„Turbūt, nenueisiu labai toli nuo tiesos, pasakydamas, kad prezidentas yra šiek tiek šališkas, vertindamas komisijos darbą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė G. Landsbergis, vertindamas Prezidentūros poziciją.

Kaip pranešta anksčiau, trečiadienį šalies vadovas LNK televizijai pareiškė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, skirta galimai neteisėtai VSD veiklai tirti, yra nelegali, nes jos pirmininkas Vytautas Bakas neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Pats V. Bakas, reaguodamas į G. Nausėdos komentarus, nurodė, kad tokios abejonės yra nepagrįstos ir klaidinančios. Politikas nurodė, kad įstatymiškai nėra numatyta būtinybė komisijos pirmininkui turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Be to, trečiadienį posėdžiavusi tyrimo komisija susitiko su Generalinės prokuratūros atstovais, kurie paragino V. Baką nusišalinti nuo pirmininko pareigų, mat, pasak jų, taip gali būti neužtikrintas tyrimo objektyvumas. Po posėdžio V. Bakas žurnalistams patikino nusišalinti neketinąs.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę tyrimo komisija buvo susirinkusi į pirmąjį posėdį ir nutarė paprašyti atsakingų institucijų su pranešėjo istorija susijusios informacijos. Taip pat nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, žvalgybos kontrolierių.

Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai.

Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.

Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

Čmilytė-Nielsen ragina valstybės vadovus susilaikyti nuo komentarų apie parlamentinę VSD pranešėjo tyrimo komisiją

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valstybės vadovai turėtų susilaikyti nuo komentarų apie parlamentinę tyrimo komisiją, nagrinėjančią Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją. Pasak politikės, svarbu, kad ši specialioji komisija išliktų nepriklausoma ir nepatirtų jokio spaudimo iš šalies.

„Manau, kad kuo mažiau valstybės vadovai komentuos šią istoriją, tuo bus geriau, nes komisija, žinoma, geriausiai, kad liktų nepriklausoma, kad tie Seimo nariai, kurie ėmėsi šio sudėtingo darbo – kad jie patirtų kuo mažiau spaudimo iš šono“, – ketvirtadienį Seime Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Todėl savo ruožtu politikė nesiėmė vertinti komisijos darbo bei generalinės prokuratūros išsakytų raginimų jos pirmininkui Vytautui Bakui nusišalinti.

„Nekomentuosiu komisijos darbo. Seimas apsisprendė dėl komisijos sudėties ir, manau, ta sudėtimi ir turėtų tęsti darbus“, – kalbėjo ji.