Daugiau nei prieš savaitę, kai Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrelis leptelėjo, kad kai kurios Bendrijos narės yra pasirengusios Ukrainai tiekti naikintuvus kilo nemenkas triukšmas. Tos ES šalys, kurios savo karinėse pajėgose dar turi sovietų gamybos naikintuvus – tokius gali be ypatingo pasiruošimo pilotuoti ukrainiečių pilotai, esą galėtų perduoti šiuos orlaivius Ukrainai.
Žvilgsniai kaip mat nukrypo į Bulgariją, Slovakiją ir Lenkiją, kurios turi naikintuvus Mig-29 – iš viso kelias dešimtis panašios modifikacijos orlaivių, kokius pilotuoja ir ukrainiečių pilotai. Tačiau minėtų šalių vyriausybės sutartinai paneigė J. Borrelio paskleistus teiginius, netgi Lenkija viešai neigė, jog ketina Ukrainai perduoti naikintuvus ar leisti naudotis savo oro erdve, iš kur šie lėktuvai galėtų kilti.
Tačiau antradienio vakarą Lenkijos vyriausybės patvirtinimas, jog „visi naikintuvai Mig-29 bus teikiami nemokamai“ patvirtino ankstesnius pranešimus. Lenkija turi 29 vienviečius Mig-29, kuriuos 2003 metais įsigijo iš Vokietijos. Pastaroji šalis, savo ruožtu, Mig-29 paveldėjo iš buvusios Rytų Vokietijos karinių oro pajėgų. Tiesa, patys naikintuvai buvo nesyk modernizuoti ir galėtų skraidyti iki 2028-ųjų.
Be to, Lenkija naikintuvus Ukrainai perduos netiesiogiai: pagal planą jie iš pradžių bus nuskraidinti į JAV karinių oro pajėgų bazę Ramšteine, perduoti amerikiečiams, kurie vėliau galės ir suteikti šiuos orlaivius Ukrainai. Tokiu būdu Lenkijai nereikės tiesiogiai per sieną įskraidinti naikintuvų, tai nebus jų problema, o amerikiečių.
Tuo pačiu, Lenkijos Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Varšuva pasirengusi iš karto sudaryti sąlygas dėl naujų naikintuvų įsigijimo.
Manoma, kad Lenkija papildomai siekia įsigyti naują partiją naikintuvų F-16 palankiomis kainomis, mainais į savųjų Mig-29 atidavimą – šiaip ar taip pastarieji naikintuvai sudarė kone trečdalį Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvų parko. Šiuo metu Lenkija turi 48 naikintuvus F-16 ir yra užsisakiusi tris dešimtis naikintuvų F-35. Ukraina iki karo turėjo kelias dešimtis tokių naikintuvų, vieną kurių karo metu esą pilotuoja legendinis „Kijevo vaiduoklis“.
JAV: Lenkijos sprendimas dėl naikintuvų nustebino Vašingtoną
Vašingtoną antradienį nustebino Lenkijos sprendimas perduoti JAV savo turimus sovietinės gamybos naikintuvus MiG-29, kad šie, manoma, būtų perduoti Ukrainai, įnirtingai kovojančiai su Rusijos invazija, pareiškė viena amerikiečių pareigūnė.
„Buvau susitikime, kuriame turėjau apie tai išgirsti prieš pat atvykdama (į Senato posėdį), todėl manau, kad iš tikrųjų tai buvo netikėtas lenkų žingsnis“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.
Vieno iš senatorių paklausta, ar JAV pareigūnai iš anksto derino veiksmus su Lenkija prieš Varšuvai paskelbiant savo pranešimą, V. Nuland atsakė: „Mano žiniomis, ne.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis primygtinai ragino partnerius Vakaruose perduoti jo šaliai naikintuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai būtų pajėgūs valdyti, Rusijai intensyvinant aviacijos smūgius.
Vakarų šalys šiuo klausimus siuntė prieštaringus signalus, baiminantis, kad toks žingsnis gali eskaluoti konfliktą ir įtraukti į jį NATO.
Lenkų naujienų televizija TVN24 citavo lenkų premjerą Mateuszą Moraweckį, kuris antradienį dar kartą pabrėžė, kad Lenkija nėra karo Ukrainoje šalis.
„Visada pabrėžėme, kad Lenkija nėra šio karo dalis, NATO nėra šio karo dalis, todėl bet koks sprendimas dėl puolamosios ginkluotės tiekimo turi būti priimtas viso Aljanso, vienbalsiai. Todėl esame pasiruošę perduoti visą mūsų naikintuvų flotilę į bazę Ramšteine, bet nesame pasiruošę patys atlikti kokių nors žingsnių, nes, kaip jau sakiau, nesame šio karo šalis“, – M. Morawieckis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Norvegijos vyriausybės vadovu Jonas Gahru Store.
Kai kurie Vašingtone nerimauja, kad naikintuvų perdavimas Kyjivui būtų pakankamas įžiebti JAV ir Maskvos konfrontacijai, nors jis reikšmingai nepakeistų jėgų pusiausvyros Ukrainos oro erdvėje.
Nors garsėja raginimai Vakarams labiau įsitraukti, juolab kai skelbiama visu daugiau sukrečiančių karo vaizdų, atskleidžiančių civilių kančias, JAV lyderiai stengėsi atsargiai balansuoti, kad neišprovokuotų konflikto tarp branduolinių galybių.
Jie tikisi padidinti spaudimą Kremliui sankcijomis, kurios galiausiai priverstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną padaryti išvadą, jog tęsti karą bus brangiau, negu atsitraukti.
Tačiau tam reikės išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus, kad Kremliaus vadovui būtų suteikta „atsitraukimo galimybė“.
