Prokuroras Darius Stankevičius po sprendimo paskelbimo negalėjo paaiškinti, kodėl Seimo nebuvo prašyta panaikinti parlamentaro neliečiamybės.

„Aš nesu įgaliotas komentuoti, kodėl nebuvo kreiptasi dėl A. Zuoko neliečiamybės statuso“, - sakė prokuroras.

Į LAT su kasaciniu skundu kreipėsi tiek A. Zuokas, tiek prokurorai. Valstybinis kaltintojas siekia, kad Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas būtų nubaustas ne Vilniaus apygardos teismo skirta 12,5 tūkst. Lt, o 18 tūkst. 750 Lt bauda. Prokurorai įsitikinę, kad A. Zuokas turėjo būti nuteistas ne dėl bandymo papirkti V. Drėmą, bet dėl šio papirkimo.

Tuo tarpu A. Zuokas vylėsi, kad jam bus paskelbtas išteisinamasis nuosprendis.

A.Zuokas: nelabai supratau teismo sprendimo

„Nelabai supratau teismo sprendimo ir motyvų, ik mačiau, kad teismas labai nenorėjo priimti jokio sprendimo, o bandė rasti įvairiausias formuluotes, kaip išvengti sprendimo priėmimo. Taip ir vertinčiau šią nutartį. Sprendimas man yra sąlyginai palankus, bet man nepriimtini motyvai, kad tik dabar teismas ir prokurorai pastebi, kad yra Seimo nario teisinis imunitetas“, - po teismo posėdžio sakė A. Zuokas, kurios skundas net nebuvo nagrinėtas.

Politikas sakė savo garbę ketinąs ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre.

Griežtesni sprendimai D.Leščinskui ir A.Janukoniui

Tuo tarpu kitų bylos asmenų atžvilgiu LAT teisėjų kolegija ėmėsi griežtesnių sprendimų. Teisėjai nutarė perkvalifikuoti su A. Zuoku siejamų verslininkų Dariaus Leščinsko ir Andriaus Janukonio nusikalstamas veikas. D. Leščinskas anksčiau buvo nuteistas už pasikėsinimą papirkti. Remiantis antradienį paskelbtu LAT sprendimu laikytina, jog verslininkas teistas už papirkimą. Panašus sprendimas priimtas ir dėl A. Janukonio – jo veika perkvalifikuota iš pasikėsinimo papirkti organizavimo į papirkimo organizavimą.

Tokį sprendimą LAT teisėjų kolegija motyvavo tuo, jog papirkimas laikomas užbaigtu esant bent vienai iš trijų aplinkybių – kai duodama kyšis, kai kyšis pasiūlomas ar kai jis pažadamas.

Tačiau LAT teisėjų kolegija, perkvalifikavusi baudžiamąsias veikas, žemesnės instancijos teismo jau skirtų baudų dydžių nepakeitė. „Rubicon group" vadovui A. Janukoniui buvo skirta 100 MGL (12,5 tūkst. Lt), o bendrovės „Ogmios astra" valdybos pirmininkui D. Leščinskui - 80 MGL bauda.

Jie taip pat buvo pateikę kasacinius skundus ir prašė juos išteisinti.

Vairuotojas Svajūnas Navikas liko išteisintas.

A.Zuokas pripažintas kaltu

Liberalcentristų vadovą A. Zuoką Vilniaus apygardos teismas kaltu pripažino kovą. Teismas pažymėjo, kad buvęs meras ir verslininkai esą siūlė sostinės savivaldybės tarybos nariui Vilmantui Drėmai sudaryti didelės vertės projektavimo sandorį ir už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam tarybos nariui sumokėję 45 tūkst. litų. Taip, anot teismo, jie siekė politiko palankaus balso per mero rinkimus.

Priimdami A. Zuokui apkaltinamąjį nuosprendį teisėjai rėmėsi kai kuriais telefoniniais pokalbiais.

Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte buvo rašoma, jog 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A. Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V. Drėma balsuotų už jį, nurodė verslo įmonių grupės „Rubicon group" vadovui A. Janukoniui per bendrą pažįstamą D. Leščinską perduoti V. Drėmai kyšį - 20 tūkst. litų. Tačiau V.Drėma pinigus imti atsisakė.

Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A. Zuoką, V. Drėmai buvo pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V. Drėmai A. Zuoko nurodymu D. Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės ir Apygardos teismas anksčiau A. Zuokui buvo paskelbę išteisinamąjį nuosprendį, tačiau dėl įvairių pažeidimų LAT nurodydavo vadinamąją Vilniaus mero rinkimų bylą nagrinėti iš naujo.