Europos Sąjungos Teisingumo Teismas įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln. eurų per dieną baudą už nurodymo sustabdyti reformą, Briuselio nuomone, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą.
Istorikas, žurnalistas Jacekas Komaras, primindamas šio klausimo priešistorę, Žinių radijo“ laidai „Dienos klausimas“ sakė, kad Lenkijos teisėjai tam tikru pradėjo neigti naujos Teismų Tarybos rinkimų sistemą.
„Kol nebuvo pradėta reforma, į Taryboje dominavo teisėjai, kurie buvo išrinkti jų savivaldos. Po pakeitimų dominuoja politikai, kurie yra išrinkti Seimo arba prezidento. Ta Taryba buvo politizuota, ir nuo to prasidėjo konfliktas“, – sakė J. Komaras.
Pasak žurnalisto, tai dar buvo toks metas, kai Europos Sąjunga (ES) nebandė įsikišti.
„Bet, kai reforma buvo tęsiama, ir atsirado Drausmės rūmai, kurie pradėjo už bet ką nepaklusnius teisėjus išmetinėti iš darbo, drausti jiems dalyvauti teismo procese, tada įsikišo Europos Komisija (EK), ir padavė Lenkiją į ES Teisingumo Teismą. Būtent Teisingumo Teismas priėmė nutarimą, kad tų rūmų veikla turi būti sustabdyta, kol nebus išnagrinėta nauja, po teismų reformos, sistema“, – aiškino J. Komaras.
Pasak laidos pašnekovo, po to Aukščiausiojo Teismo pirmininkė nesustabdė, o tik apribojo Drausmės rūmų veiklą.
„Ta prasme, kad senos bylos bus nagrinėjamos toliau, bet naujų bylų tie rūmai jau nepriiminės. Teismas pakartojo, kad tai nėra nutarimo vykdymas, ir dėl to priteisė tą baudą“, – sakė J. Komaras.
Žadėjo, kad Drausmės rūmai bus panaikinti
Pirminė Lenkijos valdžios reakcija, pasak žurnalisto, buvo tokia, kad jie nemokės paskirtos baudos.
„Bet EK turi labai paprastą instrumentą, paprasčiausiai minusuos tuos pinigus nuo dotacijų, kurios priklauso Lenkijai“, – sakė J. Komaras.
Pasak žurnalisto, Briuselyje viešėjęs Lenkiijos premjeras Mateuszas Morawieckis, susitikęs su EK pirmininke Ursula von der Leyen, pažadėjo, kad Aukščiausio Teismo Drausmės rūmai bus panaikinti.
„Jis nepasakė konkrečios datos, bet pažadėjo, kad iki metų pabaigos, blogiausiu atveju iki pavasario, tas bus padaryta“, – teigė J. Komaras.
Pasak žurnalisto, šioje istorijoje egzistuoja dvi konflikto linijos: ES Teisingumo Teismas ir santykiai su EK.
„Jie suprantami visiškai atskirai ir nepriklausomai“, – sakė J. Komaras.
Paaiškino, kur yra tikroji problema
Vilniaus ir Ščecino universitetų teisės profesorius Vytautas Nekrošius aiškino, kad šioje situacijoje svarbu turėti galvoje, kad šiuo atveju kalbama ne apie Lenkiją, jos interesų pažeidimą, o apie tai, kad Lenkijoje „faktiškai yra įvykusi 1933 m. istorija“, kai jie turėjo „naczelnik panstwa“, kuris viską sprendė.
„Šiandien praktiškai yra sujungtos visos valdžios galios vieno asmens, tai yra Kaczynskio, rankose. (…) Kokia čia dar laisvė spręsti? Jūs esate demokratinių valstybių klube, kur yra kalbama apie nepriklausomus teismus.
Ką reiškia nepriklausomas teismas? Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei ginčyčiausi su „Orlen'u“ Lenkijoje, tai aš turiu turėti bent kažkokį tikėjimą, kad aš tame teisme galbūt, jeigu esu teisus, gausiu teigiamą sprendimą“, – aiškino V. Nekrošius.
Pasak teisininko, šiandien, jeigu būtų ginčas „su bet kokia Lenkijos valstybine kontorėle“ šansų laimėti bylą yra nulis.
„Lenkų valdančioji partija per dešimt metų sunaikino tokį dalyką kaip nepriklausomi teismai. Ir čia yra nieko bendro su lenkų tautos interesais neturi, nes Lenkijoje yra labai daug lenkų, kurie nori gyventi normalioje demokratinėje valstybėje, kur galima ginčytis su biurokratu, su valstybe, su ministerija. Šiandien tokių galimybių nėra“, – sakė V. Nekrošius.
Teisininkas piktinosi, kad Lenkijoje yra Teisėjų Taryba, į kurią suskyrė daugumą politikų arba tiems politikams lojalių teisėjų.
„Apie ką mes šnekame? Kokia dar drausmės byla? Šiandien žinome ne vieną atvejį, kur teisėjas pasisakė, suabejojęs vieno ar kito politiko pasisakymu, jam už tai drausmės bylą iškėlė, iš teisėjų meta lauk“, – piktinosi V. Nekrošius.
Profesorius palaiko EK, spaudžiančią Lenkiją dėl pokyčių, ir švelnių žodžių padėčiai kaimyninėje šalyje apibūdinti neieškojo: „esame lenkų valdžia įvedė komunizmą“.
„Jie ne PiS turėtų vadintis, o Lenkijos komunistų partija“, – sakė V. Nekrošius.
Lenkai nori eiti dar toliau
Žurnalistas J. Komaras pataisė, kad iki šiol Lenkijoje veikia dvi nepriklausomos teisėjų asociacijos, kurios turi pakankamai daug narių.
„Tos asociacijos kovoja, kad išlaikytų teisėjų nepriklausomumą. (Teisėjai) ne visai dar yra valdžios pakalikai“, – apibendrino J. Komaras.
Pasak žurnalisto, ir Tribunole dar yra likę keli anksčiau išrinkti teisėjai. Jų kadencija baigsis kitais metais.
„Ten keletas nepriklausomų dar liko, iš tų, kurie sėdi dar iš ankstesnės kadencijos. Problema, kad tai kol kas tai dar nepabaiga, nes neseniai J. Kaczynskis paskelbė, kad reforma eis toliau.
Teismų sistema yra trijų pakopų: apylinkių, apygardos ir aukščiausiasis teismas. J. Kaczynskis kartu su (teisingumo) ministru J. Ziobro nori vieną pakopą – apylinkių teismus likviduoti. Tada liktų tik apygardos ir Aukščiausiasis Teismas.
Bet iš Aukščiausiojo Teismo nori atimti kai kurias funkcijas, pavyzdžiui, kasaciją. Kas yra keista, kad turėsime apygardos teismus kaip pirmą pakopą, ir tie patys apygardos teismai užsiiminės savo bylų kasacijomis“, – pastebėjo J. Komaras.
Pasak žurnalisto, dabartiniai apylinkės teismai turėtų virsti apygardos teismų filialais.
„Situacija yra tokia, kad tokią sistemą bus dar lengviau valdyti, ir turėti ten savo žmones“, – sakė J. Komaras.
Mano, kad suveiks spaudimas per pinigus
Prof. V. Nekrošius mano, kad Lietuvoje žmonėms nepakankamai aiškiai iškomunikuojama, kas vyksta Lenkijoje, ir kritikuoja politikus, kurie šiame kontekste kalba apie tai, kad esą Lietuva galėtų imtis moderatoriaus vaidmens.
„Kokio kompromiso, koks moderavimas, apie ką? Apie tai, kad politikai nori turėti savo ranką galutinę bet kokio teismo sprendimo priėmime? Turime matyti, kad ne Lenkiją baudžia, kad yra labai daug Lenkijoje žmonių, visas jaunimas, visas progresyvus nejaunimas, kurie yra pakraupę nuo to, kas vyksta Lenkijoje. Jie nenori gyventi komunistinėje santvarkoje tik kitu pavadinimu“, – sakė V. Nekrošius.
Žurnalisto J. Komaro nuomone, Lenkijos valdžia bus priversta nusileisti EK reikalavimams, nes kitaip negaus europinių pinigų.
„Tai yra legali nuostata, nes neseniai buvo įvesta nauja taisyklė – demokratija už pinigus, ir Lenkija kaip ir Vengrija, kuri irgi toje vietoje turi problemų, sutiko su ta nuostata. O EK turi dar vieną įrankį kalbėtis su lenkais, nes reikia tiesiai šviesiai pasakyti: jeigu Lenkija neigs viską, kas vyksta ES, o norės tik dalyvauti pinigų dalybose, tada kokia prasmė būti toje sąjungoje“, – teigė J. Komaras.
Susikūrė savo palaikytojų burbulą
Pasak žurnalisto, 80 proc. lenkų palaiko šalies narystę ES. O kalbėdamas apie dabartinę valdžią, jis atkreipė dėmesį, kad ji dar perėmė ir visą visuomeninę žiniasklaidą, ir dėka jos sukūrė ją palaikančių rinkėjų burbulą.
„Iš kurio žmonės praktiškai neišeina. Tas visas konfliktas tik šiek tiek veikia tą burbulą. Priklausomai nuo apklausų, palaikymas yra daug maž toks, koks buvo prieš rinkimus, tai yra nuo trisdešimt kelių iki 35 procentų. Tas burbulas nelabai reaguoja į tai, kas vyksta“, – sakė J. Komaras.
Jis atkreipė dėmesį, kad šalyje yra ir kitų žmonėms svarbių dalykų.
„Pavyzdžiui, dabar yra labai didelė infliacija, – virš 5 proc., auga kainos parduotuvėse, auga energijos kainos, labai stipriai viskas pabrango. Visiems tas nepatinka, bet tas jų burbulas vėl beveik nereaguoja į tą situaciją, palaiko valdančiuosius“, – pasakojo J. Komaras.
Kaip aiškino žurnalistas, daugeliui to burbulo žmonių patinka valdančiųjų siunčiama žinia, kad jie esą gina visos Lenkijos tautos interesą.
„Yra daug žmonių, kurie mano, kad dabartinė valdžia gina Lenkiją ir tautą nuo okupantų Briuselyje“, – sakė J. Komaras.
Teisininkas V. Nekrošius nemano, kad visas šitas konfliktas gali baigtis „PolExit'u“.
„Jeigu jie paskelbs, kad jie nori išeiti iš ES, juos ant šakių ten išneš jaunimas ir ne tik jaunimas“, – mano teisininkas.
Profesorius stebisi norinčiais konflikte su ES palaikyti Lenkiją.
„Problema šiandien Lenkijos yra ta, kad ten yra matomi tik vieni, tik tie, kurie – už, visi kiti yra priešai. Ir mes norime palaikyti tokią Lenkiją, kurioje yra tokia atmosfera? Man tai yra labai keista“, – kalbėjo V. Nekrošius.
