„Šiandien pirmiausia turime paaiškinti, su kuo susiduriame – tai nėra žmonės, kurie bėgtų nuo karo, maro ir bado. Dalis jų yra studentai, studijavę Baltarusijoje su ilgalaikėmis Baltarusijos vizomis, buvę visiškai saugiose sau sąlygose – gyvenę studentų bendrabučiuose, mokęsi. Dabar jiems yra nutrūkę mokslai, jie siunčiami privaloma tvarka kaip ginklas prieš Lietuvą“, – antradienį prieš neeilinį Seimo posėdį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.
Dar antradienį G. Landsbergis planuoja vykti į Turkiją ir Iraką.
„Šiandien už dviejų valandų sėdu į lėktuvą, skrendu į Ankarą, iš ten – į Bagdadą. Pagrindiniai uždaviniai abiejose sostinėse yra tartis dėl srautų mažinimo ir galimo grąžinimo, ypatingai Irake. Vakar apie tai kalbėjau ir su Europos institucijų vadovais, su kitom valstybėm. Gali būti, kad prie mūsų susitikimų abiejose sostinėse prisijungs ir ES atstovai. Mano įsitikinimu, tai nėra tik Lietuvos bėda“, – pabrėžė ministras.
Landsbergis: ES turi svertų
ES, pasak jo, palaiko Lietuvos pastangas valdant neteisėtų migrantų krizę.
„Lietuva gali šiek tiek pasiūlyti, dėl to, kad mes esame 1 iš 27 valstybių. (…) ES turi kur kas daugiau svertų – tai yra ir vizų režimai, vienas pavyzdys. Yra svarstoma atšaukti Irakui vizų režimą – tiesiog, kad jiems negaliotų Šengeno sistema“, – sakė G. Landsbergis.
Tai, pasak jo, nėra susiję su šia krize, tačiau toks sprendimas, pažymėjo G. Landsbergis, ES jau brendo kurį laiką.
„Čia yra didžiulis svertas, jis yra diskusinis. Jei Irakas sutiktų sutarti dėl grąžinimo, kad jie pasirašo sutartį su ES dėl redmisijos, (...) tada yra galimybė persvarstyti sprendimus, kurie brendo ES. Tiesiog tai vienas pavyzdys, kad tų svertų yra“, – paaiškino užsienio reikalų ministras.
Tuo metu Turkijos, kaip teigė G. Landsbergis, bus prašoma padėti su neteisėtų migrantų identifikavimu ir srautų mažinimu.
„Pirmas prašymas yra atpažinimo, dėl to, kad didelė dalis žmonių, kurie keliauja per Stambulo oro uostą, palieka biometrinius duomenis ten. Tai yra galimybė, apsaugant asmenų duomenis, sužinoti, kas yra tie žmonės, kurie atkeliauja į Lietuvą be dokumentų.
Antras dalykas yra dėl srautų mažinimo: Turkija beveik dvigubai padidino skrydžių iš Stambulo oro uosto skaičių. Galbūt yra galimybė tartis, kad tas skrydžių skaičius būtų adekvatesnis realiems Baltarusijos turistų poreikiams“, – taip pat pabrėžė G. Landsbergis.
Čmilytė-Nielsen: esant reikalui, priimtus teisės aktus keisime
Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, pataisas būtina priimti, tačiau joms tenkanti kritika, pasak jos, iš dalies yra pagrįsta.
Dėl to, kaip sako V. Čmilytė-Nielsen, esant reikalui, priimtas pataisas Seimas galėtų koreguoti dar viename neeiliniame posėdyje.
„Neeilinė sesija buvo būtina, reaguojant į padidėjusius pabėgėlių srautus, kuriuos mes traktuojame kaip hibridinę ataką prieš Lietuvą ir turime apsvarstyti bei, tikiuosi, priimsime Vyriausybės parengtus teisės aktų pakeitimus dėl užsieniečių teisinės padėties, kurie patrumpintų prieglobsčio suteikimo prašymo nagrinėjimo terminus.
Be to, numatytų galimybę riboti kai kurias pabėgėlių teises tais atvejais, kai Lietuvoje yra nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija“, – antradienį pieš Seimo posėdį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Dalis nevyriausybininkų kritikos, pasak jos, yra pagrįsta.
„Galiu patikinti, kad Seimas intensyviai imsis parlamentinės kontrolės veiksmų, nuolat prižiūrės, kaip yra taikomi priimti teisės aktai ir, esant reikalui, šauksime dar vieną neeilinę sesiją bei koreguosime ar priimsime kitus teisės aktus, jei bus toks poreikis“, – patikino Seimo pirmininkė.
