aA
16 gramų miltelių, 10 tablečių, 0,00012 gramo sveriantis lapelis, 1,10 gramo augalinių medžiagų – tokius kiekius narkotinių ar psichotropinių medžiagų bandę įsigyti jaunuoliai sėdo į teismo suolą ir laukė verdikto dėl jiems iškeltų baudžiamųjų bylų pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Langas į tamsųjį internetą: atrodo kaip žaidimas, bet pasekmės gali sugriauti gyvenimus
© Shutterstock

Jiems grėsė kalėjimas net iki 10 metų, nors ne vienas teismo suole tikino, kad „netikėjo, kad tai tikra“ ar „nesuprato, kad tai nelegalu“. Tokias jaunuolių reakcijas sukėlė esą pernelyg lengvai prieinamos draudžiamos medžiagos, kurias jei įsigijo internetu.

Internete paslydę jaunuoliai

Už kontrabandą ir disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis teistas jaunuolis tyrėjams prisipažino, kad depresinio epizodo metu į savo kompiuterį susiinstaliavo reikalingą programinę įrangą, prisijungė prie internetinio puslapio bei užsisakė 10 tablečių narkotinių medžiagų. Už jas jaunuolis sumokėjo 30 eurų, kuriuos prieš sumokant reikėjo paversti į bitkoinus.

Siunta buvo sulaikyta muitinėje, o narkotines medžiagas per sieną gabenusiam jaunuoliui grėsė laisvės atėmimas iki dešimties metų, tačiau teismas sušvelnino bausmę ir paskyrė viešuosius darbus.

Dėl to paties teistas vienuoliktokas pareigūnams pasakojo, kad kaip įsigyti draudžiamų medžiagų sužinojo internete. Kodėl vaikinas nusprendė įsigyti narkotikų, jis negalėjo pasakyti, teismo medžiagoje nurodyta, kad vaikinas „netikėjo, kad visa tai tikra“.

Už narkotinių medžiagų įsigijimą vienuoliktokui buvo skirtas laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 23 val. iki 7 val. ryto būti namuose. Taip pat buvo paskirtas įpareigojimas mokytis arba per pusmetį 60 valandų išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba.

Jaunuolio mama teisme kalbėjo, kad iki šio incidento sūnus buvo tvarkingas, gerai mokėsi ir nekėlė problemų, planavo studijuoti su teisėsauga susijusius mokslus, tačiau teistumas šiuos planus sužlugdė.

Dažnai ilgas valandas prie kompiuterio praleidžiantis vyras internetu įsigijęs draudžiamų mežiagų teisme teigė, kad internete ieškojo informacijos, kas galėtų sustiprinti koncentraciją ir radęs preparatą nutarė jo išbandyti, kad „pagerintų savo darbo našumą“.

Virtualia valiuta už preparatą sumokėjęs vyras narkotinių medžiagų siuntos laukė iš Didžiosios Britanijos, tačiau 20 užsakytų tablečių, už kurias jis sumokėjo 43 eurus, jo nepasiekė – buvo sulaikytos muitinėje.

Už internete įsigytas narkotines medžiagas į teismo suolą sėdo ir studentas, nusprendęs už 2 eurus, paverstus į bitkoinus, išbandyti marihuanos. Jos siuntoje turėjo būti 1,10 gramo.

Bylos medžiagoje nurodoma, kad studentas „iš smalsumo instaliavo TOR naršyklę ir, prisijungęs prie svetainės, užsisakė kanapių“. Studentas teigė, kad buvo įsitikinęs TOR slaptumu, todėl nesitikėjo, kad jo siunta įstrigs muitinėje ir jam dėl kontrabandos ir disponavimo narkotinėmis medžiagomis teks stoti prieš teismą.

Visiems šiems jaunuoliams buvo iškeltos baudžiamosios bylos pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius. Už kontrabandą jiems grėsė laisvės atėmimo bausmės nuo 3 iki 10 metų, o už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Visi jaunuoliai į teismo suolą sėdo po to, kai narkotinių medžiagų įsigijo į savo įrenginius įsidiegę TOR programinę įrangą, per kurią pasiekė Dark Net'ą (pažodžiui verčiama „Tamsusis internetas“, tačiau tikslaus lietuviško atitikmens šiam terminui nėra, todėl oficialiai vadinamas tiesiog „Dark Net“).

Majauskas: visiškas TOR uždraudimas – potencialus kovos būdas

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Mykolas Majauskas, siūlantis švelninti bausmę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, visišką TOR uždraudimą vadina potencialiu kovos būdu, tačiau taip pat priduria, kad toks kovos būdas naudojamas tik autoritarinėse valstybėse. Beje, TOR jose uždraustas ne siekiant sumažinti kontrabandą ar galimus kitus nusikaltimus.

„Internetinio anonimiškumo svarba pasaulyje yra itin išaugusi – tiek dėl pastarųjų metų skandalų, susijusių su neteisėtu duomenų rinkimu bei jų pardavinėjimu, tiek su autoritarinių režimų vykdoma priespauda. Tokie įrankiai kaip TOR yra vienas iš būdų, leidžiančių minėtų dalykų išvengti ar juos apeiti“, – teigė M. Majauskas.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ir nors TOR leidžia pasiekti draudžiamus dalykus, jo paskirtis yra kitokia. „Kaip ir su visais dalykais, čia yra dvi medalio pusės. Anoniminis naršymas savaime nėra nusikaltimas, o duomenų konfidencialumas ir anonimiškumas internete yra tiek Europos Tarybos, tiek Jungtinių Tautų pripažįstama teisė, – teigė Seimo narys. – Deja, ja dangstantis yra vykdomos ir nusikalstamos veiklos: internetinė prekyba narkotikais, ginklais, vaikų pornografijos platinimas. Daugelyje smulkaus kiekio narkotikų kontrabandos bylų Lietuvoje figūruoja būtent TOR pavadinimas.“

M. Majausko teigimu, visiškas TOR uždraudimas yra galimas kaip kovos būdas, tačiau pats priduria, kad toks kovos būdas pažeistų piliečių teises. „Visiškas TOR uždraudimas yra potencialus kovos būdas, tačiau kol kas naudojamas tik autoritarinių ar į tai linkstančių valstybių, tokių kaip Kinija, Rusija ar Iranas. Šie draudimai yra susiję ne su pavojingų nusikaltimų prevencija, bet greičiau su laisvo žodžio ir saviraiškos persekiojimu, – kalbėjo Seimo narys. – Vis dėlto nedaryti nieko taip pat negalima. Kaip nurodo Europolas – vienintelis kol kas pasitvirtinęs vaistas yra didesnis šalių bendradarbiavimas siekiant išaiškinti nusikaltėlius, besinaudojančius tamsiuoju tinklu. Kovai su nelegalia veikla jame yra sukurtas ir atskiras Europolo padalinys.“

M. Majausko teigimu, Lietuva ir kitos atsakingos institucijos turėtų aktyviau įsitraukti į nusikaltimų, vykdomų naudojant tamsųjį tinklą, stebėseną ir prevenciją.

Informacinių technologijų ir saugumo ekspertas: tinklas sukurtas taip, kad pavyktų visiškai išsaugoti anonimiškumą

Informacinių technologijų ir saugumo ekspertas Marius Pareščius Dark Net'o žalą vadina neryškia ir teigia, kad TOR uždraudimas nepadėtų pasiekti norimų tikslų. Jis įvardijo, kad TOR paskirtis yra visiškai kitokia, o be to, specialistas įvardijo, kad per TOR programinę įrangą pasiekiamoje informacijoje visi blogi ir draudžiami dalykai sudaro itin mažą dalį – mažiau nei procentą visos informacijos.

Dark Net – daugiau nei prieš dešimtmetį atsiradęs alternatyvus internetas, kuris yra pasiekiamas per tam tikrą programinę įrangą, kuri šifruoja persiunčiamus duomenis, duomenų kanalus. Tam, kad jį (Dark Net – DELFI) pasiektų, naudojama tam tikra programinė įranga, dažniausiai tai TOR.“

Įsidiegus TOR, galima pasiekti Dark Net'e esančias svetaines, kurių galūnė – onion (liet. svogūnas).

Onion tinkle yra visa krūva turinio. Dalis jo yra toks pat, kokį matome ir šiaip internete, kuriuo naudojamės, dalis – susijusio su ne visai legaliais dalykais. Ir Lietuvoje yra populiaru iš Dark Net'o, iš nelegalių pardavėjų, siųstis įvairų tiek fiziškai apčiuopiamą turinį, tiek kai kuriuos dalykus, susijusius su programine įranga ar nelegaliu turiniu, kaip kažką pasigaminti ar sukurti, kurio įprastame internete nerastume, – kalbėjo M. Pareščius. – Dark Net'e, pavyzdžiui, galima susirasti, nusipirkti, o kai kuriais atvejais netgi atsisiųsti tiek narkotikus, tiek tabaką, tiek alkoholį ar ginklus. Dark Net'e galima net užsakyti žmogaus nužudymą.“

Marius Pareščius
Marius Pareščius
© DELFI / Andrius Ufartas

„Pats tinklas yra koduotas ir sukurtas taip, kad pavyksta išsaugoti anonimiškumą. Yra tik pavieniai atvejai, kai valstybės pareigūnai atranda tinklapio ar skelbimų autorius, kurie skelbiasi platinantys nelegalų turinį ar nelegalius produktus, paslaugas. Tinklas ir pati tinklo architektūra buvo padaryta tokia, kad nebūtų galima susieti jo su klasikiniais IP adresais. Visas turinys ir srautas yra šifruotas. Tik pavieniais atvejais, padarius technines klaidas iš pačių vartotojų ar paslaugos tiekėjų, galima tokio turinio autorius ir pardavėjus susekti“, – kalbėjo M. Pareščius. Jo teigimu, šio tinklo padariniai Lietuvoje nėra dideli.

Dažniausiai mažo kiekio kontrabandos bylose kaltinamieji pasakoja, kad draudžiamų medžiagų įsigijo internetu, įsidiegę TOR naršyklę. Teisėsauga bylose dažniausiai nurodo, kad pardavėjas – nenustatytas, o gavėją nustatyti lengviau – jis randamas pagal nurodytą adresą siuntos pristatymui.

„Pardavėjai dažniausiai yra užsienyje, pavieniais atvejais net ne Europos Sąjungoje ir siunčia įvairiais keistais būdais. Tarptautines siuntas siunčia anonimiškai, sugeba siuntinį įdėti su neegzistuojančiomis siuntinio siuntėjo koordinatėmis, siuntinius dažnai pridavinėja tuose pašto skyriuose, kuriuos pažįsta ir sugeba parodyti netikrus dokumentus, – kalbėjo M. Pareščius, tačiau pridūrė, kad yra buvę ir tokių atvejų, kai siuntiniai buvo siunčiami ir iš Lietuvos. – Lietuvoje naudojo vadinamas slaptavietes. Pirkėjas gaudavo ne siuntą, ne kažkokią prekę, o nuorodas, kaip rasti jam paslėptą unikalią siuntą unikalioje vietoje. Dažniausiai slėpėjai, šiuo atveju pardavėjai, tas vietas keičia. Toje pačioje slėptuvėje antrą kartą nepalieka.“

Beje, ekspertas pridūrė, kad Lietuvoje siuntos sulaikomos muitinėje kaip kontrabanda, dar nereiškia, kad ir siuntėjas tai darė nelegaliai. Kai kuriose šalyse mažas kiekis narkotinių medžiagų yra leidžiamas, tad, jei, pavyzdžiui, lietuvis siuntėsi siuntą iš Nyderlandų, tikėtina, kad siuntėjas ją siuntė legaliai, tačiau sieną kertanti siunta tapo kontrabanda dėl Lietuvoje esančių įstatymų.

Atsiskaitymas – virtualia valiuta

Dar viena priemonė dar didesniam slaptumui – atsiskaitymo būdas. Siekiant paslėpti pinigų gavėją atsiskaitymai vykdomi bitkoinais. „Siuntėjas paprastai stengiasi naudotis bitkoinais arba kitomis valiutomis, kuriomis yra sunkiau identifikuojamas pinigų gavėjas, – įvardijo M. Pareščius. – Paprastai pinigai vedami į vienkartines pinigines, kurios sukuriamos tam vienam pinigų pervedimui.“

M. Pareščiaus teigimu, kad prekyba vyktų Lietuvos viduje, mažai tikėtina, tačiau tokių atvejų, kai prekyba vyko iš Lietuvos – buvo. „Man yra žinoma prekyba automobilių dalimis, magnetolomis, jas siunčiant iš Lietuvos į užsienį, nors jos buvo užsienyje vogtos ir atvežtos į Lietuvą“, – įvardijo specialistas.

Informacinių technologijų ir saugumo eksperto teigimu, TOR nėra vienintelis langas į Dark Net'ą: „Yra serveriai, kurie paprastame internete leidžia pasiekti Dar Net'ą, bet dažniausiai naudojamas TOR šifruotas ryšys“.

Žinodami, ką daro, slepia pėdsakus

Baudžiamosiose bylose kontrabanda kaltinti jaunuoliai tikino, kad draudžiamų medžiagų pardavėjus taip ir rado – parsisiuntę TOR į savo kompiuterį ir pasiekę Dark Net'ą. Bylose liudiję jų tėvai pareigūnams teigė, kad nė nenutuokė apie tokius savo atžalų poelgius, nors M. Pareščius teigia, kad TOR kompiuteriuose galima lengvai rasti. Tiesa, jis pridūrė, kad asmenys, žinodami, ką daro ir kad tai reikia slėpti – netrukus TOR ištrina iš kompiuterio, todėl ištrintos programos pėdsakus kompiuteryje rasti gali tik IT specialistai.

„TOR į kompiuterį galima įsidiegti ir taip, kad jis būtų naudojamas tik tuo momentu. Tokiu atveju jo taip pat neras. Jis gali kitaip vadintis, gali būti paleidžiamas vienkartiniu būdu ir nepalikti jokių pėdsakų“, – įvardijo M. Pareščius.

TOR – tai programinis produktas, dažniausiai vartojamas kibernetinių nusikaltėlių arba tų, kurie yra tiesiog smalsūs ir Dark Net'e bando ieškoti kažkokios informacijos. „Būtent todėl yra nemažai tikimybės, kad jie ne tik šifruos savo ryšį, bet ir slėps pėdsakus, kad naudojasi tokiu produktu“, – tvirtino specialistas.

TOR paskirtis – ne nusikaltimai

Ir nors M. Pareščius kalba apie Dark Net'ą, kurį galima pasiekti per TOR, oficialioje TOR svetainėje skelbiama, kad tai įprastas produktas, kuris tiesiog padeda nepalikti pėdsakų internete. „Apsaugo jus nuo stebėjimo, kada esate prisijungęs prie interneto, kokiuose puslapiuose lankotės, o puslapiai, kuriuose lankotės, nenustatinėja jūsų fizinės būvimo vietos“, – taip skelbiama oficialioje TOR svetainėje.

Anot M. Pareščiaus, ir klasikinis internetas kupinas šiukšlių, todėl nekeista, kad jų yra ir Dark Net'e, kurio paskirtis, pasak specialisto, ne nusikaltimai ir kontrabanda. „Jis nebuvo skirtas nelegaliam turiniui, nelegalioms paslaugoms ar prekėms, tai tik vienas iš dalykų, kuris evoliucionavo per kelis dešimtmečius, – teigė ekspertas ir pridūrė, kad pagrindinis Dark Net'o tikslas – kad valstybės negalėtų reguliuoti turinio, duomenų perdavimo. – Pavyzdžiui, Lietuvoje šiandien turėtų būti blokuojamos kai kurios azartinių žaidimų svetainės, tam tikros interneto duomenų dalinimosi platformos, galimybė pasiekti pavienius tinklapius, kurie mūsų valdžiai dėl vienokių ar kitokių įsitikinimų gali būti siejami su netinkamu turiniu Lietuvos vartotojams. Jei yra galimybė apeiti visus šiuos blokavimus, tai žmonės pradeda jaustis laisvesni ir naudoja viską, kas jiems pasiekiama.“

Dark Net'as – alternatyvus internetas laisvei

M. Pareščius įvardijo, kad Dark Net'as buvo kuriamas kaip alternatyvus internetas, kuriame galėtų būti valstybės nereguliuojamas turinys, taip pat kad būtų galimybė didžiojoje pasaulio dalyje viešai prieinamą interneto turinį pasiekti tų šalių vartotojams, kurių viduje tas turinys yra draudžiamas.

„Tam, kad vartotojai galėtų naudotis „Google“ ar „Facebook“ Irane ar Kinijoje, jie naudoja VPN paslaugą arba TOR tinklą. Tokiu būdu jie mato tą laisvą internetą ir skaito naujienas, kurios kitur yra platinamos, o ne tas, kurios yra valstybės filtruojamos“, – kitokia TOR pusę atskleidė M. Pareščius.

Lietuvoje jaunuoliai TOR tinklą naudoja kaip galimybę pasiekti nelegalias medžiagas, tačiau, M. Pareščiaus teigimu, TOR uždraudimas šios situacijos nepakeistų. „Kuo daugiau bus draudžiama paprastam vartotojui, tuo daugiau jis ras būdų visa tai apeiti“, – tvirtino M. Pareščius.

Specialistas įvardijo, kad per TOR programinę įrangą pasiekiamoje informacijoje visi blogi ir draudžiami dalykai sudaro itin mažą dalį visos informacijos – mažiau nei procentą.

Uždrausti internetą kaip priemonę pasiekti turinį, anot specialisto, yra nelogiška.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Rumunijos COVID-19 istorija – viena skaudžiausių visame ES rytų flange: kas čia nutiko?

Rumunijoje sparčiai auga koronaviruso aukų skaičius, o tokią situaciją lėmė masinis šalies...

Darbdaviai ir buhalteriai nežinomybėje: atlyginimai už kovą gali vėluoti

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė sako, kad dėl to, jog...

Lukašenka atkirto Nausėdai: tegu užsiima savo virusu (301)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies patirtis...

Mirčių nuo koronaviruso – jau 9 (288)

Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius - 9, iš jų 6 iš Ukmergės. Visi mirusieji ukmergiškiai...

Policija pradėjo tyrimą dėl COVID-19 sergančios moters: rado lauke vedžiojančią šunį (147)

Klaipėdos apskrities policija ketvirtadienį pranešė, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl...

Skvernelis: tiems, kuriems prašymai ir raginimai nė motais, turėtų padėti baudos (57)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis po ketvirtadienį Vyriausybėje įvykusio COVID – 19...

Ieškoma būdų, kaip Lietuvai įsisavinti ECB kuriamus 750 mlrd. eurų (75)

Sprendžiant valstybei strategiškai svarbių įmonių finansines problemas, reikia įsteigti...

Investuotojas Variakojis siūlo planą Lietuvai: mažinti PVM, pamiršti biurokratiją ir gyventojams išdalyti vienkartines išmokas (11)

„Naikinkime visas biurokratines užkardas ir, tebūnie, su rizika verslui ir žmonėms dalinkime...

Aštri situacija uostamiestyje: karščiavimo kliniką nori palikti tik miesto problema, o KUL prasidėjo patikros (30)

Klaipėdos miesto savivaldybė dėl Karščiavimo klinikos steigimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos...

Veryga: turime ruoštis, kaip išeisime iš karantino 14 pacientų reanimacijoje (238)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje...

|Maža didelių žinių kaina