Paklaustas, ar tie skaičiai iš tiesų rodo didelius jos nuopelnus ir aktyvumą, L. Bielinis atsakė: "Šią statistiką, žinoma, reikia vertinti rezervuotai. Juk iš esmės koks skirtumas, ar prezidentas pasiūlė 35, ar 58 įstatymų projektus ir pasirašė 250 ar 350 Seimo priimtų įstatymų? Be to, politikas, pirmiausia tokio aukšto rango kaip prezidentas, gali žengti ir vieną žingsnį, kuris gali iš esmės pakeisti valstybės gyvenimą". Pasak L. Bielinio, D. Grybauskaitė tam tikrų pokyčių į kai kurias valstybės gyvenimo sritis iš tiesų įnešė, tačiau jie nebūtinai buvo pozityvūs.
"Geriausias pavyzdys - užsienio politika, kuri pagal Konstituciją yra bene svarbiausia valstybės vadovo kompetencijos sritis. Čia prezidentė tikrai įpūtė smarkių naujų vėjų, bet, mano nuomone, jie valstybei davė daugiau žalos, o ne naudos. Paminėsiu svarbiausią bendro pobūdžio faktą: mūsų santykiai su visomis kaimynėmis, švelniai tariant, smarkiai pašliję, o tai - žala ir valstybei, ir piliečiams, jų kasdieniam gyvenimui. Užsienio politikoje prezidentė, atrodo, apskritai neturi aiškesnių vizijų ir strateginių nuostatų. Todėl jos horizontas ir yra toks miglotas", - teigė politologas.
Paklaustas apie prezidentės politinę įtaką, politologas teigė: „Akivaizdu, kad tretieji metai prezidentei politiniu požiūriu buvo bene patys sudėtingiausi. Ji yra kryžkelėje. Ši valdančioji dauguma šalies vadovei iš esmės jau nereikalinga ir santykiai su ja dabar yra akivaizdžiai atšalę. Kita vertus, prezidentei reikia mėginti prisitaikyti prie tos daugumos, kuri bus labiausiai tikėtina po rinkimų. Dar geriau – pačiai jau dabar nubrėžti tos daugumos kontūrus. Kad D.Grybauskaitė mėgina tai daryti arba bent jau intensyviai apie tai galvoja, rodo ir tai, jog ji jau net ir viešai pareiškė, kad Darbo partija neturėtų būti būsimoje valdžioje“.