Ir nors Berlynas kol kas tiksliai neįvardija, kada ir kokios apimties vokiečių brigada bus perkelta į Lietuvą, šalies diplomatijos vadovas portalui lrt.lt tvirtino, kad Vilnius turi laikytis savo pažadų ir tęsti pradėtus karinės infrastruktūros, reikalingos sąjungininkų kariams dislokuoti, darbus.

„Vyksta toks „pagauk ungurį plikomis rankomis vandenyje“ procesas“, – dabartinę situaciją ir derybas dėl Vokietijos brigados apibūdino G. Landsbergis.

„Keli dalykai yra įtvirtinti ir manau, kad joks save gerbiantis partneris negalėtų nuo to atsitraukti. Yra dviejų valstybių vadovų – prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo – pasirašytas susitarimas, kuris įvardija labai aiškiai, kad Vokietija įsipareigoja Lietuvos teritorijoje turėti kovai pasiruošusią visos apimties brigadą“, – portalui lrt.lt teigė jis, akcentuodamas, kad komunikate nėra kalbama apie kokias nors kitas sąjungininkų karių perkėlimo į Lietuvą išlygas.

Pasak ministro, Vokietijos atstovai nerimavo dėl to, jog Lietuvoje nėra infrastruktūros, kurioje Berlyno siunčiama brigada galėtų būti, treniruotis ir budėti. Dėl to, pasak jo, Ministrų kabinetas sudarė atitinkamą planą infrastruktūros darbams vykdyti.

„Aš tai suprantu ir dėl to Vyriausybė yra patvirtinusi planą tą infrastruktūrą sukurti“, – nurodė jis.

„Dabar turi būti priimami politiniai sprendimai. Ką mes darome, jeigu mūsų partneriai iki galo nepasako, ar jie atvažiuos į Lietuvą, kada atvažiuos į Lietuvą? <...> Mano įsivaizdavimu, šiandien mes turime pradėti statyti infrastruktūrą. Net jeigu tai būtų ir gyvas priekaištas, kad mes iš savo pusės padarėme viską“, – neabejojo G. Landsbergis ir pažymėjo, kad brigadai reikalingos infrastruktūros įrengimas gali užtrukti, todėl šią Vyriausybę pakeisiantis Ministrų kabinetas turėtų įsipareigoti tęsti pradėtus darbus.

„Kadangi infrastruktūros įrengimas užtruks, tai ilgas procesas, rodos, iki 2027 metų, tai tiesiog reikia statyti ir kitai Vyriausybei įsipareigoti statybas tęsti. Ir jeigu taip jau atsitiktų, kad partneriai nuspręstų neatvažiuoti, tai tušti barakai irgi būtų tam tikras priminimas, kad mes dar laukiame“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad Lietuvoje kilo politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje. Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

Nuo 2022 m. rugsėjo 4 dienos Lietuvoje nuolat dislokuotas 41-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados priešakinis valdymo elementas. Lietuvai priskirta brigada kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgomis planuoja ir vykdo kovinį rengimą Lietuvoje ir Vokietijoje, organizuojamos lauko taktikos, pajėgų perdislokavimo ir kovinio šaudymo pratybos.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)