Rusijos grėsmę pajutę lenkai siekia atgrasinti Kremlių įsigydami itin modernią ginkluotę ir stiprindami kariuomenę, todėl investuoja didelius pinigus į gynybą.
Bet panašu, kad daugiau nei metus sklandę gandai apie dar didesnes Varšuvos ambicijas pasitvirtina – pietinė Lietuvos sąjungininkė jau svarsto galimybę savo teritorijoje laikyti taktinius branduolinius ginklus, o iškilus būtinybei – juos panaudoti.
Gandus dėl tokių Lenkijos ambicijų pakurstė Lenkijos gynybos viceministras Tomaszas Szatkowskis. Savaitgalį jis viešai prasitarė, jog Lenkija svarsto galimybę prisijungti prie NATO branduolinio ginklo dalijimosi programos.
Toks ne itin atsargus tvirta antikremline pozicija garsėjančio politiko pareiškimas sukėlė tam tikrą sąmyšį. Mat nors kalbos apie galimą Lenkijos dalyvavimą NATO branduolinio ginklo dalijimosi programoje sklandė jau daugiau nei metus, lenkų pareigūnai atsisakydavo komentuoti šį itin jautrų klausimą.
Lenkijos gynybos ministerija jau suskubo išplatinti oficialų pareiškimą, jog Varšuva šiuo metu nevykdo derybų su NATO dėl dalyvavimo minėtoje programoje. Be to, priminta, kad Lenkija yra pasirašiusi tarptautinę sutartį dėl branduolinių ginklų neplatinimo.
Vis dėlto gynybos viceministro pareiškimas bei kelios kitos detalės leidžia kelti prielaidą, kad Lenkijos dalyvavimas NATO branduolinio ginklo dalijimosi programoje – tik laiko klausimas.
JAV bombos Europos šalims
Minėta programa sukurta dar Pirmojo šaltojo karo laikais, o joje dalyvavo JAV, Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Turkija, Italija, Kanada ir Graikija. Pastarosios dvi šalys iš programos pasitraukė 1984 bei 2001 metais.
Programos esmė – Europoje dislokuoti JAV taktiniai branduoliniai ginklai – laisvakritės bombos B61, kurias su JAV sutikimu gali panaudoti programoje dalyvaujančios valstybės.
Pirmojo šaltojo karo laikais Vakarų Europoje buvo baiminamasi staigaus ir itin galingo sovietų armijų puolimo, tad manyta, kad viena realiausių priešininkų stabdymo priemonių – būtent taktiniai branduoliniai ginklai.
Kitaip nei strateginiai branduoliniai ginklai bombos B61 yra mažesnės galios (nuo 0,3 iki 400 kilotonų. Palyginimui: virš Hirošimos susprogdintos atominės bombos galia siekė 13 kilotonų), jas planuota naudoti mūšio lauke, prieš karinių pajėgų susitelkimo vietas, vadavietes ir pan.
Viena teorijų skelbė, kad taktinio branduolinio ginklo panaudojimas neiššauks masinio strateginio apsikeitimo, mat, abi konflikto pusės žino, jog tai privestų prie visuotinio susinaikinimo, todėl apsiribotų taktiniais smūgiais. Laimei šios ginčytinos ir nepatvarios teorijos niekada neteko išbandyti praktikoje.
Tiesa, šias bombas, kurių Europoje yra apie 180, gali gabenti tik specialiai pritaikyti orlaiviai bei branduolinėms misijoms paruoštos įgulos – abiejų kiekviena programoje dalyvaujanti šalis turi neskelbtiną, bet, spėjama, nedidelį skaičių.
Turint omenyje, kad šiuos ginklus manyta panaudoti prieš sovietus, kurie turėjo itin gerai išvystytą priešlėktuvinės gynybos tinklą, planuotos orlaivių pilotų misijos buvo vadinamos vienos krypties kelione arba savižudiškomis.
Galiausiai tokiam branduolinio ginklo panaudojimui reikėtų ne tik programos dalyvės valdžios sutikimo, bet ir JAV prezidento palaiminimo, mat šios bombos oficialiai priklauso JAV. Tačiau kritiniu atveju sprendimo priėmimo eiga, spėjama, būtų sparti.
Lenkai jau dalyvavo pratybose
Lenkija iš JAV yra įsigijusi 48 tokio tipo daugiafunkcinius naikintuvus, kurie gali kautis tiek prieš oro, tiek prieš antžeminius ar vandens taikinius, mat turi įvairią ginkluotę. Tačiau šios ginkluotės panaudojimo nuotolis prieš antžeminius taikinius nėra itin didelis, pavyzdžiui raketa „oras-žemė“ AGM-65 „Maverick“ taikinį gali sunaikinti iš 25 km.
Varšuva neslepia, kad viena iš ginkluotųjų pajėgų modernizacijos dalių – vadinamosios „standoff“ ginkluotės įsigijimas. Tokie ginklai gali būti paleidžiami iš saugaus atstumo ir pridaryti didelių nuostolių priešininkui.
Pavyzdžiui pernai Lenkija pasirašė sutartį su JAV dėl 200 sparnuotųjų raketų JASSM įsigijimo už 250 mln. dolerių. Pirmosios tokios radarais sunkiai aptinkamos ir 370 km nuotolio raketos Lenkiją pasieks jau kitais metais, o šią ginkluotę lenkai galės naudoti nuo 2017-ųjų. Tokios sparnuotosios raketos kelia didelį nerimą Rusijai, mat JASSM yra grėsmė Rusijos pajėgoms Kaliningrade ar net Sankt Peterburge.
Branduolinis ginklas yra gerokai aukštesnė atgrasymo politikos pakopa ir turėdami prieigą prie tokios ginkluotės lenkai užsitikrintų gerokai aukštesnį saugumo lygį. Tai, žinoma, nesuteiktų 100 proc. garantijų dėl visiško Lenkijos neliečiamumo, mat pavyzdžiui 1982-siais Argentina surizikavo ir stojo į karą su branduoline valstybe – Jungtine Karalyste.
Tačiau turėti vien žinojimas, kad Lenkija gali turėti branduolinius ginklus ir būtų pasiruošusi juos panaudoti savigynos tikslais Maskvą priverstų labai rimtai pagalvoti, ar verta veltis į konfliktą su istorine priešininke. Neabejojama, kad Lenkijai tapus NATO branduolinio ginklo dalijimosi programos nare, Maskva kaip reikiant įsiustų ir imtųsi papildomų kontrpriemonių.
Ir galiausiai – 2009 metais pratybų „Zapad“ metu būtent Rusija imitavo branduolinį smūgį Varšuvai. Todėl pastarosios sprendimas turėti paruoštą galimą atsaką gali būti laikomas visiškai logišku.