tiek konfliktas dėl lenkų padėties Lietuvoje, kuriame Varšuva Punsko lietuvių padėtį naudoja kaip įrodymą, kad Lenkija lietuvių mažumą traktuoja kur kas geriau.

„Šią savaitę nuimsime jas. Bet ar atgal dėsime – nežinome. Greičiausiai jau nebus „dvigubų“ užrašų. Ir dėl šitų išpuolių. Bet bendrai prasidėjo diskusija apie Lenkijos lietuvius: kaip mums čia gerai, kaip inkstas taukuose gyvename. Vis prilygina mūsų padėtį Lietuvos lenkų padėčiai. Kad Lietuvos lenkai nieko neturi, kad turės uždarinėti mokyklas. Kad vardų ir pavardžių negali (gimtąja kalba – DELFI) rašyti, kad vietovių dvigubų pavadinimų irgi negali rašyti. Pasijutome priblokšti ir nesmagiai jaučiamės“, - aiškino V. Liškauskas.

Viršaitis pažymėjo, jog lentelių nuėmimas – ir savotiškas solidarumo su Lietuva ženklas. Esą lenkų politikai Lenkijos lietuvius ragina neišsižadėti šios teisės, tačiau principai ima viršų.

„Prasidėjo diskusijos visokios, kad nereikalingos jos (lentelės – DELFI). Norime susilaikyti, ir gal jų jau nebereikėtų dėti. Bus tik lenkiškos. (...) Vis tiek mes, lietuviai, žinome, kaip savo vietoves vadinti. O Lietuvoje lenkai nelabai žino, nes lenkiški pavadinimai buvo vėlesni negu baltiški. (...) Man atrodo, kad geriau tegul ir pas mus jų nebūna, ir Lietuvoje nebūna“, - tęsė Punsko valsčiaus vadovas.

Pasak jo, lentelės – ne vienintelis Punsko lietuvių galvos skausmas. Esą dėl lėšų stokos kitąmet veikiausiai reikės uždaryti dvi lietuviškas mokyklas. Tokiu atveju, visoje Lenkijoje liks tik trys lietuviškos mokyklos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Seimo nariai atvirai sako, kad šitas darbas jiems patinka labiausiai: ką tarp sesijų iš tiesų veikia tautos išrinktieji (42)

Praėjusių metų rugsėjo 10 dieną pradėtą Seimo rudens sesiją, parlamentarai baigė sausio 14...

Susidūrimas su bankroto administratoriumi virto detektyvu: skolos suma išaugo kartais (15)

Bankrutuojant įmonei kaunietis Karolis „Delfi“ redakcijai pasakojo galimai susidūręs su vieno...

Zoologijos sodo šeimininkas pratrūko: o kas tas gyvūnų teises sugalvojo? (132)

Kol gyvūnų teisių gynėjai baisisi sąlygomis Klaipėdos zoologijos sode, jo šeimininkas...

Grybauskaitė įvertino valdžią ir derybose dalyvavusį Nausėdą (596)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Knygų mugės svečiams šeštadienį pristatė dvi...

Ko gero, geriausia gyvenime diena: patyčias kentęs devynmetis lydėjo Australijos regbio žvaigždes (27)

Patyčias kentęs devynerių Quadenas Baylesas tapo ryškiausia persona Australijoje, šeštadienį...

Paulius Gritėnas ir Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai. Ar tiesa vis dar turi savo vietą žiniasklaidoje?

5-oje „Esminių dalykų“ laidoje Paulius Gritėnas ir Viktoras Bachmetjevas aptaria žiniasklaidos...

Ką reikia žinoti investuojant į mišką (23)

Lietuvoje nukritus miškų kainoms, pradėta domėtis investicijomis į nebrandžius miškus....

Ką daryti, kai stabdant ima „mušti vairą“ ar vibruoti stabdžiai? (19)

Pavasariop, ilgėjant dienoms, vis dažniau vairuotojai išsiruošia į tolimesnes keliones. Kaip tik...

Rinktinės katastrofa Belgijoje: sudegę Maskoliūno vafliai, apsisukęs prezidentas ir kolektyvinė atsakomybė specialiai Krepšinis.lt iš Monso (243)

„Vienintelis žodis – gėda. Neatsimenu, kad taip beviltiškai būtume pralaimėję. Žaidėme ne...

Ateityje vėžiu sirgs kas antras: į Lietuvą atvykęs britų onkologas pataria, kaip išvengti ligos 3 veiksmingi būdai (186)

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką...

|Maža didelių žinių kaina