aA
Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas tariamą Vakarų šalių rusofobišką politiką vadina „tarptautiniu įžūlumu“.
Sergejus Lavrovas
Sergejus Lavrovas
© Stopkadras

„Jūs žinote, pas mus yra tokia kassavaitinė apžvalginė laida, kuri vadinasi „Tarptautinė apžvalga“ (Meždunarodnoje obozrenije). Tai, ką mes matome Vakarų veiksmuose, pavadinčiau „Tarptautiniu įžūlumu“ (Meždunarodnoje oborzenije). Tai grubus išsireiškimas, tačiau, mano nuomone, labai vaizdingai ir taikliai apibūdina Vakarų veiksmus ir motyvus, kuriais jie vadovaujasi“, — per spaudos konferenciją pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas, šiuo metu viešintis Dušanbėje.

S. Lavrovas taip pat pakomentavo Lietuvos valdžios sprendimą atšaukti savo ambasadorių iš Rusijos Federacijos ir Latvijos parlamento priimtas pataisas įstatymui dėl dvišalio susitarimo su Rusijos Federacija dėl kapų ir memorialų priežiūros, o jos leis Rygoje pašalinti sovietinius paminklus.

„Man tikrai sudėtinga įtarti mūsų kolegas iš Lietuvos turint kažkokią ilgalaikę strategiją. Jie tiesiog atlieka nuolatinio agresyvesnės rusofobiškos tiek NATO, tiek Europos Sąjungos politikos dirgiklio vaidmenį. Tai, ką jie ten išdarinėja su paminklais ir kitais klausimais, tiesiogiai reguliuojamais galiojančiais tarptautiniais susitarimais, negalima paaiškinti sveiku protu — tik rusofobija, tik absoliučiu savo įsipareigojimų ignoravimu“, — pareiškė S. Lavrovas.

Delfi primena, kad Lietuvos Seimas Rusiją pripažino teroristine valstybe.

Už tokią rezoliuciją parlamentarai balsavo vienbalsiai – 128 „už“.

Rezoliucija buvo priimta po Vilniuje viešinčios Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkės Olenos Kondratiuk kreipimosi į Seimą.

„Labai simboliška, kad šią rezoliuciją svarstysime Lietuvoje viešint aukščiausią statusą turinčiam Ukrainos žmogui, kuriam galima karo metu išvykti iš šalies, Rados vicepirmininkei. Rezoliucija ilgai brendo, bet yra tokia patarlė, kad devynis kartus atmatuok, o dešimtą jau kirpk“, – pristatydamas dokumentą sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

Rezoliucijoje Seimas konstatavo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdiniai įvykdė masinius karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodjankos, Gostomelio miestuose.

Anot dokumento, siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti ukrainiečių tautą, palaužti jos dvasią, žudant jos narius ištisomis šeimoms, įskaitant vaikus, grobiant juos, kankinant, prievartaujant, žaginant, tyčiojantis iš nužudytųjų ir nukankintųjų kūnų.

„Seimas pripažįsta Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir jos politinės bei karinės vadovybės vykdomą ginkluotą pilno masto agresiją – karą – prieš Ukrainą, prasidėjusią 2022 metų vasario 24 dieną, ukrainiečių tautos genocidu“, – teigiama rezoliucijoje.

Joje taip pat akcentuojama, kad visi kaltininkai privalo būti patraukti atsakomybėn, o tarptautinė bendruomenė turi įsteigti Specialųjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimui prieš suverenią Ukrainą ištirti ir įvertinti.

Lietuvos Seimas ragina, kad šis tribunolas turėtų turėti galią išduoti tarptautinius arešto orderius ir nebūtų apribotas valstybės imuniteto arba valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų valstybės pareigūnų imuniteto.

„Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombardavimo taikiniais civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“, – teigiama rezoliucijoje.

Po šio sprendimo iš Rusijos sulaukta audringos reakcijos.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Čepa mano, kad Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas pripažinti Rusiją teroristine valstybe neturi jokios reikšmės, bet Rusija, į tai reaguodama, gali nutraukti prekybinius santykius su mūsų šalimi.

Kitas Rusijos politikas – Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimias Džabarovas – Lietuvos parlamento rezoliuciją prilygino šizofrenijos pasireiškimui.

Po Seimo priimto sprendimo pripažinti Rusiją teroristine valstybe RF Valstybės Dūmos deputatas A. Čepa Lietuvą pavadino JAV satelitu.

„Jungtinėms Valstijoms besistengiančių įtikti Europos šalių-sateličių veiksmai ir pareiškimai niekam nepadarys jokios įtakos. Šios šalys jau ilgą laiką įvairiomis priemonėmis vykdo rusofobija paremtą, nesantaiką tarp šalių sėjančią politiką ir kaip įmanydamos kursto konfliktą Europoje. Dabartiniai įvykiai (t. y. „specialioji operacija“ – gazeta.ru) – tai priemonė, kurios teko imtis reaguojant į pastaruosius 20–25 metus tų šalių vykdytą politiką“, – pasakė A. Čepa per interviu Rusijos portalui gazeta.ru.

Remiantis jo žodžiais, Lietuva „ateityje gali netekti galimybių plėtoti prekybinių santykių“ su Rusija.

„Manau, kad esame pasirengę nutraukti visus santykius su Lietuva. Galime įšaldyti visą tiekimą per Lietuvos uostus. Galime nutraukti trąšų ir įvairiausios produkcijos, kurią šalis iki šiol iš mūsų įsigydavo, tiekimą. Lygiai taip pat galime nutraukti visus susitarimus žemės ūkio sektoriuje, atsisakyti visos jų produkcijos“, – paaiškino deputatas.

„Baltijos šalys viską kartoja viena po kitos“, todėl yra pagrindo tikėtis, kad Latvija ir Estija taip pat nutarsi pripažinti Rusiją teroristine valstybe, mano A. Čepa.

Federacijos Tarybos tarptautinių santykių komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Džabarovas mano, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija neliks nesureagavusi į Lietuvos veiksmus.
„Kaip galima reaguoti į šizofreniją? Gryniausią šizofreniją? [Esame] šalis, kuri nugalėjo tarptautinį terorizmą Sirijoje, o kiek anksčiau – Šiaurės Kaukaze, o jie mus bando pavadinti teroristine valstybe!

Tuo metu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Lietuvos rezoliuciją dėl Rusijos teroristinės veiklos pavadino ekstremistine.

Pasak diplomatės, jei Lietuvai iš tiesų rūpėtų ne tik Ukrainos, bet ir viso Europos žemyno likimas, tai ji turėtų padėti įgyvendinti Minsko susitarimus.

Lietuvos Seimo priimta rezoliucija dėl teroristinės Rusijos veiklos yra ekstremistinė, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Tokį vertinimą trečiadienį diplomatė išsakė radijo stoties „Sputnik“ eteryje.

„Aš tik priminsiu, jog, galbūt, pamiršo tose šalyse, kurios priima tokius – negaliu sakyti, kad dokumentus – deklaracijas, pareiškimus, žengia iš esmės tokius ekstremistinius žingsnius, nes kitaip jų nepavadinsi.

Visos šios šalys priklauso NATO. Pastaraisiais dešimtmečiais ne kartą matėme neteisėtus, agresyvius NATO veiksmus, kurie nebuvo grįsti kokiais nors teisiniais pagrindais ar realijomis žemėje. Priešingai, aljanso ar jo narių veiksmai sukeldavo naujus konfliktus. Priminkite man, prašau, kada jūsų paminėta šalis bent kartą išreiškė susirūpinimą dėl tokių aljanso, kuriam ji priklauso, veiksmų“, – radijui „Sputnik“ sakė M. Zacharova.

Pasak jos, jei Lietuvai iš tiesų rūpėtų ne tik Ukrainos, bet ir viso Europos žemyno likimas, tai ji turėtų „pakelti savo balsą už tai, kad Kijevo režimas įgyvendintų Minsko susitarimus, ir veikiausiai bent kartą per aštuonerius metus susirūpinti Donbase nužudytų žmonių likimu“.

Lietuvos valdžia paragintų nutraukti ugnį Ukrainoje ir pasmerktų ginklų pristatymus, jei jos noras išspręsti šią krizę būtų nuoširdus, pažymėjo Rusijos žinybos atstovė.

„Tačiau jie elgiasi visiškai priešingai, todėl į tai reikia žiūrėti būtent taip – kaip į provokacijos, ekstremizmo ir politinio veidmainiavimo elementą“, – apibendrino M. Zacharova.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(389 žmonės įvertino)
3.4910

Top naujienos

Delfi Plius Lauryna Vireliūnaitė

Grozevas įvardijo, koks žmogus galėtų ateiti po Putino: tai būtų pats baisiausias variantas

Tarptautinės grupės „ Bellingcat “ vyriausiasis tyrėjas Christo Grozevas teigia, kad...

Dešimtys tūkstančių gyventojų bus priskirti nepasirengusiems dirbti: kyla klausimų dėl naujos tvarkos

Seimui pritarus Užimtumo sistemos pakeitimams, tarnyba jau ruošiasi skirstyti bedarbius į...

Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Rusija svarsto antrąjį Kijevo puolimą Baltarusijoje – nerimą keliantys ženklai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pripažino, kad Rusijos pajėgos padarė pažangą Donecko srityje...

Istorija, kuria Lietuvoje niekas nenorėjo patikėti: lovoje su kitu vyru užtiktas užsienietis išgyveno tikrą pragarą (1)

Tūkstančiams užsieniečių prieglobsčio nesuteikęs Migracijos departamentas (MD), tikėtina,...

Paskutinį pavasario savaitgalį – itin nemalonių orų porcija

Šeštadienio dieną, Lietuvos orus lems ciklono pietinė dalis. Vyraus debesuoti su pragiedruliais...

Jasikevičiaus auklėtiniams teko rimtai paprakaituoti ketvirtfinalyje graikas vos nefiksavo trigubo dublio, turkas atsidūrė ligoninėje

Ispanijos ACB lygos ketvirtfinalio seriją iki dviejų pergalių reguliaraus sezono nugalėtoja „...

Šokas Stambule: Eurolygos čempionai – sumalti į miltus savo pačių gerbėjų akivaizdoje

Jei Eurolygos čempionų trofėjų išlaikiusi Stambulo „Anadolu Efes“ ekipa tikėjosi viena koja...

Delfi PliusJurga Grigienė

Londone dirbanti lietuvė sklaido mitus apie gandais apipintą gydymo būdą: išbandę nustemba, koks jis paprastas ir veiksmingas

Tikriausiai ne vienas esate girdėję pasakojimų apie stebuklingą išgijimą panaudojus hipnozinę...

Delfi PliusDaiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“

Tikina, kad tai – beprecedentė situacija Lietuvoje: perspėja dėl naujų grėsmių, kurių anksčiau neturėjome

Praėjusiais metais per Baltarusiją į Lietuvą patekę migrantai, kurių dauguma negavo...