Latvių SS legiono veteranų eitynėse žygiavo J.Panka bei R.Čekutis, A.Paleckis protestavo ^{fotoreportažas iš Rygos}

Prieštaringai vertinamose eitynėse su legionieriais dalyvavo ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka bei Lietuvių tautinio centro vadovas Ričardas Čekutis, kurie Lietuvoje organizuoja Kovo 11-osios eitynes, išgarsėjusias šūkiais „Lietuva – lietuviams“.

Prie protestuotojų prieš šias eitynes Rygoje prisidėjo Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis, iš kurio prezidentė Dalia Grybauskaitė atėmė valstybės apdovanojimą.

Šios eitynės vertinamos prieštaringai – žydų organizacijos teigia, kad nors pats legionas žydų žudynėse nedalyvavo, tačiau tarp legionierių buvo žmonių, kurie prieš įstodami į jį žudynėse dalyvavo.

„Taip dalyvavau eitynėse. Mes buvome pakviesti mūsų kolegų iš Latvijos, Latvijos parlamentinės partijos „Visų Latvijai“ ir ne pirmus metus dalyvaujame. Jie atvyksta pas mus į eitynes per Kovo 11-ąją Vilniuje ir Vasario 16-ąją Kaune. Vyksta toks bendradarbiavimas. Kovo 16 d. jie pagerbia Latvijos legionierius veteranus, kurie kovėsi Antrajame pasauliniame kare už Latviją – tai maždaug atitinka mūsų Povilo Plechavičiaus rinktinę“, - aiškino J. Panka.

Pasak pašnekovo, eitynėse iš Lietuvos dalyvavo apie 15 žmonių delegacija, tarp jų buvo ir Lietuvių tautinio centro pirmininkas R. Čekutis, garsėjantis kaip nevengiantis vartoti rasistinės ir ksenofobinės retorikos.

J. Panka teigė, kad prie protestuotojų prieš eitynes regėjo ir A. Paleckį, kurį pavadino „Lietuvos gėda“. Pats A. Paleckis kalbėdamas su DELFI aiškino, kad J. Panka ir R. Čekutis „garbina esesininkus“.

„Pasirodo ne tik J. Panka garbina esesininkus, bet ir R. Čekutis su visa komanda. R. Čekutis iš viso stovėjo garbės sargyboje, ten garbės sargyba rikiuojasi su vėliavavomis, tai jis išdidžiai laikė trispalvę tenai ir buvo tarp garbės sargybinių“, - teigė A. Paleckis.

© DELFI

Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkst. Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.

Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 m. vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą dieną 1944 m. Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 19-oji Waffen-grenadierių divizijos įveikė sovietų armijos karius.

Iki 1998 m. kovo 16 d. Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 m. vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.

Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas dažnai organizuoja Rusijos rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.