Sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė sakė, jog artimiausią parą, antradienį (balandžio 28-ąją) Lietuva atsidurs šiltojoje ciklono dalyje – orai šiltės, ypač pietiniuose šalies regionuose. Čia numatoma keliais laipsniais aukštesnė temperatūra – bus 7-10 laipsnių šilumos. Didesnėje šalies dalyje, vakariniuose ir šiauriniuose regionuose temperatūra naktį pažemės iki 2-7 laipsnių šilumos.
Trumpai ir negausiai palynos
Nors nakties metu debesuotumas didės, visgi, anot M. Kirkliauskaitės, žymesnių kritulių nenumatoma. Negausiai gali palynoti ryte, ties Rokiškiu, Zarasais, Utenos rajonais.
Dieną šiaurinį šalies pakraštį dar iki vidurdienio turėtų pasiekti trumpalaikiai lietūs. „Centriniuose šalies regionuose trumpalaikio lietaus juosta nutįs tuoj po vidurdienio. Panašu, kad ties Šiauliais, Telšiais, Klaipėda vietomis taip pat gali palynoti. Kita lietaus juosta nusidrieks ties Taurage, Marijampole, Kaunu, Vilniumi, Utena – per visą vidurio Lietuvą, nesiekiant pietinio šalies pakraščio“, – prognozavo sinoptikė.
Anot jos, dėl per vidurio Lietuvą nusidriekusių debesų gali būti ir staigesnių vėjo sustiprėjimų. Dienos metu vėjo kryptis – pietvakarių. Vėjas pamažu kryps iš vakarų, šiaurės vakarų, gūsingas, nuo 8-13 m/s. Vyraujantis vėjo greitis gali sustiprėti net iki 16 m/s.
Dieną sinoptikė žadėjo 16-21 laipsnių šilumos. Tikėtina, kad šilčiausia bus Lazdijuose, Druskininkuose, Varėnoje. „Tačiau pajūryje numatoma temperatūra kiek žemesnė – Baltijos jūra kol kas vėsi, vanduo neįšilęs. Turėtų išsilaikyti 13-15 laipsnių šiluma“, – įspėjo ji.
Trečiadienį (balandžio 29-ąją) ties pietiniais regionais gali trumpai palyti. Šalies šiaurinėje dalyje – su pragiedruliais, lietaus tikimybė nedidelė . Naktį pūs stiprokas šiaurės, vakarų vėjas, gūsiai sieks 7-12 m/s. Dieną kiek aprims, bus nepastovios krypties, 5-10m/s.
Antroje dienos pusėje temperatūra žemesnė, pasitrauks šiltoji ciklono dalis. „Atsidursime iš šaltesnės jo pusės, temperatūra nakties metu teigiama – 2-7 laipsniai šilumos, dienos metu nuo 9 iki 14 laipsnių šilumos. Šilčiau tūrėtų būti centriniuose rajonuose. Ties pietiniais – daugiau debesų, su palynojimais“, – apie būsimus orus kalbėjo M. Kirkliauskaitė.
Ketvirtadienį, paskutinę balandžio dieną lietaus numatoma nedaug – vietomis su trumpais, negausiais palynojimais. Pūs šiaurės rytų, rytų vėjas. „Nestiprus vėjas, bet su šiaurės dedamąja – labiau gaivus“, – patikslindama apibūdino ji.
Vėjas atgins šaltesnę oro masę. Nakties metu temperatūra sieks 0-5 laipsnius šilumos. Žemesnės temperatūros numatomos šiauriniuose šalies regionuose: čia, sinoptikės teigimu, ir pragiedrulių bus daugiau, lyginant su visa Lietuva. Dienos metu temperatūra pakils iki 10-15 laipsnių šilumos.
Ilgasis savaitgalis – su pragiedruliais
Kalbėdama apie pirmąsias ilgojo savaitgalio dienas (gegužės 1-2 d.) sinoptikė sakė, jog orus lems sąlyginai aukštesnio slėgio laukas. Lietaus tikimybė gegužės pirmosios dieną visai nedidelė, o gegužės antrosios antroje dienos pusėje – turėtų trumpai ir negausiai palynoti. Vėjas – vidutinio stiprumo, rytų krypties. Naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją temperatūra svyruos tarp 0-5 šilumos, dieną jau šilčiau – iki 12-17 laipsnių šilumos.
Gegužės 2-ąją naktis keliais laipsniais šiltesnė – nuo 3-8 laipsnių šilumos, o dieną – 13 -18 laipsnių šilumos. Didesnėje Lietuvos dalyje temperatūra vyraus tarp 15-18 laipsnių šilumos.
Gegužės 3-iąją šalį turėtų pasiekti naujas atmosferos frontas. Bent jau ties vakariniais rajonais, dienos metu daugelyje rajonų lis. Šalies pietryčiuose, rytuose pirmos dienos pusėje su pragiedruliais, nusimato 16-17 laipsnių šilumos. Žemaitijoje – niūresnė diena, maždaug 10 laipsnių šilumos.
M. Kirkliauskaitė pabrėžė, jog atmosferos frontas banguojantis, todėl gan sunku nustatyti, kur jis drieksis virš Lietuvos – prognozės nuolat tikslinamos, gali būti pokyčių.
Klimatologas Justinas Kilpys sakė, jog laukia permainingų orų savaitė – vieną dieną lauks vasariška šiluma, kitą – šalnos. Gali būti, kad gegužė prasidės trumpomis šalnomis. „Šalnos numatomos pačiomis pirmosiomis gegužės dienomis – ne visoje šalyje, bet kai kur“, – pastebėjo jis.
Vidutinės trukmės prognozės: gegužės pradžia, anot J. Kilpio, bus artima normai. Numatomi gegužei būdingi orai. Lietuvoje gegužės vidutinė temperatūra yra 10-12 laipsnių šilumos. Panašūs orai numatomi ir šiais metais. „Visgi į gegužės pabaigą prognozių patikimumas smarkiai krenta, bet manoma, kad bus vidutiniška, įprasta mūsų regionui“, – sakė klimatologas.
Gegužės pabaigoje įprastai ima dominuoti vasarai būdingesni orai: trumpos liūtys, šiluma siekia apie 25 laipsnius šilumos. J. Kilpio teigimu, vasariškų dienų galima tikėtis ir šią gegužę.
Kalbant apie klimato kaitą, ilgalaikėje tendencijoje Lietuvoje labiausiai yra pasikeitusios žiemos, šiek tiek išsitęsusios vasaros. Labiausiai, pasak J. Kilpio, pasikeitė rugpjūtis. Jei anksčiau karščiausiu mėnesiu būdavo liepa, iškrisdavo daugiausia kritulių – tai dabar tuo pasižymi ir rugpjūtis.
„Pastaraisiais metais netrūko permainingų birželių, buvo ir šaltų, ir sausų, ir drėgnų. Tad pasakyti, koks jis bus šiais metais – tiesiog neįmanoma“, – aiškino J. Kilpys. Visgi didelių anomalijų nenumatoma.
Žiemos be sniego – upės ir ežerai nuseks
Šiųmetis balandis pasižymėjo tuo, kad iškrito mažai kritulių. Prognozuojama, kad ir gegužės mėnesį kritulių bus truputį mažiau už normą. „Tai bloga žinia. Žiemą sniego visai nebuvo, pradėta kalbėti apie hidrologinę sausrą – upės ir ežerai nusekę. Gegužės prognozė neguodžia – daug kritulių nežadama“, – iškėlė bręstančią rimtą problemą klimatologas. Jis pridūrė, jog situacija gali dar labiau pablogėti, sausra gali įsibėgėti.
Upės jau dabar nusekusios, vandens lygis toks, koks turėtų būti vasarą. Upių lygis – kovo - balandžio mėnesiais būdavo vienas aukščiausių. „Dabar turime tokią situaciją, kuri būdinga vasarai. Jeigu nebus didelių ir ilgai trunkančių lietų tai tos upės ir neatsigaus. Žiemą upės ir ežerai neturėjo progos pasipildyti vandenimis. Sniego tirpsmas – pagrindinis vandens papildymo šaltinis. Taip ir liko nusekusios“, – apie gresiančią sausrą kalbėjo klimatologas.
Šių metų žiema, anot jo, išskirtinė, – sniego nebuvimas iš esmės davė tam tikrą ritmą ir pavasariui. „Kalbame apie hidrologinę sausrą – vandens telkiniai neturėjo galimybės pasipildyti savo išteklių. Jau eina antri ar treti metai, kai upės ir ežerai nukrenta žemiau daugiamečio vidurkio. Tris metus trunkanti sausra gali atsiliepti ir gruntiniams vandenims. Kol kas šis procesas dar nepastebimas, bet jei tendencija išliktų – visko gali būti“, – dėstė pašnekovas.
Kas atsitiktų, jei gruntinių vandenų lygis pasikeistų? „Mažės vandens šuliniuose, jeigu tokia situacija tęsis daugiau nei dešimt metų – teks taikytis gyventi prie nuolat nusekusių upių. Galimai atsirastų geriamo vandens trūkumas, kuris pas mus naudojamas visur. Turime daug vandens išteklių, bet jei tokia sausra tęsis ir toliau, vandens telkinių lygis kris. Reikia pradėti galvoti apie vandens išteklių tausojimą, nes nėra galimybių jam atsirasti – nėra sniego. Jei birželį gausiai palytų, tai vandens lygis pakiltų, bet kol kas – ženklai neraminantys“, – sakė jis.