Politiko požiūriu, net meilė tėvynei nebėra akivaizdus liberalą ir konservatorių vienijantis veiksnys: „Jie kalba apie dvi skirtingas Lietuvas, kurios viena kitos gali pradėti nekęsti. Atminties kovos, kultūriniai karai tuo ir pavojingi – jie skaldo, o tada ateina Kremlius ir pasiskelbia esantis tradicinių vertybių gynėjas. Jei mes bandome aiškinti, kad konservatyvi pasaulėžiūra priskirtina rusiškajam pasauliui, tai šitaip tiesiog atiduodame konservatizmą ir vakarietišką krikščioniškąją tradiciją Rusijai.“
Tarp oponentams klijuojamų etikečių - ne tik tariamo darbo Rusijai ar Ramūnui Karbauskiui klišės, bet ir tapatinimas su naciais. „Pavadinti žmogų naciu dabar tiesiog madinga. Reaguoju į tai ramiai, bet noriu paklausti: jei dalis visuomenės turi gan kategorišką požiūrį į kurį nors visuomenės liberalizavimo reiškinį, tai ar galime kontroliuoti tų žmonių raišką ir nurodyti, kas toleruotina ir kas – ne? Kam priskirsime cenzoriaus funkciją?“ – klausia politikas.
Tuo metu prigimtinę šeimą ir katalikišką tradiciją ginantys žmonės, anot Kasčiūno, priskiriami vadinamojo „rusiškojo pasaulio“ pasaulėžiūrai: "Tai kartais daroma visiškai nejaučiant jokių ribų, kai bandoma net Lietuvos Katalikų Bažnyčią, kardinolą Sigitą Tamkevičių, kitus antisovietinius rezistentus priskirti „putiniškam pasauliui“. Ypač liūdina, kai tokią nepagarbą rodo politikai."
