"Situacija nepagerės tol, kol problemų mes nespręsime vadovaudamiesi elementariais standartais, čia vertėtų prisiminti simetriškumo principus. Tokiomis pačiomis teisėmis, kuriomis naudojasi lietuvių mažuma Lenkijoje, turėtų naudotis ir lenkų mažuma Lietuvoje", - penktadienį prasidėjusiame Lietuvos ir Lenkijos istorikų, intelektualų, visuomenės veikėjų susitikime diskutuodamas su kadenciją baigusiu prezidentu Valdu Adamkumi pareiškė europarlamentaras, filosofas R.Legutko.
Europarlamentaras, kuris anksčiau yra ėjęs Lenkijos Senato vicepirmininko, taip pat Lenkijos švietimo ministro bei Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) kanceliarijos sekretoriaus pareigas, mintį apie simetriškumą paminėjo probleminiais klausimais įvardydamas pavardžių rašymo, žemės grąžinimo, švietimo klausimus.
"Mums atrodo, jog didelė Lietuvos politikų dalis tiesiog baiminasi Lietuvoje gyvenančių lenkų, kitaip tariant, nepasitiki jais. Šie politikai reaguoja nervingai, jie bando įgyvendinti pagreitintos asimiliacijos politiką. Tokie veiksmai, be abejo, sukelia neigiamą reakciją ir nusivylimą Lenkijoje. Taip pat tokie veiksmai yra vertinami kaip tam tikrų standartų nepaisymas", - aiškino R.Legutko.
Europarlamentaras svarstė, kad pavardžių originalios rašybos klausimas nėra tik "filologinės vingrybės", nes atimant galimybę asmeniui vadintis taip pat, kaip vadinosi senelis ar tėvas, suduodamas "stiprus smūgis tapatybei".
Dėl nepriimamo sprendimo leisti pavardes rašyti naudojant nelietuviškus simbolius Lietuvos politikus diskusijoje kritikavo ir V.Adamkus.
"Dėl tokio dalyko įtempti dviejų kaimynių santykius, kurie turi šimtmečių istorijoje tikrai kažką bendro ir didingo, yra kažkas sunkiai suvokiama. Man asmeniškai dar ir šiandien skauda širdis prieš prezidentą A.Kwasniewskį (A.Kvasnevskį), prieš prezidentą L.Kaczynskį, kadangi aš jų akyse pasirodžiau savotiškas melagis", - kalbėjo V.Adamkus.
Tuo metu naujo Švietimo įstatymo nuostatas pati Lietuva grindžia simetriškumo principu. Lietuva aiškina, kad Lietuvos lenkų politikų ir juos remiančios Varšuvos kritikuojamas įstatymas, kuriuo stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, tik artina Lietuvą prie Europos ir pačios Lenkijos standartų.
Penktadienį prasidėjusiame Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo pirmajame suvažiavime surengtoje diskusijoje pastaruoju metu suprastėjusius Lietuvos ir Lenkijos santykius kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas V.Adamkus siejo su aiškios užsienio politikos krypties trūkumu abiejose šalyse.
"Noriu suvesti visą reikalą į tai, kad galbūt nei viena, nei kita valstybė nėra labai aiškiai nusistačiusi savo užsienio politikos krypties, ir tai yra priežastis, kas sudarė sąlygas mažumoms interpretuoti situaciją savo naudai", - svarstė V.Adamkus.
Tokia situacija esą leido pasireikšti individualių asmenų ambicijoms. Pasak kadenciją baigusio prezidento, raktas iš susidariusios situacijos yra abiem pusėms peržengti savo ego.
Ir R.Legutko, ir V.Adamkus pažymėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai svarbūs ir platesniame kontekste - siekiant bendrų tikslų Europos Sąjungoje, norint labiau veikti regione.
"Ar mes tą vaidmenį gerai atliekame, ar mes išnaudojame tą Lietuvos ir Lenkijos aljanso potencialą? Atsakant į šį klausimą galima pasakyti tiesiai - ne", - apgailestavo europarlamentaras.
"Mes Europoje galime suvaidinti daug svarbesnį vaidmenį nei suvaidiname", - jam antrino V.Adamkus.
Suvažiavimas Druskininkuose truks iki sekmadienio.