Kaip rašo šis leidinys, Europa regėjo tik vieną prezidento nušalinimo atvejį – tai įvyko prieš 13 metų Lietuvoje, kai savo pareigų neteko R. Paksas.
„Kiekvieną dieną darosi vis akivaizdžiau, kad tai buvo perversmas. Visi kaltinimai, kurie buvo man pateikti, atsirado dėl to, kad lietuviškas istablišmentas galvojo, jog prezidentu tapo ne tas, kas turėjo“, - „Reczpospolitai“ sakė R. Paksas.
Interviu R. Paksas pasakoja apie savo santykius su Jurijumi Borisovu ir teigia, kad dėl šio žmogaus jam mesti kaltinimai buvo nepagrįsti. Jis įsitikinęs, kad jo vadinamajame „perversme“ buvo įsipainiojusios kitų šalių jėgos. Pasak jo, patvirtinimas atsiras po kelių dešimčių metų, kai „atsidarys archyvai“. Jo nuomone, tos jėgos galėjo paremti į jį nusitaikiusius net 300 mln. litų suma.
Paklaustas, kas galėtų būti jo minimos kitų šalių jėgos, R. Paksas įvardija Jungtines Amerikos Valstijas. Pasak jo, lemiamu momentu į šią šalį keliavo saugumo tarnybos vadovas ir kai kurių partijų lyderiai.
R. Paksas mano, kad amerikiečiai turėjo interesą dalyvaujant Lietuvos prezidento nušalinime dėl Mažeikių naftos, kuri šiuo metu priklauso lenkiškajam „Orlen“. „Pirmasis mano padarytas sprendimas, kai 1999 metais tapau ministru pirmininku, buvo Mažeikių privatizavimo užblokavimas. Konservatoriai naftos perdirbimo įmonę žadėjo amerikiečių kompanijai „Williams“. Po to, kai atsistatydinau, jiems įmonė buvo parduota. Amerikiečiai moka siekti tikslų“, - sako R. Paksas.
Šiame interviu jis taip pat save palygino su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. „Kuriamas įvaizdis politiko, kuris su kažkuo yra susijęs. O kai jis nedarys to, ko nori istablišmentas, tai prasideda teisinis procesas. Bandomasis projektas buvo išbandytas Lietuvoje prieš 13 metų“, - priduria R. Paksas.
Paklaustas, ar dalyvautų prezidento rinkimuose, jeigu Lietuvos Seimas suteiktų jam tokią galimybę, R. Paksas atsakė, kad vienareikšmio atsakymo neturi. „Istablišmentas, kuris organizavo perversmą, vis dar bijo, kad rinkimus laimėčiau“, - sako jis.
