Dabartinė Ukrainos krizė suteikė naują impulsą brigados formavimui.
„Praėjusią savaitę Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas lankėsi NATO būstinėje Briuselyje ir atnaujino Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos brigados idėją, - teigė Europos Parlamento (EP) narys iš Lenkijos Pawelas Kowalis, 2007 m. pirmasis pastebėjęs daugiataučio karinio junginio privalumus. - Dabar atėjo laikas ne tik atnaujinti idėją, bet ir ją įgyvendinti. Nepaisydami Krymo referendumo rezultatų mes tęsime savo įsipareigojimus".
Lietuvos krašto apsaugos ministerija pažymi, kad bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG įsteigimas išlieka vienu iš šios institucijos prioritetų. „Derybos ekspertiniu lygmeniu dėl brigados steigimo sutarties teksto vyko nuolat“, - pažymi ministerija.
Pirmadienį brigados steigimo klausimą krašto apsaugos ministras Juozas Olekas telefonu aptarė su Ukrainos gynybos ministru Ihoriu Teniuchu.
„Atsižvelgiant į Ukrainos poziciją, šios savaitės susitikime su Lenkijos gynybos ministru tikimasi sutarti dėl galimybės užbaigti sutarties derinimo procesus“, - teigiama Krašto apsaugos ministerijos naujienų agentūrai ELTA atsiųstame atsakyme.
Brigada įsikurtų Liubline
Kaip rašo „Lietuvos žinios“, trišalė brigada pirmiausia užsiimtų planavimu, dokumentų rengimu. Taip pat kariai dalyvautų bendruose mokymuose bei karinėse misijose. Kol kas svarstoma įsteigti LITPOLUKRBRIG štabą, kuris įsikurtų Lenkijos mieste Liubline.
„Iš Lietuvos galbūt deleguotume 5-6 karininkus. Apie konkretesnę veiklą daugiau galėsiu pasakyti, kai galutinai sutarsime ir bus pasirašyti dokumentai. Dabar yra tik dar vienas ukrainiečių pasirengimo kurti ir įgyvendinti šį projektą patvirtinimas gynybos ministro lygiu. Matyt, ten žodį taip pat turėtų pasakyti Ukrainos Rada, tada galėtume kalbėti apie projekto pradžią“, - „Lietuvos žinioms“ kalbėjo J. Olekas.
Ukraina ir Lenkija karinius ryšius plėtojo ir praeityje. Irako karo metu maždaug 1 600 ukrainiečių veikė Lenkijos karinės vadovybės žinioje, be to, Kijevas bendradarbiavo su Varšuva NATO taikos palaikymo operacijos metu Kosove.
Konfliktas į rytus nuo Lenkijos sienos paskatino Varšuvą aktyviau reformuoti ir stiprinti savo karines pajėgas. Patvirtinus 31 mlrd. eurų karinių išlaidų programą, Lenkija taps viena iš 5 NATO narių, gynybai skiriančių 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Praėjusią savaitę vyriausybė paskelbė planus reformuoti ir padidinti šalies karinį rezervą, bendroms karinėms pratyboms į Lenkiją taip pat atvyko 12 JAV karinių oro pajėgų naikintuvų ir 300 asmenų aptarnaujančio personalo.
Didžioji Britanija siunčia dar vieną naikintuvą
Didžioji Britanija nusprendė pasiųsti dar vieną „Typhoon“ naikintuvą, kuris papildys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.
Didžiosios Britanijos gynybos ministras Philipas Hammondas sakė parlamente, kad Londonas balandį į Lietuvą pasiųs dar vieną naikintuvą „Typhoon“, kuris prisijungs prie Baltijos šalių oro policijos misijos.
Britų naikintuvas papildys Lenkijos pajėgas, kurios nuo balandžio mėnesio patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje. Londono sprendimas išplėsti NATO karinį kontingentą Baltijos valstybėse parodo Aljanso glaudų bendradarbiavimą su Latvija ir Baltijos regionu, pažymėjo Latvijos gynybos ministras Raimonds Vejonis.
Kaip jau buvo pranešta šio mėnesio pradžioje, Baltijos šalių prašymu JAV pasiuntė šešis papildomus naikintuvus F-15 Latvijos, Lietuvos ir Estijos oro erdvei patruliuoti.